Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Siekdama įregistruoti gyvenamojo namo nuosavybės teisę savo vardu pareiškėja kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau paaiškėjo, jog dalis dokumentų archyvuose taip pat nėra išlikę. Tačiau pareiškėja iš VĮ Registrų centro gavo gyvenamojo namo projektą bei gyvenamojo namo kadastro duomenis, statinio planą bei statinių išdėstymo planą. Kadangi tarp pateiktų dokumentų nebuvo statybos leidimo, o pareiškėjai nėra žinoma, kokiais tiksliai dokumentais buvo įforminamas statybos leidimas prieš beveik 30 metų, pareiškėja kreipėsi su užklausimu į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri informavo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija statybos leidimus išduoda tik nuo 2002 m., o pareiškėjos pateikti Vilniaus rajono architekto suderintas sklypo planas su žyma „Tvirtinu“ ir žyma „Projekto pakeitimas suderinta“ ir 1992 m. liepos 14 d. Vilniaus rajono valdybos Architektūros skyriaus statybos registracijos pažyma yra dokumento, leidžiančio sklypo savininkui pradėti statybas, kopijos. Detalesnės informacijos apie leidimą statybai pareiškėja negalėjo surasti, kadangi kaip paaiškėjo iš Vilniaus regiono valstybės archyvo gautų dokumentų architektūros skyriaus dokumentai už aktualų laikotarpį nėra išlikę.

4. Pareiškėja siekė įregistruoti gyvenamojo namo nuosavybės teisę savo vardu, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai daryti nepateikus statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų.

5. Dėl gyvenamojo namo statybos pareiškėja niekada nebuvo gavusi pretenzijų, niekada niekas nereikalavo gyvenamąjį namą nugriauti, perstatyti ar perduoti valdyti kitam asmeniui.

6. Šiuo pareiškimu pareiškėja siekia nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą atsiradimą įgyjamosios senaties pagrindu.

7. Kaip nurodoma pareiškime, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra „įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

9. Pasisakydamas dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, kaip nurodo pareiškėja pareiškime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

12. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Gyvenamąjį namą pastatė pareiškėja. Taigi pareiškėja buvo ir yra įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į gyvenamąjį namą, taip pat pareiškėjai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti gyvenamąjį namą nuosavybėn.

13. Kaip nurodoma pareiškime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Šiuo atveju gyvenamojo namo valdymas atsirado teisėtai pareiškėjai pastačius gyvenamąjį namą. Taigi tenkinama ir ketvirtoji sąlyga.

14. Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pareiškėja visą valdymo laikotarpį gyvenamąjį namą valdė atvirai ir nesislėpdama, jokie asmenys niekada neturėjo pagrindo manyti, jog gyvenamąjį namą valdo kas nors kitas.

15. Pareiškėja visą laikotarpį gyvenamąjį namą valdė nepertraukiamai, t. y. joks kitas asmuo nebuvo užvaldęs gyvenamojo namo. Be to, pareiškėja niekada nebuvo išvykusi gyventi į užsienį ar kitaip nors kitaip atsisakiusi gyvenamojo namo valdymo.

16. Pareiškėja visą laiką gyvenamąjį namą valdė kaip savą, kadangi jokie kiti asmenys neturėjo ir neturi jokių teisių į pareiškėjos valdomą gyvenamąjį namą. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad nėra jokio kito asmens, kuris būtų gyvenamojo namo savininku. Vadovaujantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi tam, kad asmuo įgytų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, daiktas nepertraukiamai turi būti valdomas ne mažiau kaip dešimt metų. Kartu su šiuo pareiškimu teikiami įrodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas daugiau nei prieš 10 metų, t.y. gyvenamojo namo valdymas tęsiasi ženkliai daugiau nei dešimt metų.

17. Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip jau buvo minėta šiame pareiškime, yra išaiškinęs, jog įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, nuosavybės teisė į savavališkai pastatą statinį negali būti įgyjama. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus rajono savivaldybės administracija patvirtino pareiškėjai, kad Vilniaus rajono architekto suderintas sklypo planas su žyma „Tvirtinu“ ir žyma „Projekto pakeitimas suderinta“ ir 1992 m. liepos 14 d. Vilniaus rajono valdybos Architektūros skyriaus statybos registracijos pažyma yra dokumento, leidžiančio sklypo savininkui pradėti statybas, kopijos. Kitaip tariant, pareiškėjai buvo suteikta teisė pradėti gyvenamojo namo statybas, t. y. pareiškėja statybos darbų nevykdė savavališkai. Be to, kaip matyti iš gyvenamojo namo projekte esančio sklypo plano bei gyvenamojo namo plano bei statinių išdėstymo plano, taip pat iš gyvenamojo namo 2012 m. kadastro duomenų, gyvenamasis namas buvo statomas pagal numatytą projektą.

