Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-01-19 · Administracinė byla Nr. eI2-4150-1247/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
eI2-4150-1247/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06235-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
S. M.
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-4150-1247/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06235-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Karinai Steponavičiūtei,

nuotolinio ryšio priemonėmis dalyvaujant pareiškėjo S. M. atstovei advokato padėjėjai G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakov ui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas ) 2024 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 24S168360 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 573 Eur.

2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 29 d. išdavė Uzbekistano Respublikos piliečiui S. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 29 d. (toliau – ir Leidimas) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais – darbo pagrindu. Pareiškėjas dėl iškilusių šeimyninių problemų į Lietuvą neatvyko ir nepradėjo dirbti ( duomenys neskelbtini) Pareiškėjas negavo Migracijos departamento sprendimo dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS). Migracijos departamentas, tik kreipusis pareiškėjo atstovui, 2025 m. spalio 16 d. pateikė Migracijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 24S112307, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, ir Migracijos departamento 2024 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 24S168360 dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Šiame kontekste pareiškėjas pabrėžia, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2025 m. balandžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025), jis nepraleido termino skundui teismui pateikti.

2.2. Migracijos departamentas šiuo atveju neatliko tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, nes nenustatė visų aplinkybių, būtinų Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS Reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 2 dalies (c) punkto taikymui.

2.3. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius tuo pagrindu, kad 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 24S112307 buvo panaikintas Leidimas laikinai gyventi, nustačius, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas – gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, neatvyko dirbti); 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas – prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis); 3) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka). Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktu, Migracijos departamentas turi pareigą atsižvelgti: 1) į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis) ir 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3 papunktis).

2.3.1. Šiuo atveju Migracijos departamentas, remdamasis išskirtinai aplinkybėmis, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu į Lietuvos Respubliką neatvyko ir ( duomenys neskelbtini) neįsidarbino, nenustatęs Leidimo laikinai gyventi panaudojimo fakto kitais nei deklaruota tikslais (šiuo atveju pareiškėjui apskritai nepanaudojus Leidimo laikinai gyventi), neturėjo faktinio ir juridinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, sąmoningai teikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis ir dėl to piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Tokia išvada akivaizdžiai diskriminuoja pareiškėją. Aplinkybių, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neatvyko, neįsidarbino ( duomenys neskelbtini) ir negavo pajamų, nepakanka daryti išvadai, kad egzistavo situacija, apibrėžta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti Leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

2.3.2. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjui išduotas pirmas Leidimas laikinai gyventi darbo ( duomenys neskelbtini) pagrindu, anksčiau pareiškėjui leidimas laikinai gyventi ar nacionalinė viza išduota nebuvo, jis Lietuvos įmonėse neįdarbintas, o Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir nėra informacijos apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau vien Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ar socialių ryšių Lietuvos Respublikoje, nepakanka priimti sprendimui pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.

2.3.3. Sprendime apskritai nėra jokių duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti Leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vertindamas faktines aplinkybes pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas netinkamai ir nepagrįstai Pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą ir tai turėjo esminę reikšmę priimant neproporcingą, neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

2.4. Migracijos departamentas įvertinęs, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, todėl vadovaujantis SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies (a) punktu ir 2 dalies (c) punktu nusprendė įvesti įspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno valstybėse. Pareiškėjas, gavęs Leidimą laikinai gyventi, apskritai juo nepasinaudojo. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas neatvyko į Lietuvą, neįsidarbino, negavo pajamų, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis piktnaudžiavo nustatytomis migracijos procedūromis, kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui (tokių duomenų byloje apskritai nėra). Sprendime apskritai nėra jokių argumentų patvirtinančių, kad Pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, taigi Sprendimas šioje dalyje nelaikytinas proporcingu.

2.5. Šiuo atveju taip pat pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes Migracijos departamentas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas neatvyko į Lietuvą ir neįsidarbino tarpininkavusioje įmonėje, net nesudarė pareiškėjui jokių galimybių teikti savo paaiškinimus prieš priimant jam nepalankų Sprendimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Sprendimas priimtas, nes asmens Leidimas gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas, atsiėmęs Leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, tarpininkavimo raštą teikusiai įmonei nurodė, jog atsisako dirbti. Be to, pareiškėjas atsiimto leidimo laikinai gyventi iki 2024 m. liepos 17 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos, nebuvo grąžinęs. Kadangi pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi, tačiau atsisakė vykti dirbti, tai patvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesiekė leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo, todėl laikytina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjas skunde nenurodė, kodėl atsiėmė Leidimą laikinai gyventi, tačiau atsisakė dirbti Lietuvos Respublikoje, taip pat nenurodė, kam jam buvo reikalingas leidimas laikinai gyventi, jei po jo gavimo dirbti atsisakė. Šiuo atveju Sprendime buvo nurodytas ir pagrįstas pagrindas, dėl kurio buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vien Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ar socialių ryšių Lietuvos Respublikoje, nepakanka priimti sprendimui, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Migracijos departamentas nustato esamus užsieniečio šeimyninius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Nei Kriterijų vertinimo tvarka, nei teismų praktika neidentifikuoja, kiek ar kokių turi būti ryšių, kad jų pakaktų priimti sprendimą.

4.3. Pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, todėl Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas būtent dėl migracijos procedūrų pažeidimo, o siekis užkardyti nelegalią migraciją Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje įgyvendinamas, įtraukiant pranešimą į SIS. Tai, kad pareiškėjas siekė neteisėtai naudotis Leidimu laikinai gyventi atvykdamas į Šengeno erdvę, atsakovo nuomone, patvirtina pranešime Nr. 2403-PRNŠ-4589 nurodyta informacija ir dokumentai. Leidime laikinai gyventi nurodyta galiojimo data – 2025 m. gruodžio 29 d., kas sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas tikėjosi, jog galės neteisėtai naudotis išduotu leidimu laikinai gyventi iki jame nurodytos galiojimo datos (leidimas laikinai gyventi gautas registruotu laišku 2025 m. rugpjūčio 19 d., o įteiktas pareiškėjui 2024 m. sausio 12 d.). Atsižvelgiant tai, nėra pagrindo teigti, kad nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai.

4.4. Ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami jam priimti. Remiantis administracinių teismų praktika, Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, kad priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

4.5. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra Šengeno zonos dalis, o kiekviena Šengeno zonos valstybė yra atsakinga už Šengeno zoną, t. y. kiekvieną valstybė turi užtikrinti saugumą, užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir piktnaudžiavimui migracinėmis procedūromis visoje zonoje, taip pat į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtais sprendimais nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras, dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės buvo pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti, įtraukiant perspėjimą į SIS. Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį Migracijos departamentas susiejo su ginčijamame sprendime nurodytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją, iš esmės pakartodama jame nurodytus argumentus. Pareiškėjo atstovė papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas jam išduotu Leidimu nepasinaudojo, jis nebuvo atvykęs nei į Lietuvos Respubliką, nei į kitas Europos Sąjungos valstybes. Ginčijamas Sprendimas yra formalus ir abstraktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 24S112307, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.

7. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatytos toliau nurodytos pareiškėjo skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

7.1. S. M. 2023 m. spalio 3 d. per išorės paslaugų teikėją pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo ( duomenys neskelbtini) pagrindu. Asmuo nurodė, kad pragyvenimo lėšos Lietuvoje – 1 414,96 Eur, kuriuos jis gaus kaip darbo užmokestį.

7.2. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas ( duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštas, kuriuo pateikta informacija, kad planuojama S. M. įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutarties laikotarpiu (sutartis neterminuota) įsipareigotas mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1 414,96 Eur.

7.3. ( duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 25 d. pateikė pranešimą Nr. 2403-PRNŠ-4589, kuriuo Migracijos departamentą informavo, kad S. M. neatvyko dirbti, jis atsisakė dirbti.

7.4. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 24S112307 (toliau – Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo) nusprendė panaikinti S. M., Uzbekistano piliečiui, išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. , ( duomenys neskelbtini) galiojantį iki 2025 m. gruodžio 29 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankami lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendime dėl Leidimo panaikinimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 19 d. asmeniui buvo išduotas Leidimas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Leidimas asmeniui įteiktas 2024 m. gruodžio 1 d. per Uzbekistano išorinių paslaugų teikėją. ( duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) su asmeniu darbo sutarties nesudarė, nes asmuo neatvyko dirbti, atsisakė dirbti. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo nedirba, taip pat nėra duomenų apie tai, kad asmuo būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Asmuo, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, tačiau kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, asmuo Bendrovėje nedirba, darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyvenimui, negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Kadangi Leidimas asmeniui išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, o asmuo, atsiėmęs Leidimą, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (arba) reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taigi, asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, Leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai), aiškinamo kartu su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir tos pačios dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), taip pat 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) pagrindu.

7.5. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 24S168360 nusprendė uždrausti S. M. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, taip pat įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendime nurodytos toliau minimos aplinkybės ir argumentai.

7.5.1. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 2 d. priėmė Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, neatvyko dirbti), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nesudaryta.

7.5.2. Vertindamas asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nustatė, kad pirmas leidimas laikinai gyventi asmeniui išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, anksčiau leidimas laikinai gyventi ar nacionalinė viza jam išduota nebuvo, šiuo metu asmuo Lietuvos įmonėse neįdarbintas. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

7.5.3. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, konstatuota, kad pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33) (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

7.5.4. Remdamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (patvirtintos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“) (toliau – Taisyklės) 15 punktu, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas) 24 straipsnio 1 d dalies a punktu, 2 dalies c punktu, įvertinęs tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, nuspręsta asmens duomenis, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikti SIS.

7.6. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nei Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėse nerasta informacijos apie pareiškėją.

7.7. Nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, taip pat į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

8. Vertinant Spendimo dalies, kuria nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublika 36 mėnesiams, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia aptartinas aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

9. Remiantis Įstatymo (byloje aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 straipsnio 3 dalis).

10. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymų leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025). Tačiau ši diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

12. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama, be kita ko, į pagrindą, dėl kurio jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Kaip minėta, šiuo atveju Leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai), aiškinamo kartu su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir tos pačios dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), taip pat 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) pagrindu.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

14. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pareiškėjui išduotą Leidimą panaikino, remdamasis tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinamas Sprendimo, o ne Migracijos departamento Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas. Visgi, atsižvelgdama į tai, kad būtent minėtame sprendime atliktas nustatytų aplinkybių, sudariusių pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, vertinimas iš esmės sudarė pagrindą Sprendimu uždrausti pareiškėjui nustatytą laiką atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti jo atžvilgiu atitinkamą perspėjimą į SIS, teisėjų kolegija, spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tiek, kiek tai aktualu šioje administracinėje byloje, kartu atsižvelgs į tai, kokiu pagrindu Sprendimu dėl Leidimo panaikinimo pareiškėjui buvo panaikintas Leidimas.

15. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo dėl Leidimo panaikinimo, Leidimas pareiškėjui panaikintas trimis pagrindais – dėl to, kad (i) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, (ii) asmuo neturi pakankami lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, (iii) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pažymėtina, kad Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo yra galiojantis, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad egzistavo pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu pažymėtina, jog Sprendime pagrindą uždrausti pareiškėjui nustatytą laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės sudarė tai, kad Sprendimu dėl Leidimo panaikinimo konstatuota, jog, asmeniui nesudarius darbo sutarties, duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo 14 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (iš esmės į tai, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove), Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu darbo sutartis apskritai nėra sudaroma ir darbo užmokestis užsieniečiui nėra mokamas, laikoma, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas), o ne kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2371-1047/2025 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neteisingai nustatė / teisiškai kvalifikavo vieną iš išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris keistinas į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytą teisinį pagrindą, sudaro pagrindą išvadai, jog susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kuomet asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo požiūriu, aukščiau paminėtas draudimas turėtų būti nustatomas, kai užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau vien faktinė aplinkybė, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo šiuo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šiuo atveju nėra prielaidų teigti, jog egzistavo pagrindas Sprendimu nuspręsti uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Nors pareiškėjas šiuo atveju iš tikrųjų nesudarė darbo sutarties, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog vien tokia aplinkybė (t. y. nenustačius kitų individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių) sudaro pagrindą vertinti, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nėra nustatyta kitų individualių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką – nors Migracijos departamentas šiuo atveju pasisakė dėl su pareiškėju susijusių šeiminių aplinkybių, jo socialinių ir kitų ryšių (pareiškėjas tokių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės savaime nesudaro prielaidų vertinti, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė šiuo atveju. Kartu pabrėžtina, jog bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos valstybę, t. y. nėra duomenų, kad pareiškėjas, nors ir nedelsdamas negrąžinęs nedelsdamas Leidimo, juo pasinaudojo.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir aktualia administracinių teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog individuali pareiškėjo situacija yra tokia, kuri sudarytų prielaidas jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju Migracijos departamentas neįvertino tų aplinkybių, kad pareiškėjas iš esmės nepasinaudojo Leidimu, o Leidimas jam panaikintas išimtinai dėl to, kad su juo darbo sutartis nesudaryta, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesiams, vertintina kaip neatitinkanti, be kita ko, proporcingumo reikalavimų, todėl naikintina.

Dėl duomenų įvedimo į SIS

19. Kaip minėta, Sprendimu taip pat nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams.

20. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

21. Pagal Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

22. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas jam nesudarius darbo sutarties, nurodant, kad toks leidimas naikinamas dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Kaip minėta, visi nurodyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai iš esmės pagrįsti tuo, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove. Šioje administracinėje byloje taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo prielaidų teigti, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šiame kontekste teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsižvelgiant į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), sprendžia, kad šiuo atveju nustatytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamas atvejis atitinka sąlygas, kuriomis turi būti įvedamas atitinkamas perspėjimas į SIS. Įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad Leidimo panaikinimo pagrindas nesietinas su tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, o byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams įtraukimas į SIS negali būti vertinamas kaip proporcinga priemonė, būtina Reglamente nustatytiems tikslams pasiekti.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi Sprendime pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjo atžvilgiu nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

26.2. Nustatyta, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėja G. Š. (2025 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartis). Byloje pateikti šie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme – 2025 m. lapkričio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas GTP Nr. 80/2025 57, iš kurios matyti, kad už skundo dėl Sprendimo panaikinimo parengimą ir pateikimą Regionų administraciniam teismui suteikta teisinių paslaugų suma sudaro 400 Eur (4 val. x 100 Eur); AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad S. M. pagal minėtą sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, nurodytos pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Nustatant bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistinos pinigų sumos dydį, pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos pobūdį, joje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, keliamų klausimų pobūdį ir kompleksiškumą, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

26.3. Byloje taip pat pateikta 2025 m. spalio 3 d. sąskaita už teisines ( duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už konsultaciją dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę ir prašymo dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Migracijos departamentui parengimą ir pateikimą Migracijos departamentui suteikta teisinių paslaugų suma sudaro 150 Eur (1,5 val. x 100); AB SEB banko 2025 m. spalio 3 d. išrašas, iš kurio matyti, kad S. M. kortele sumokėjo 150 Eur. Pažymėtina, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos prieš pareiškėjui su skundu kreipiantis į teismą. Taigi, konsultacijos teikimo ir prašymo parengimo metu tarp šalių nebuvo kilęs ginčas, tai buvo prašymas suteikti administracinę paslaugą, juo nebuvo kreipiamasi į Migracijos departamentą prašant spręsti ginčą ikiteismine tvarka, todėl išlaidos už tokio prašymų parengimą nelaikytinos tiesiogiai su teismo procesu susijusiomis išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-1188/2024). Tuo tarpu remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, be to, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už konsultaciją ir atitinkamo prašymo parengimą.

26.4. Pagal byloje pateiktus duomenis, byloje yra sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui S. M. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti taip pat priteistina 23 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

26.5 Apibendrinant, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui S. M. iš atsakovo priteistina 323 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

PareiškėjoS. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 24S168360.

Pareiškėjo S. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 323 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė