Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-11 · Civilinė byla Nr. e2S-2887-643/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
e2S-2887-643/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37258-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, „Ferratum“, „Gelvora“, „GF bankas“, „Intrum Lietuva“, „Skolų išieškojimas“, „Telia Lietuva“, biudžetinės įstaigos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinis studijų fondas, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Telia, UAB 'Feratum Finance', "Būsto paskolų draudimas", UAB "Skolų išieškojimas", "Energijos skirstymo operatorius", " Intrum Lietuva", General Financing, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinis studijų fondas, "Susisiekimo paslaugos", " Gelvora "
Ieškovas
MB "Įmonių administravimas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2887-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37258-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties N. A. civilinėje byloje, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, „Būsto paskolų draudimas“, „Ferratum“, „Gelvora“, „GF bankas“, „Intrum Lietuva“, „Skolų išieškojimas“, „Telia Lietuva“, biudžetinės įstaigos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinis studijų fondas, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, antstoliai G. B., V. M., B. P. ir G. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 3 d. N. A. iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvirtintas nemokumo atkūrimo planas penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė nemokumo administratorius MB „Įmonių administravimas“ prašymą patvirtinti patikslintą bankrutuojančios N. A. 2021 m. gegužės 3 d. mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtu.

3. 2021 m. liepos 26 d. įvykęs bankrutuojančios N. A. kreditorių susirinkimas nutarė nepatvirtinti 2021 m. liepos 2 d. patikslinto bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projekto.

4. Nemokumo administratorius MB „Įmonių administravimas“ 2021 m. liepos 28 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti patikslintą bankrutuojančios N. A. 2021 m. liepos 2 d. mokumo atkūrimo planą.

5. Administratorius nurodė, kad nors plano projektas buvo patikslintas atsižvelgus į teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir kreditorių anksčiau nurodytas pastabas, tačiau 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui. Administratoriaus nuomone, kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktos pastabos nesusijusios su Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, t. y. įstatyme neįtvirtinta reikalavimo į planą įtraukti klausimą dėl asmens lėšų perviršio, juolab kad šis klausimas buvo atskirai įtrauktas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Anot administratoriaus, kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmai (nuo 2019 m. netvirtinant patikslinto plano) vertintini kaip piktnaudžiavimas, nes nesąžiningai vilkina bankroto procedūrą. Administratoriaus teigimu, taip kreditorius neatsižvelgia į tai, kad N. A. išlaidos būtiniesiems poreikiams yra padidėjusios ir neatitinka šių poreikių sumos, įtvirtintos pirminiame (ir iki šiol nepakeistame) mokumo atkūrimo plane. Administratorius pažymėjo, kad N. A. viso bankroto proceso metu buvo aktyvi ir sąžininga, laiku pateikė informaciją apie pasikeitusią finansinę situaciją.

6. Suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, „GF bankas“, „Telia Lietuva“ ir antstolis G. P. prašė pateiktą prašymą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl nagrinėjamo prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė patvirtinti bankrutuojančios N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimui.

8. Teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad 2021 m. birželio 29 d. nutartyje buvo nurodyta, kad tiek bankroto administravimo išlaidų, tiek bet kokių lėšų (įskaitant ir bankrutuojančio asmens lėšų, gautų viršijant mokumo atkūrimo planą) kreditoriams išmokėjimo klausimai patenka į FABĮ 7 straipsnį ir kad atitinkamos kreditorių pastabos vertintinos kaip susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais.