18. Taigi, kaip nurodo pareiškėja, iš išdėstyto matyti, kad pareiškėja buvo įgijusi teisę statyti gyvenamąjį namą, ir tokią teisę realizavo, t.y. tapo gyvenamojo namo statytoja, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo bei dėl dalies dokumentų neišlikimo pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą viešame registre, todėl yra priversta kreiptis su atitinkamu prašymu į teismą.

20. 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens Valstybinis įmonės ,,Turto bankas“ atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma pareiškėjos L. Z. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

21. Nurodė, kad pareiškėjos L. Z. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pažymėjo, jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavališkai – pažeidžiant teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma atsiliepime, teismas turi įvertini, ar ginčo turtas pradėtas statyti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka paminėtas įstatymo nustatytas sąlygas, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

22. 2021 m. sausio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad teismui nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, o taip pat pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu apribojimų ar draudimų, nurodytų CK 4.68–4.71 straipsniuose, nebuvimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija neprieštarauja, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Nurodė, kad šis turtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomas ir nuosavybės teise nepriklauso. Bylą prašom nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

23. 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinė byla Nr. e2YT-1434-494/2021 paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną). Šalims minėta nutartis buvo išsiųsta. Šalys prieštaravimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

24. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

25. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės į nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

27. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, jog įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

29. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, o būtent iš Valstybinės įmonės ,,Registrų centras“ pateiktų 1992 metų Vilniaus rajono valdybos Architektūros skyriaus projektavimo biuro duomenų, jog pareiškėjai buvo leista vykdyti statybos darbus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) apylinkė, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 208 (1992 m. balandžio 24 d. Individualios statybos techninės priežiūros sutartis), minėta statybos faktą pagrindžia ir 1992 m. kovo 12 d. Žemės sklypo naudojimo (nuomos) ir individualiai statybai sutartis; iš VĮ ,,RIPPB“ Vilniaus filialo duomenų matyti, kad sudaryta sklypo Nr. 208, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), pastato įkainojimas, pateiktas pastato brėžinys, byloje yra pateiktas sklypo planas. Taip pat iš Valstybinės įmonės ,,Registrų centras“ duomenų matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 51 procentas, naudotoju įregistruota pareiškėja L. Z., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. V-122, tačiau daiktinės teisės neįregistruos. Kaip nurodė pareiškėja, ne visus dokumentus ji turi, kadangi praėjo daugiau nei 30 metų ir kai kurie, su minėtu pastatu susiję dokumentai, nėra išlikę. Teismas pažymi, kad visi prieš 30 metų ir daugiau išduoti dokumentai, susiję su minėto objekto statybos klausimais yra išduoti pareiškėjos vardu, kas patvirtina, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog minėtą pastatą daugelį metų valdo ji, L. Z..

32. Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Byloje taip pat nenustatyta, kad nurodytas namas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį namą būtų užvaldęs kitas asmuo. Priešingai – byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog pareiškėjos vardu, daugiau nei prieš 30 metų, minėtam namui statyti dokumentai buvo išduoti. Ir tą patvirtina byloje esantys pateikti įrodymai. Taigi pareiškėja valdė nurodytą namą kaip savo, vykdė teisėtą, sąžiningą, atvirą ir nepertraukiamą valdymą.

33. Pažymėtina, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai. Byloje esantys duomenys – (duomenys neskelbtini) Individualios statybos techninės priežiūros sutartis, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimo (nuomos) ir individualiai statybai sutartis, Valstybinės įmonės ,,Registrų centras“ išrašas ir kt., jog gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė nebaigtas statyti, yra valdomas pareiškėjos. Pažymėtina, jog tuo metu pastato statybos taisyklių pažeidimo civilines teisines pasekmes reglamentavo 1964 m. civilinis kodeksas, tačiau duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui manyti, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko tuo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas neturi.

34. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog byloje pakanka įrodymų išvadai, kad pareiškėja pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 30 metų (CK 4.68–4.71 straipsniai). Juolab, kad ir suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija tam neprieštaravo. Tokiu būdu nustatytinas nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Nustatyti, kad pareiškėja L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus sprendimui, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.