- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-865-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00928-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti mirusiojo A. K. 2017 m. liepos 5 d. testamentą, patvirtintą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1981-377/2021, negaliojančiu. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Tauragės 2-ojo notarų biuro notarei S. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. K. 2017 m. liepos 5 d. testamentą, patvirtintą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1981-377/2021.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas) įforminus paveldėtą turtą pagal ginčijamą testamentą savo vardu ir jį perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pripažinus testamentą negaliojančiu, mirusiojo turtas turėtų būti paveldimas pagal įstatymą, t. y. testamente nurodytas turtas turėtų atitekti paveldėtojams pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, kurį ieškovas siekia pripažinti negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. e2SP-1981-377/2021 buvo patenkintas pareiškėjo V. K. (atsakovo nagrinėjamoje byloje) prašymas ir patvirtintas A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 5 d. ranka parašytas ir pasirašytas asmeninis testamentas, kuriuo jis visą savo turtą po mirties paliko pareiškėjui V. K.. Teismas nustatė, jog nėra jokių įrodymų, kad testamentą A. K. surašė veikiamas kieno nors įtakos, prašomas patvirtinti asmeninis testamentas atitinka įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindė deklaratyviais argumentais dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi, jo gyvenamoji vieta deklaruota A. K. vardu registruotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Tauragės 2-ojo notarų biuro notarei S. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. K. 2017 m. liepos 5 d. testamentą, patvirtintą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1981-377/2021. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Atsakovas 2021 m. gegužės 14 d. pareiškime galbūt sąmoningai teismui pateikė neteisingus duomenis apie mirusiojo A. K. artimiausius asmenis, tvirtinant, kad A. K. turėjo tik vieną brolį – V. K., nepaisant to, kad tiek atsakovo žmona D. K., tiek ir pats testatorius A. K. palaikydavo tarpusavio santykius su A. K. brolio A. K. vaiku R. K.. Šie atsakovo veiksmai rodo galimą atsakovo nesąžiningumą.
6.2. Atsakovas, susipažinęs su teismo atsiųstais procesiniais dokumentais ir sužinojęs, kad atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nedelsiant kreipėsi į Tauragės r. 2-ojo biuro notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas būtų priverstas inicijuoti dar vieną teisminį procesą, ginčijant notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kiekvienas teisminis procesas neabejotinai pareikalauja ne tik laiko sąnaudų, tačiau bylos šalys patiria ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat patiria papildomas išlaidas, susijusias su notarinių veiksmų atlikimu ir turto perregistravimu.
6.3. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas įgytų teisę laisvai disponuoti paveldėtu turtu, galėtų jį parduoti sąžiningiems tretiesiems asmenims, įkeisti, dovanoti ar kitaip apriboti jo teisinį statusą. Taip pat tikėtina, kad atsirastų nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.
6.4. Nors teismas pažymėjo, kad V. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip tarsi pateikdamas nuomonę, jog paveldėtas turtas, net jei ir būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenims, tačiau testatoriaus vardu yra registruotas ne tik nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir butas, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
7. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Kai Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtino mirusiojo testamentą, atsakovas kreipėsi į Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarę su pareiškimu, priimdamas palikimą, o suėjus trims mėnesiams po palikėjo A. K. mirties, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą išdavimo, tačiau notarė paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą nespėjo išduoti.
7.2. Atsakovas tik neseniai sužinojo, kad palikėjas turėjo sūnėną, kuris niekuomet pas palikėją nesilankė ir nuo 1993 m., kai atsakovas apsigyveno su palikėju, apie tokį asmenį nieko nežinojo. Atsakovas nurodo, kad jis yra taikus ir sąžiningas žmogus, pasitiki teismu ir žino, kad byla bus išnagrinėta teisingai, todėl nereikalauja ir nereikalaus, kad notarė išduotų paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kol nesibaigs civilinė byla ir neįsiteisės teismo sprendimas.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovas mano, kad ieškovas jį kaltina nebūtais dalykais. Notarė S. B. yra įtraukta byloje trečiuoju asmeniu ir gavusi teismo dokumentus, kad ginčijamas asmeninis testamentas. Todėl net reikalaujant išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarė atsisakytų atlikti tokį notarinį veiksmą, kol neišspręstas testamento galiojimo klausimas, todėl galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui jokia grėsmė nekyla ir negali kilti. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad gresia pavojus teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ir jokių teisinių pasekmių nesukeliantis veiksmas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo
11. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1464‑516/2016).
12. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).
13. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, jis suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo R. K. ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu laikytinas preliminariai pagrįstu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovo ginčijamas testamentas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi, šiuo atveju neturi reikšmės, nes minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodoma, kad testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
14. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pastebėtina, kad ji nustatinėjama konkrečioje byloje pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-711-464/2021). Šiuo aspektu aktualu, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
15. Iš ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia siekiu, kad atsakovas neturėtų galimybės iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paveldėti (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, papildomai ginčijant notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ar paveldėto nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, jei atsakovas tokius sudarytų. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokie ieškovo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra deklaratyvūs ir ieškovas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, tačiau, kaip minėta, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal mirusiojo testamentą – yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą. Šia priemone nėra prašoma suvaržyti atsakovo neginčijamai įgytas teises ar turtą, bet, kilus ginčui dėl atsakovo teisės paveldėti pagal ginčijamą testamentą, siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Juolab kad jei atsakovas, kaip nurodoma jo atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą, iš tiesų nesiekia ir neketina gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir įgyto turto perleisti, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių.
16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Nagrinėjamu atveju nors atsakovas teigia, kad jis nereikalauja ir nereikalaus, jog notarė išduotų paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kol nesibaigs civilinė byla ir neįsiteisės tesimo sprendimas, tačiau atsakovas bet kuriuo šios bylos nagrinėjimo metu gali pakeisti nuomonę. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, kadangi mirusiojo testamentas yra galiojantis ir nėra nuginčytas teismine tvarka, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui pateikus prašymą notarė iš principo galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nesiekia gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal ginčijamą mirusiojo testamentą, šios išvados nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo R. K. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Tauragės 2-ojo notarų biuro notarei S. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal A. K., (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 5 d. testamentą, patvirtintą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1981-377/2021.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir Tauragės 2-ojo notarų biuro notarei S. B..