9. Teismas nutartyje pažymėjo, kad VSDFV duomenys apie N. A. pajamas patvirtina, kad po to, kai 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas 2016 m. birželio 20 d. mokumo atkūrimo planas, N. A. pajamos ėmė didėti. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. gautas 595,79 Eur darbo užmokestis ėmė viršyti patvirtiname mokumo atkūrimo plane nurodytą numatomų gauti 437,70 Eur periodinių išmokų dydį. Teismas konstatavo, kad faktiškai gautos lėšos viršijo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytas lėšas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šių išlaidų paskirstymo kreditoriams klausimas gali būti nagrinėjamas ir savarankiškai, t. y. atskirai nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Būtent tai ir buvo padaryta 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo metu. Taigi, šių lėšų neįtraukimas ir jų paskirstymo kreditoriams nenurodymas mokumo atkūrimo plane nepažeidė kreditorių teisių ar teisėtų interesų, nes šį klausimą kreditoriai turėjo galimybę svarstyti ir dėl jo nuspręsti lygiai tokia pačia procedūrine tvarka, kaip ir spręsdami dėl mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, t. y. to paties kreditorių susirinkimo metu. Aptariamo klausimo neįtraukimas į nagrinėjamą mokumo atkūrimo plano projektą neapsunkino kreditoriams jų teisių ar teisėtų interesų gynimo, todėl ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tvirtinti teikiamą plano projektą.

10. Pasisakydamas dėl administravimo išlaidų 19 Eur sumos, teismas nurodė, kad nagrinėjamo mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimas negali sukelti N. A. sutuoktiniui teisinio pobūdžio pareigų apmokėti aptariamas 19 Eur/mėn. administravimo išlaidas. Vien tik įrašas plano projekte, kad „iš vyro skiriamos paramos bus dengiami bankroto administravimo mokesčiai <...>“ negali būti vertinamas kaip paties N. A. sutuoktinio (ar juolab kaip pačios N. A.) teisinio pobūdžio įsipareigojimas tokias įmokas atlikinėti (būtent iš sutuoktinio lėšų) nuolat periodiškai iki pat bankroto procedūrų pabaigos. Dėl šios priežasties teismas nesutiko su kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentais, kad plano projekte turėtų būti 19 Eur suma didinamos kreditoriams skirtinos išmokos.

11. Teismas nutartyje konstatavo, kad kreditoriaus pastabos, nors ir yra susijusios su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, tačiau šios pastabos nėra pagrįstos ir neteikia pagrindo atsisakyti tvirtinti pateiktą 2021 m. liepos 2 d. mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas tvirtinti 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį, civilinės bylos Nr. e2FB-26443-905/2021, ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti patikslintą bankrutuojančios N. A. mokumo atkūrimo planą, kuris buvo teiktas tvirtinti 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimui.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo išvada, jog tiek bankroto administravimo išlaidų, tiek bet kokių lėšų (įskaitant ir bankrutuojančio asmens lėšų, gautų viršijant mokumo atkūrimo planą) kreditoriams išmokėjimo klausimai vis dėlto patenka į FABĮ 7 straipsnį ir kad atitinkamos kreditorių pastabos vertintinos kaip susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, prieštarauja padarytai išvadai patvirtinti patikslintą planą, kuriame nebuvo įtrauktos lėšos viršijusios plane numatytas įmokas.

14. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pažeidžia teisėtus kreditoriaus interesus ir prieštarauja FABĮ 7 straipsniui, 16 straipsniui, nes bankrutuojančio fizinio asmens pareiga mokėti kreditoriams įmokas numatoma mokumo atkūrimo plane. Tuo tarpu, kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis, kuris numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami pagal plane numatytą tvarką, be to, tokia išvada neatitinka ir teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-703-565/2021), kurioje nurodoma, kad mokumo atkūrimo plano tikslinimas, kuriame nėra aptariamas nepaskirstytų piniginių lėšų tikslus dydis, jų paskirstymas ir galbūt nepagrįstai bankrutuojančio fizinio asmens ne pagal planą ir be kreditorių sutikimo panaudotų piniginių lėšų grąžinimo mechanizmas, pažeidžia teisėtus kreditoriaus interesus.

15. Pažymi, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad kreditoriaus pastabos nėra pagrįstos, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėmis, iš kurių aiškiai matyti, kad kreditorius teikdamas pastabas jas grindė savo skaičiavimais.

Žemesnės instancijos teismas

16. Prieš tikslinant planą, bankrutuojantis asmuo turi būti tinkamai įgyvendinęs galiojančio plano nuostatas arba į patikslintą planą įtraukti neįgyvendintas pradinio plano nuostatas. Kreditoriaus vertinimu bankrutuojantis asmuo viršijo ~7 166,89 Eur plane numatytas įmokas, kurios nebuvo pervestos į depozitinę sąskaitą bei nebuvo įtrauktos į patikslinto plano nuostatas. Apie tai kreditorius nurodė 2021 m. liepos 26 d. ir kituose bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimuose. Lėšų suma, viršijusi plane numatytas įmokas, buvo panaudota vienasmeniškai bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui. Pajamų padidėjimas savaime nesuteikė bankrutuojančiam asmeniui teisės šia pajamų dalimi disponuoti savo nuožiūra ir nepašalino jo pareigos tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, laiku naudotis bankroto procese bankrutuojančiam asmeniui suteiktomis teisėmis parengti ir pateikti plano patikslinimą, sąžiningai siekiant sėkmingai įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Tokia pozicija yra suformuota teismų praktikoje, kurios pirmosios instancijos teismas nesilaikė.

17. Vien aplinkybė, kad N. A. gimė trečias vaikas, pati savaime nepatvirtina šios konkrečios sumos panaudojimo vaiko poreikiams tenkinti. Be kita ko, to nepatvirtina ir padidėjusios išmokos vaikams, kuriomis bankrutuojantis asmuo turėjo susimažinti skiriamų būtinųjų poreikių sumą, kuriuos numatė skirti vaikams. Bankrutuojantis asmuo susidariusiu didesniu pajamų ir išlaidų skirtumu disponavo savo nuožiūra ir minėtu skirtumu netenkino didesnės kreditorių skolos dalies, nei padidėjus pajamoms dar vykdant pradinį planą, nei tikslindamas planą. Ši aplinkybė yra viena iš priežasčių, kodėl kreditorius nepritarė patikslinto plano patvirtinimui.

Atsiliepimas

18. Bankrutuojančios N. A. bankroto administratoriaus MB „Įmonių administravimas“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime nurodo, kad bankroto proceso metu pasikeitė ne tik bankrutuojančio asmens pajamos, bet ir būtinųjų poreikių suma. Apie šias pasikeitusias aplinkybes kreditoriai buvo nedelsiant informuoti. (duomenys neskelbtini) N. A. gimė trečias vaikas J. A.. Dėl šios priežasties pasikeitė gaunamos pajamos, būtinųjų išlaidų poreikiai, ko pasėkoje N. A. pateikė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą kreditoriams svarstyti 2019 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas mokumo atkūrimo plano tikslinimas. Kreditoriai vykusiame susirinkime nutarė nepritarti pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui bei pateikė pastabas minėtu klausimu. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kreditoriams buvo pateikti papildomi duomenys bei paaiškinimai minėtais klausimais bei buvo patikslintas mokumo atkūrimo planas ir 2019 m. spalio 30 d. sušauktas kreditorių susirinkimas. Vykusiame kreditorių susirinkime pateiktas 2019 m. spalio 18 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas. 2020 m. spalio 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriams buvo pateiktas patikslintas planas, tačiau nebuvo patvirtintas.

20. Kreditoriaus argumentas, jog bankrutuojančio asmens pajamos, vienasmeniškai buvo skiriamos tik bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui, netikslinant plano ir nederinant interesų su kreditoriais yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. N. A. yra aktyvi ir sąžininga ir jau du metus deda pastangas, kad dėl pasikeitusios finansinės situacijos būtų patvirtintas patikslintas jos mokumo planas. Kreditorius nevertino situacijos, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pasikeitė bankrutuojančios N. A. šeimyninė padėtis ir padidėjo būtinųjų poreikių suma ((duomenys neskelbtini) atsirado dar vienas išlaikytinis, pasikeitė pajamos, bankrutuojantis asmuo išėjo vaiko priežiūros atostogų ir kt.), ko pasėkoje ne kartą buvo teikiamas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas kreditoriams svarstyti, kuriam kreditorių susirinkime nebuvo pritarta.

21. Bankrutuojančios N. A. mokumo atkūrimo plane yra nurodyta, kad būtinųjų poreikių lentelėje pateiktos 1 588 Eur/mėn. suma yra skirta 4 asmenų šeimos (t. y. N. A. ir 3 vaikų) būtiniesiems poreikiams tenkinti. Lentelėje pateikta suma skirta būtiniesiems poreikiams skirstoma: 1 290 Eur skiriama vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui ir 298 Eur N. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad prie vaikų išlaikymo prisideda tėvas, nurodyta suma vaikų būtiniesiems poreikiams t. y. 1 290 Eur dengiama per pusę, t. y. iš N. A. bei ir tėvo skiriamų lėšų po 645 Eur. Pritrūkus lėšų vaikų išlaikymui, trūkstamą lėšų sumą būtinųjų poreikių tenkinimui suteikia sutuoktinis. Taigi vadovaujantis patikslintu mokumo atkūrimo planu, numatyta N. A. būtinųjų poreikių suma yra 298 Eur/mėn., bei po 215 Eur/mėn. (645 Eur/mėn. 3 vaikams) suma skirtina vieno vaiko išlaikymui. Taigi, nesutiktina su kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentu, jog „nebuvo vertinta didesnių išlaidų panaudojimas nei numatyta plane pagrįstumas ir būtinumas“.

22. Nurodo, kad trumpesnis bankroto procesas leis sumažinti bankroto administravimo išlaidas, o patikslintame mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimų tenkinimui numatyta skirti 10 Eur per mėnesį papildomai. Bankrutuojanti N. A., iki šiol kas mėnesį, reguliariai į depozitinę bankroto sąskaitą perveda lėšų sumą, kuri yra nustatyta galiojančiame mokumo atkūrimo plane. Ši suma periodiškai yra paskirstoma kreditoriams. Bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas buvo parduotas, gauta lėšų suma paskirstyta kreditoriams, daugiau bankrutuojantis asmuo turto neturi. Pažymi, kad nors plano įgyvendinimo terminas yra sutrumpintas vos šešiais mėnesiais (vietoj 5 metų, plano terminas tikslinamas 4,5 metų trukmei), tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimui numatyta skirti 10 Eur per mėnesį papildomai, todėl faktiškai per pusmetį kreditoriams bus išmokėta didesnė suma. Sutrumpinta plano trukmė atitinka bankroto operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nepažeidžiant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

23. Kreditoriaus pastabos nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus. Tokiu kreditoriaus elgesiu jau ne pirmą kartą vilkinama bankroto procedūra, elgiamasi nesąžiningai, dėl ko kreditorių susirinkimas negali priimti nutarimų. 2 metus nepatvirtinant patikslinto mokumo atkūrimo plano, kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ priskaičiuoja neva nesumokėto lėšų skirtumo tarp asmens gaunamų pajamų ir nustatytos būtinųjų poreikių sumos pirminiame mokumo plane. Nors realiai patiriamos N. A. būtinųjų poreikių išlaidos yra padidėjusios ir neatitinka būtinųjų poreikių sumos, kuri yra nustatyta pirminiame mokumo atkūrimo plane. Būtent tokiu elgesiu, kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nevertina asmens faktinės situacijos ir nepagrįstai reikalauja pervesti 6 530 Eur sumą, kuri faktiškai buvo skirta nuo (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas patvirtinti patikslintą bankrutuojančios N. A. mokumo atkūrimo planą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino patikslintą nemokumo atkūrimo planą.

Žemesnės instancijos teismas

27. 2021 m. liepos 26 d. įvyko bankrutuojančios N. A. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstoma dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kreditorių susirinkime balsavo 3 kreditoriai. Valstybinis studijų fondas (4,89 proc.) balsavo „už“ patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (0,03 proc.) taip pat balsavo „už“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ (57,79 proc.) balsavo „prieš“ plano patvirtinimą, todėl patikslintas planas patvirtintas nebuvo. Balsavimo raštu biuletenyje kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nėra įtrauktos lėšos viršijančios plane numatytas įmokas, taip pat plane numatyta, kad bankroto administravimo išlaidas dengs vyras, vadinasi kreditoriams skiriama įmoka turi būti didinama dar 19 Eur, nurodyta, kad kreditorius skaičiuoja 7 166,89 Eur lėšų perviršį.

28. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese – parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas, priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019). Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

30. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019).

31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas 2016 m. birželio 20 d. bankrutuojančios N. A. mokumo atkūrimo planas penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog bendras N. A. kreditorių finansinių reikalavimų dydis – 71 548,50 Eur. Numatyta, jog fizinio asmens turtas (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bus parduodamas bankroto proceso metu, kito kilnojamojo/nekilnojamojo turto bankrutuojantis fizinis asmuo neturi. Mokumo atkūrimo plane pareiškėjai numatyta imtis priemonių – ieškoti geriau mokamo darbo. Plane nurodyta, jog N. A. gaunamos pajamos per mėnesį: 125 Eur pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą; 174 Eur socialinė pašalpa vaikui; 123,50 Eur socialinė stipendija mokslui; 15,20 Eur išmoka vaikui, o N. A. būtiniausiems poreikiams tenkinti būtina 278 Eur suma. Dviejų vaikų išlaikymui pareiškėja su vyru skiria po 298 Eur, tai yra pareiškėja skiria 115,70 Eur, likusią sumą, reikalingą vaikams išlaikyti iš pareiškėjos pusės, skiria jos motina ir sesuo (182,30 Eur). Mokumo atkūrimo plane numatytas 22 Eur per mėn. bankroto administratorės atlygis, kas sudaro 1 320 Eur visai bankroto procedūrai, kitos administravimo išlaidos – 19 Eur per mėnesį. Mokumo atkūrimo plane nustatytas N. A. skolų grąžinimo grafikas, nurodant, jog bankrutuojantis asmuo kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui skirs po 25 Eur, kas per šešių mėnesių periodą sudarys po 150 Eur.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartyje, kuria patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo paliktas nenagrinėtu ir grąžintas taisyti, nurodė, kad į bylą pateikta nepakankamai duomenų tam, kad būtų galima įvertinti, kokios N. A. gautos lėšos vertintinos kaip jos asmeninės, o kokios lėšos vertintinos kaip lėšos, skirtos būtent vaikų išlaikymui (t. y. kurios lėšos nepriskirtinos prie N. A. asmeninių poreikių tenkinimui skirtų lėšų). Šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl kreditoriaus pastabų pagrįstumo, kiek tai susiję su lėšų „perviršiu“, be kita ko, ar į nurodomą „perviršį“ nėra nepagrįstai įtraukiamos tokios lėšos, kurios skirtos ne N. A. asmeninių poreikių tenkinimui, o būtent jos (ir jos sutuoktinio) išlaikomiems vaikams.

33. Patikslintame mokumo atkūrimo plane, detalizuojant gaunamas pajamas, nurodyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. vaiko išmokos suma už tris vaikus sudarė 300,69 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. išmokos suma sudaro 333,60 Eur. Nuo 2020 m. vasario 14 d. vidutinis darbo užmokestis sudaro 460 Eur. Taip pat šeimą finansiškai remia vyras. N. A. būtinųjų poreikių tenkinimui planuojama skirti apie 309 Eur, kas neviršija pusės minimalios algos dydžio. Iš gaunamo 460 Eur darbo užmokesčio 309 Eur suma bus skiriama N. A. būtinųjų poreikių tenkinimui ir 54 Eur suma kreditorių reikalavimams tenkinti bei administravimo išlaidoms. Gaunamos išmokos vaikams (333 Eur) bus skiriamos vaikų išlaikymui. Taip pat vaikų išlaikymui N. A. skirs dalį savo darbo užmokesčio 97 Eur, apie 490 Eur sumą, reikalingą vaikams išlaikyti iš bankrutuojančio asmens pusės, skirs vaikų tėvas.

34. Kartu su patikslintu mokumo atkūrimo planu, taip pat atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartyje išdėstytus motyvus, nemokumo administratorius kreditoriams pateikė papildomą informaciją (2021 m. liepos 5 d. pranešimas) apie tai, kad padidėjus jos pajamoms, kartu padidėjo ir išlaidos. Nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iš N. A. gautų pajamų atėmus būtinuosius poreikius, administravimo išlaidas ir kreditoriams skirtas lėšas, susidarė 2 296,61 Eur lėšų perviršis. Paaiškino, kad minėtas perviršis susidarė dėl to, kad kisdavo valstybės išmokų dydis, skirtas vaikų išlaikymui. N. A. pateikė papildomas 2 106,11 Eur išlaidas pagrindžiančias sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, skolininkė N. A. siūlė kreditoriams priimti sutarimą dėl lėšų perviršio dengimo. N. A. sutiko padengti 50 proc. susidariusio 2 296,61 Eur sumos perviršio t. y. 1 148,30 Eur tokiu grafiku: iki 2021 m. liepos 31 d. 500 Eur, iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. 300 Eur, iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. 348,30 Eur. Pažymėtina, kad dėl šio perviršio atskirai buvo balsuojama ir sprendžiama 2021 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime. Dėl šių priežasčių pritarti atskirojo skundo argumentui, kad nėra aptartas nepaskirstytų piniginių lėšų tikslus dydis, jų paskirstymas ir galimai nepagrįstai bankrutuojančio fizinio asmens ne pagal planą ir be kreditorių sutikimo panaudotų piniginių lėšų grąžinimo mechanizmas, taip pažeidžiant teisėtus kreditoriaus interesus, nėra pagrindo. Priešingai, tokie atskirojo skundo argumentai, kreditoriui turint balsų daugumą ir dvejus metus pakartotinai nepritariant mokumo atkūrimo plano patikslinimui, laikytini kaip sudarantys dirbtines kliūtis bankroto proceso eigai, kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros derinimui (patikslinimai teikiami jau nuo 2019 m. balandžio 12 d., tačiau jiems nepritariama).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015).

36. Pagal FABĮ 16 straipsnio 1, 6 punktus fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo: atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Įvertinus byloje esančius duomenis, aktyvius skolininkės veiksmus operatyviai informuojant skolininkus apie pasikeitusias gyvenimo aplinkybes (tiek padidėjus pajamoms, tiek atsiradus papildomos išlaidoms), apie tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane (ir su juo pateiktoje detalizacijoje) nurodyta, kam skirtas perviršis, siekiama susitarti, kad pusė perviršio skirtina kreditoriams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai ar dėl to turėtų patirti papildomus neigiamus suvaržymus. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procedūra skirta ne finansiškai sužlugdyti skolininką, tačiau taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Iš kreditoriams pateiktų duomenų, vėliau pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, akivaizdu, kad perviršis naudojamas vaikų išlaikymui (bankroto proceso metu skolininkei gimė trečiasis vaikas), detalizuotas nemokumo administratoriaus papildomai pateiktoje informacijoje.

37. Apeliantė remiasi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-818-796/2020, tačiau, teismo vertinimu, cituojamos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi minėtoje byloje teismas konstatavo, kad „pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė priemonių mokumo atkūrimo planui patikslinti, o išlaikymą vaikams teikė nustatyta tvarka nesuderinęs šio klausimo su kreditoriais, tuo akivaizdžiai viršydamas mokumo atkūrimo plane nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų sumą. Nors praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo įsakymo išdavimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 13 d., kreditorių susirinkime buvo svarstomas patikslinto mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau, kreditoriams nepritarus plano projektui, pareiškėjas nesiekė jo patikslinti, į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, kuriam nepritarė kreditoriai, patvirtinimo nesikreipė“, be to, cituotoje byloje skolininkas, iš jo priteisus ne tik išlaikymą vaikams, bet ir išlaikymo įsiskolinimą, dėl šių aplinkybių ir jų nulemto mokumo atkūrimo plano tikslinimo, aktyvių veiksmų nesiėmė, į kreditorius nesikreipė. Taigi, šioje byloje faktinės aplinkybės visiškai skiriasi, kadangi skolininkė N. A. buvo aktyvi, po vaiko gimimo nedelsiant kreipėsi į kreditorius su mokumo atkūrimo plano tikslinimu, planą tikslino atsižvelgdama tiek į kreditorių, tiek į teismo įpareigojimus.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir nusprendė, kad kreditorių interesai nėra pažeidžiami, iš esmės visi pagal FABĮ 7 straipsnį būtini klausimai yra aptarti patikslintame mokumo atkūrimo plane, arba buvo sprendžiami kreditorių susirinkime, o atskirasis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros nesilaikymą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė