- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1256-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01371-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinis bilietų
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinis bilietų platintojas ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų 18.2 punktą, Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2 ir 1.1.4 punktus bei pirkimą nutraukti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomą)” (pirkimo numeris 389058), kuris paskelbtas CVP IS priemonėmis 2018 m. liepos 9 d. 2018 m. liepos 13 d. ieškovė, siekdama dalyvauti Pirkime, pateikė prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo/patikslinimo. Atsakovė 2018 m. liepos 16 d. pateikė atsakymus į ieškovės prašyme nurodytus klausimus. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, ieškovė 2018 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta atsakovės sprendimu 2018 m. liepos 19 d.
Ieškovė vertina, kad atsakovės nustatytos Konkurso sąlygos ir jų pateiktas paaiškinimas atsakymuose bei sprendime yra neteisėtos, kadangi ginčijami pirkimo sąlygų punktai yra netikslūs, neaiškūs, keliantys dviprasmybių, nes juose pateikiamos sąvokos gali turėti kelias reikšmes ir būti suprantamos bei aiškinamos kiekvieno tiekėjo skirtingai. Be to, pirkimo dokumentuose nėra pateikta jokių konkrečių minėtų sąvokų reikšmių ar verčių, pagal kurias jos būtų vertinamos. Atsakovė Pirkimo sąlygose įtvirtino subjektyvius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie neatitinka viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis) bei kitų reikalavimų dėl aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
Dėl Pirkimo sąlygų 18.2 punkto, kuriame buvo numatyta, kad „Aprašant 3 efektyvumo parametrą, bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumą ir teikiamas galimybes: kokiais pjūviais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokią informaciją apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams“, ieškovė nurodė, kad techninės specifikacijos 3.2, 4.11, 5.3, 7.4 punktuose jau yra nustatyti reikalavimai darbuotojams naudotis sistema, tačiau atsakovė, nustatydama kokybės kriterijus, nenurodė, už kokias papildomas priemones skiriami papildomi balai, kiek konkrečiai papildomų priemonių, dar nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi būti pasiūlyta, už kokį kiekį priemonių skiriamas 1 balas, už kokios kokybės priemones skiriamas 1 balas. Taip pat pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 3.2, 4.6 – 4.9 punktuose. jau yra nustatyti vartotojams naudojimosi reikalavimai, priemonės užtikrinančios „patogumą“, tačiau nėra nurodyta, kokios papildomos, techninės specifikacijos reikalavimuose neįtvirtintos priemonės, būtų vertinamos, koks jų kiekis turi būti pateiktas, siekiant gauti 1 balą, kokios kokybės priemonės lemia 1 balo gavimą, kokios papildomos operacijos turi būti užtikrinamos, koks minimalus jų kiekis. Be to, nėra nustatyta, kas laikoma patogumu vartotojams ir darbuotojams, pavyzdžiui, prisijungimo greitis, kiek balų skiriama už konkretų greitesnį prisijungimą. Techninės specifikacijos 4.10 punkte nurodyta, kokiais pjūviais turi būti teikiamos ataskaitos, todėl nėra aišku, kiek papildomų pjūvių, nenurodytų techninėje specifikacijoje, turi pateikti tiekėjai, kad gautų 1 balą ar daugiau balų. Pabrėžė, kad nėra aiškiai nurodyta, kaip pasiskirsto balais sistemos „funkcionalumas“ ir sistemos „galimybės ir funkcionalumai“, kurie pagal atsakovės paaiškinimus, galimai yra skirtingos sąvokos.
Dėl pirkimo sąlygų „kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2 punkto, kuriame numatyta, kad „Reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės (P1) – [...] Taip pat bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų šių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas.“, ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 5-6 skyriuose yra nurodyti rinkodaros ir reklamos būdai ir priemonės, tačiau Perkančioji organizacija nenurodo, kokios papildomos priemonės turi būti taikomos, kiek tų priemonių turi būti pateikta, jog būtų suteikiamas bent 1 balas, kokios kokybės priemonės turi būti siūlomos, kad būtų gautas bent 1 balas. Perkančioji organizacija nenurodo, kaip bus vertinami pagerėję pardavimų rezultatai – ar jau vienu bilietu daugiau yra laikoma teigiamu rezultatu, ar turi būti kažkoks procentas daugiau parduotų bilietų, kuo vadovaujantis bus sprendžiama, jog papildomos priemonės, o ne išoriniai faktoriai lėmė „pagerėjimą“, kaip bus vertinama, jeigu bus taikytos „papildomos priemonės“, tačiau „pagerėjimas“ nebus pasiektas.
Dėl pirkimo sąlygų „kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.4 punkto, kuriame numatyta, kad „Paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis (P3) – parametras vertinamas pagal pateiktame aprašyme (Techninės specifikacijos 4.10 punktas) pateiktą bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek išsamiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iš bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pats. Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą, kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.). Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vieną kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiškai, be bilietų platintojo pagalbos.“, ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 4.10 punkte nurodyta, kokiais pjūviais turi būti teikiamos ataskaitos, todėl nėra aišku, kiek papildomų pjūvių, nenurodytų Techninėje specifikacijoje, turi pateikti tiekėjai, kad gautų 1 ar daugiau balų. Nors atsakovė nurodė, kad operatyvumas turi būti suprantamas kaip greitis, maksimaliai trumpiausias laikas, tačiau visiškai nenurodo, koks maksimaliai lėčiausias greitis jai yra priimtinas, už kokį greitį tiekėjai gali tikėtis gauti bent 1 balą, kokiu būdu Perkančioji organizacija nustatys greitį.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės aiškinimais, kad kokybės kriterijai yra perkelti į Konkurso sąlygų 4 priedą „Techninė specifikacija“, nes vertina, kad nėra tinkama perkelti kokybės kriterijus į techninę specifikaciją.
Kadangi Pirkimo sąlygų pakeitimai neabejotinai būtų laikomi esminiais ir turinčiais lemiamą reikšmę teikėjų, galinčių dalyvauti pirkime ratui, todėl atsakovė privalo nutraukti pirkimą ir pašalinusi ar pakeitusi neteisėtas pirkimo sąlygas, jį skelbti iš naujo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Atsiliepime nurodė, kad sisteminis, loginis Pirkimo sąlygų vertinimas leidžia teigti, kad atsakovė tinkamai, t.y. aiškiai ir nedviprasmiškai Pirkimo sąlygose pateikė kriterijaus aprašymus bei vertinimą, tame tarpe aprašydama, kokia yra vertinimo balų skalė bei kokybiniai intervalai.
Dėl Pirkimo sąlygų 18.2 punkte įtvirtinto antrojo kriterijaus „efektyvumo“ trečiojo parametro (P3) – paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis bei šio parametro aprašymo ir vertinimo, įtvirtinto 1.1.4 punkte, atsakovė nurodė, kad aprašant šį parametrą ir jo vertinimo sąlygas 1.1.4 punkte., atsakovė Techninės specifikacijos 4.10, 4.4 ir 4.11 punktuose įtraukė labai aiškias nuostatas, kurios aiškiai įvardina, ką vertins atsakovė. Ieškovės ginčijamame kaip neaiškiai suformuluotame „PASTABOS“ 3 punkte yra tik papildomai paaiškinta, kokią informaciją apie paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistemą ir ataskaitų modulį turi pateikti Paslaugos teikėjas. Ieškovės teiginys, kad jai yra nežinomas ir nesuprantamas žodis „funkcionalumas“ kelia nuostabą, pažymėjo, kad programuotojų kalboje funkcionalumas yra programos operacija, kuria yra atliekamas, koks nors veiksmas, vykdoma tam tikra užduotis. Be to, atsakovė paaiškino, kad pirkimo sąlygose žodis „funkcionalumas“ reiškia visumą vartotojams ir atsakovei svarbių operacijų, sistemos galimybių ir sprendimų. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė turėjo tiksliai išvardinti visas bilietų platinimo sistemos funkcijas, kurios bus vertinamos, toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes prieštarauja ekonominio naudingumo vertinimo esmei. Dėl ieškovės teiginių, kad 1.1.4 punkte esanti sąvoka „operatyviai ir lanksčiai“ yra neaiški ir subjektyvi, atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 16 d. sąlygų paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė nėra susipažinusi su visų tiekėjų bilietų administravimo sistemomis, todėl nežino visų jų teikiamų galimybių. Tiekėjų prašoma nurodyti, kaip greitai jie gali suvesti renginį į savo bilietų sistemą ir pradėti bilietų prekybą.
Dėl pirkimo sąlygų 18.2 punkte įtvirtinto antrojo kriterijaus „Efektyvumas“ pirmojo parametro (P1) – reklaminės ir pardavimo skatinimo priemonės bei šio parametro aprašymo ir vertinimo, įtvirtinto 1.1.2 punkte, atsakovė nurodė, kad atsakovė Techninės specifikacijos 6.1 punkte įtraukė labai aiškias nuostatas, kurios aiškiai įvardina, ką vertins atsakovė. Ieškinio reikalavimas dėl 1.1.2 punkto sąlygos neteisėtumo yra grindžiamas vieninteliu teiginiu, kad ieškovei buvo neaišku, ką atsakovė laikys teigiamų rezultatų pagrindimu, tačiau atsakovė aiškiai yra nurodžiusi, kad tiekėjai turi pateikti informacinių priemonių sąrašą, kuriame skelbs apie vykstančius atsakovės renginius. Nuostata, kad atsakovė vertins teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimą, yra nuosekliai išplaukianti iš atsakovės reikalavimų ir tikslo – kuo didesnių pardavimų. Tiksliai išvardinti visas galimas priemones ir kanalus yra neįmanoma, todėl ieškovės argumentas, kad atsakovės pati turi nurodyti, kokias pardavimo skatinimo priemones turi naudoti tiekėjas ir kiek jų turi būti, yra nepagrįstas.
Atsakovės manymu, šioje byloje, vertinant ieškovės argumentų pagrįstumą dėl tariamai neaiškių sąlygų ir nežinojimo, kokią informaciją reikia pateikti, turi būti atsižvelgiama į ieškovės veiklos specifiką ir patirtį. Ieškovės teiginys, kad nesupranta Pirkimo sąlygų, yra deklaratyvus, nes nėra nurodyti jokie objektyvūs duomenys, kurie teismų leistų padaryti tokią išvadą. Didžioji dalis ieškinio argumentų yra susiję ne su tuo, kad ieškovei neaiški sąlyga, o su tuo, kad ieškovei nėra aišku, kaip bus vertinami pasiūlymai ir kad jai yra neaišku, kiek balų ji galėtų gauti už kiekvieną parametrą. Tačiau vertinimo klausimais yra suformuota aiški praktika – ekspertinis vertinimas, o kokybinių intervalų išskyrimas yra naudojamas nusistovėjusioje praktikoje. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės (toliau – Gairės) patvirtina, kad atsakovės parengtos pirkimo sąlygos atitinka Gairėse pateiktas rekomendacijas, o tuo pačiu, vadovaujantis Gairių nuostatomis yra paneigiami ieškovės teiginiai. Atsakovė taip pat nesutinka su argumentais, kad nėra tinkamai įgyvendinusi kokybės kriterijų perkėlimo į sutarties vykdymą pareigos. Visi kartu su pasiūlymu pateikiami dokumentai bei juose nurodyti įsipareigojimai tampa sutarties dalimi, tą patvirtina ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kadangi atsakovė iš anksto negali numatyti ir jai nėra žinomi konkretūs įsipareigojimai, ji negali jų išvardinti sutarties projekte, tačiau, siekdama užtikrinti, kad tiekėjų nurodytos priemonės būtų įgyvendinamos, sutartyje yra numaičiusi atitinkamas sąlygas. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad, jos manymu, ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti pirkimo sąlygų, nes nėra išreiškusi valios dalyvauti paskelbtame pirkime, todėl laikytina praleidusia viešojo konkurso, atliekamo skelbiamų derybų būdu, pirmąjį vykdymo etapą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 5d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinis dramos teatras viešojo pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius (įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėje vyksiančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomą)” (pirkimo numeris 389058) pirkimo sąlygas, numatytas 18.2 punkte, Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2, 1.1.4 punktuose neteisėtomis bei viešojo pirkimo procedūras nutraukė. Priteisė iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinis dramos teatras ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinis bilietų platintojas naudai 3 383,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl ginčijamų pirkimo sąlygų, susijusių su pasiūlymų vertinimu pagal ekonominio naudingumo kriterijų, aiškumo bei jų atitikimo viešojo pirkimo principams - atsakovo naudojamų sąvokų („funkcionalumas“, „operatyvumas“, „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“) neaiškumas lemia tai, jog nėra aišku, koks balas/intervalas skiriamas už konkretų kriterijų ir parametrą, kaip jie skaičiuojami, kokį rezultatą pasiekus gaunami balai/intervalai, kaip bus vertinamas dalinis rezultato pasiekimas. Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos nežinojimas konkrečių perkamų paslaugų tiekimo sąlygų neatleidžia jos nuo pareigos kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Atsakovės paaiškinimai apie atliekamą vertinimą, tame tarpe, jog funkcionalumas didžiausiu balu bus įvertintas to Tiekėjo, kuris neribos Perkančiosios organizacijos galimybių pradėti prekybą renginio bilietais kuo greičiau, savarankiškai taikyti reikiamas akcijas ir priemones, priklausomai nuo pardavimų rezultatų (t.y., taikyti nuolaidas, kelti kainas, rezervuoti vietas ir pan.,), minimaliai priklausant nuo Tiekėjo darbuotojų darbo krūvio, o mažiausiu balu bus vertinamas pasiūlymas, kuriame Perkančioji organizacija negali paspartinti bilietų paleidimo proceso savarankiškai, atlikdama dalį duomenų suvedimo į sistemą – teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokia vertinimo sistema yra pakankami skaidri ir aiški, nes nėra aiškiai apibrėžta, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Nėra aišku, pagal ką konkrečiai bus sprendžiama apie atliekamų sistemos operacijų svarbą, sistemos patogumą, kaip ir pagal ką bus vertinama teigiamų pardavimų rezultatų apimtis, kokios apimties turi būti pasiūlymų įvairovė, kokių konkrečių perkančiosios organizacijos poreikių pritaikymui turi būti skirtos pardavimų skatinimo priemonės, ar papildomų žiūrovų pritraukimas bus laikoma teigiamų rezultatu ir kiek tokių žiūrovų turi būti, koks turi būti trumpiausias bilietų pardavimo laikas, kad būtų gautas bent 1 balas ar intervalas. Taigi, nėra pakankamai aišku, kaip bus objektyviai nustatomas „funkcionalumas“, „operatyvumas“ „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pirkimo dokumentuose nurodyti minėtų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams, o neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą jų turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kadangi ieškovė ginčija konkurso sąlygas, paraiškos teikimas tokioje situacijoje būtų nelogiškas ir galėtų būti vertinimas kaip sąlygų akceptavimas, be to, ieškovė neturėjo galimybės tinkamai parengti pasiūlymo dėl sąlygų neaiškumo. Teismas, ieškinį tenkindamas ir pripažindamas, jog ginčijamos konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, sprendė, kad pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl jas nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinis dramos teatras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ginčijamuose punktuose išdėstytos sąlygos yra aiškios ir suprantamos, jomis yra aprašoma, kokie duomenys bus vertinami, tuo tarpu „kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams“, yra nurodyta visai ne ginčijamuose punktuose, o skyriaus „Pastabos“ 2 punkte, kuriame yra pateiktas išsamus paaiškinimas, kad 10 balų skalė yra padalinta į kokybinius intervalus ir kiekvienas balų intervalas atskirai aprašytas, aiškiai nurodant, kokiu atveju, kiek balų bus skiriama.
7.2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė dublike pripažino, kad neginčija vertinimo balų ar intervalų skyrimo metodo parinkimo, o iš procesinių dokumentų buvo aišku, kad neginčijo ir aprašymų, kurie pateikti nurodant, už ką, kokiame balų intervale skiriamas vertinimas.
7.3. Dublike taip pat pripažino, kad konkurso sąlygų ir reikalavimų nustatymas yra perkančiosios organizacijos teisė ir pareiga ir ji jų nekvestionuoja, tačiau teigė, kad jai tie reikalavimai yra neaiškūs, netikslūs, nes aprašant parametrus yra naudojamos jai nežinomos sąvokos. Taigi, bylos nagrinėjimo ribas sudarė tik nustatymas, ar iš ginčijamų sąlygų formuluočių bet kuris rūpestingas ir informuotas tiekėjas gali suprasti, kokius duomenis turi pateikti perkančiajai organizacijai ir kokie duomenys bus vertinami. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo visiškai ne toje apimtyje ir padarė išvadas, kurios prieštarauja pirkimo sąlygų turiniui.
7.4. Nors ieškovė įrodinėjo, kad ji negali pateikti pasiūlymo, nes pirkimo sąlygose yra vartojamos jai nesuprantamos sąvokos, todėl nėra aišku, kokius duomenis ji turi pateikti, nėra aišku, ką vertins perkančioji organizacija, teismas dėl sąvokų aiškumo/neaiškumo visiškai nepasisakė, o sprendime nurodė, kad šioje byloje svarbu nustatyti ne sąvokų apibrėžimą, o nustatyti, kaip atsakovės reikalaujamos papildomos priemonės bus vertinamos atliekant viešojo pirkimo procedūras.
7.5. Aprašant Pirkimo sąlygų 18.2 punkte įtvirtinto antrojo kriterijaus „Efektyvumas“ trečiąjį parametrą ir jo vertinimo sąlygas 1.1.4 punkte atsakovė įtraukė labai aiškias nuostatas, kurios aiškiai įvardina, ką vertins atsakovė – kiek išsamiai ir detaliai atsakovė gali gauti ataskaitas iš bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti pati, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą, kokias pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje, kokias galimybes bilietų administravimo sistema suteikia administruoti renginius pačios atsakovės darbuotojams savarankiškai, be bilietų platintojo pagalbos.
7.6. Be to, „Pastabos“ 3 punkte yra papildomai paaiškinta, kokią informaciją apie nurodytą parametrą – paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistemą ir ataskaitų modulį turi pateikti Paslaugos teikėjas, labai aiškiai išskiriant, kad „Aprašant 3 efektyvumo parametrą, bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumą ir teikiamas galimybes: kokiais pjūviais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokią informaciją apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiojo subjekto darbuotojams. Bilietų platintojas pateikia šių aprašymų įrodymus (print screen pavyzdžiai ir pan.), taip pat suteikia Perkančiajam subjektui galimybę prijungti prie sistemos ir ją išbandyti, sukuriant demonstracinę renginio/renginių versiją“.
7.7. Atsakovė aprašant Pirkimo sąlygų 18.2 punkte įtvirtintą antrojo kriterijaus „Efektyvumas“ pirmąjį parametrą (įtvirtintas 1.1.2 punkte) taip pat įtraukė labai aiškias nuostatas, kurios aiškiai įvardina, ką vertins atsakovė. Aiškiai nurodyta, kad tiekėjai turi pateikti informacinių priemonių sąrašą, kuriame atsakovė skelbs apie vyksiančius atsakovės renginius. Taip pat atsakydama į klausimus atsakovė paaiškino, kad tiekėjas turi pasiūlyti pardavimų skatinimo priemones, pateikti sėkmingų pavyzdžių iš savo veiklos su kitomis kultūrinėmis organizacijomis ir bus vertinami parametro aspektai, susiję su tiekėjo siūlomomis ir numatomomis taikyti reklamos ir pardavimo skatinimo priemonėmis, įskaitant siūlomomis suteikti reklamos pozicijomis jų auditorijos pasiekiamumo aspektu.
7.8. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad skundžiamos pirkimo sąlygos (1.1.2 ir 1.1.4 punktai) yra neteisėtos, nes iš jų nėra aišku, kaip bus vertinami pasiūlymai, t.y. kad neaišku, kokiu atveju, kiek balų bus skiriama ir kad vertinimas bus subjektyvus. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas neatskyrė ieškovės skundžiamuose pirkimo sąlygų papunkčiuose pateiktų Efektyvumo kriterijaus atskirų parametrų aprašymo nuo vertinimo kriterijų, aprašytų visai kituose punktuose – kaip bus vertinama yra detalizuota skyriaus „Pastabos“ 2 punkte. Ir tai akivaizdu dėl to, kad ieškovei neginčijant lyginamųjų svorių ir balų intervalų, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginiu, kuris suformuluotas ne dėl parametro aprašymo, o dėl vertinimo kriterijų: „Tačiau, net ir perkančiajai organizacijai nežinant konkrečių perkamų paslaugų tiekimo sąlygų, tai neatleidžia nuo pareigos kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Šią išvadą patvirtina teismų praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018“.
7.9. Paaiškina, kad atsižvelgiant į siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį, pirkimo objekto parametrai negali būti nustatyti tiesiogiai, todėl atsakovė tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Apie ekspertinio vertinimą pasitelkimą atsakovė yra nurodžiusi Pirkimo sąlygų 1.1.2 – 1.1.5 punktuose, o ne triplike kaip teigia teismas.
7.10. Ekspertinis vertinimas naudingas ir pasirenkamas tada, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus. Viešuosiuose pirkimuose toks vertinimas gali būti naudojamas įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.). Su tokia pozicija sutinka ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1211-381/2016.
Atsiliepimas
7.11. Atsakovė pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, jog jai reikalinga patogi, lengvai naudojama ir pan. Bilietų platinimo sistema, todėl akivaizdu, kad tokių parametrų tiesiogiai pamatuoti neįmanoma, todėl ekspertinis vertinimas yra vienintelis būdas, kaip galima įvertinti pasiūlymus. Pasitelkus ekspertinį vertinimą, vertinimo skaidrumas yra užtikrinamas Pirkimo sąlygose labai aiškiai apibrėžiant ir nurodant, kad parametrai bus vertinami 10 balų skalėje, kuri yra padalinta į kokybinius intervalus. Toks kokybinių intervalų išskyrimas yra naudojamas nusistovėjusioje praktikoje ir yra priimtinas bei atitinkantis VPĮ nuostatas, be to, tokia galimybė yra minimas ir Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau – Gairės).
7.12. Teismo išvados dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo ir nepagrįstumo prieštarauja Gairėms. Gairių nuostatos patvirtina, kad atsakovės parengtos pirkimo sąlygos atitinka Gairėse pateiktas rekomendacijas, o tuo pačiu, vadovaujantis Gairių nuostatomis, yra paneigiami ieškovės teiginiai.
7.13. Gairės numato, kad vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (Arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcijas charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Taigi akivaizdu, kad tokie parametrai kaip estetika, tinkamumas visiems vartotojams, inovatyvumas, niekaip negali būti detalizuojamas konkrečiu baigtiniu reikalavimų sąrašu, o atsakovė vertina tiekėjo pateiktą eskizą ar sprendinius, kurie yra demonstruojami ir teikiami vertinimui, ir dėl šios priežasties vertinimas įmanomas tik skiriant balus tam tikrame intervale.
7.14. Gairėse nurodyta, kad „tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai dėl pirkimo objekto ypatybių/sudėtingumo neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio <...>, yra rekomenduojama pasitelkti ekspertus. <...> Rekomenduojama, kad ekspertinį vertinimą atliktų bent trys ekspertai, kuriais gali būti tiek pirkimų vykdytojo darbuotojai, tiek kiti nepriklausomi asmenys“. Taigi, Gairės leidžia ir subjektyvių parametrų, kurių neįmanoma išreikšti skaičiais, įtraukimą į pirkimo sąlygas.
7.15. Gairėse nurodyta, kad lyginamieji svoriai gali būti nustatomi tiek konkrečiais dydžiais, tiek balų intervalais (ką taiko savo pirkimo sąlygose atsakovė). Atsakovės pasirinktas vertinimas balų intervalu nuo 0 iki 10 visiškai atitinka Gairių nuostatas, kadangi atsakovė yra pateikusi balų intervalų skaidymo į smulkesnius intervalus paaiškinimą (t.y., pvz.: kada skiriama 0 balų, kada 4-6, o kada 9-10 balų). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-482-381/2018, teisėjų kolegija taip pat pasisakė dėl intervalais išreikštų vertinimo balų teisėtumo, atmesdamas tiekėjo argumentus dėl tokio vertinimo tariamo neteisėtumo.
Šalies argumentai
7.16. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju dėl tam tikrų objektyvių priežasčių perkamų bilietų pardavimo sistemos vertinimas atitinka minėtą išimtinį atvejį, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių vertinimo parametrų, pvz., veikimo greičio, priemonių skaičiaus, kokybiškumo ir pan. Priešingai, atsakovė paaiškino, dėl kokių priežasčių jai reikalinga patogi sistema, ir teismas turėjo galimybę ne abstrakčiai, o konkrečiai įvertinti atsakovės argumentus. Atsakovė paaiškino, kad jai reikalingi viešinimo kanalai/priemonės, tačiau nežinodama, kokiais viešinimo kanalais/priemonėmis naudojasi tiekėjai, ji negali iš anksto aprašyti visų egzistuojančių kanalų/priemonių ir iš anksto numatyti, kiek už kurį kanalą/priemonę bus skirta balų.
7.17. Svarbi aplinkybė, ar ieškinys yra pareikštas ir teise į teisminę gynybą yra naudojamasi sąžiningai ir egzistuoja realus ieškovės teisių pažeidimas, yra tai, kad ieškovė ankščiau dalyvavo analogiškame atsakovės skelbtame pirkime, pateikė pasiūlymą ir neprašė nei paaiškinti sąlygų, nei pateikė pretenzijų dėl jų turinio. Teismas dėl šių aplinkybių pasisakė, jog ieškovės apsisprendimas dalyvauti kitame pirkime nėra susijęs su šia byla, o tai, kad ieškovė kitame pirkime neginčijo pirkimo sąlygų, nepaneigia jos teisėto intereso ginti pažeistas teises, ketinant dalyvauti šioje byloje nurodytame pirkime.
7.18. Šiuo atveju nustatant, ar tiekėjas, ginčijantis sąlygas, tikrai pagrįstai teigia, kad sąlygos yra neaiškios, buvo ypatingai svarbu nustatyti to tiekėjo elgesį ir charakteristikas kitame analogiškame pirkime, organizuotame tos pačios perkančiosios organizacijos pagal analogiškas sąlygas. Atsakovė mano, kad aplinkybė, jog ieškovė yra savo srities profesionalė, dalyvavo analogiškame pirkime, kur buvo įtvirtintos analogiškos sąlygos, pateikė pasiūlymą, kuris nebuvo atmestas dėl jos neatitikimo pirkimo sąlygoms (pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ieškovė neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų), rodo, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad ji nesupranta sąvokų –deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės bei neįrodyti. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pagrindas konstatuoti, kad ne tik pakankamai rūpestingas ir informuotas abstraktus tiekėjas, bet ir pati ieškovė tokio turinio sąlygas, kokios yra ginčijamos sąlygos, geba suprasti dėl jos veiklos pobūdžio ir ypatumų.
7.19. Teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti pirkimo sąlygas. Įsigaliojus naujai VPĮ redakcijai ir pasikeitus pirkimo eigą reguliuojančioms teisės normoms, tiekėjas, ketinantis dalyvauti viešame pirkime, pirmiausia turi pateikti paraišką pateikiant pirkimo sąlygų 7.1 punkte numatytą informaciją. Teikiant paraišką jokie su pirkimo objektu ar technine specifikacija ir papildomi duomenys nėra teikiami, o paslaugų teikimo aprašymas pagal Techninę specifikaciją bei kita informacija yra teikiama tik su pirminiu pasiūlymu. Teikti pirminį pasiūlymą turi teisę tik tas subjektas, kurio paraiška nebuvo atmesta. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pateikusi net paraiškos, t.y. nėra išreiškusi valios dalyvauti paskelbtame pirkime, todėl laikytina praleidusia viešojo konkurso, atliekamo skelbiamų derybų būdu, pirmąjį vykdymo etapą. Teisinė logika diktuoja, kad esantis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimas net ir esant neaiškiai sąlygai, neužkerta kelio tiekėjui pateikti paraišką.
7.20. Tai, kad ieškovė turėjo suinteresuotumą dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymą, niekaip nepaaiškina, dėl kokios priežasties ji nepateikė paraiškos, kurią pateikti nebuvo jokių objektyvių kliūčių – ginčijamos sąlygos nesusijusios su paraiškos pateikimu. Taigi, yra pagrindas teigti, kad subjektas, nepateikęs paraiškos, negali būti laikomas potencialiu tiekėju, turinčiu reikalavimo teisę ginčyti pirkimo, kuriame jis neišreiškė valios dalyvauti, sąlygų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirkimo sąlygų 18.2 punkto 1.1.4 papunktyje esantis kriterijaus aprašymas yra neaiškus, netikslus, dviprasmiškas, neužtikrina skaidrumo principo, kadangi tiekėjai negali tinkamai nustatyti reikiamų pateikti dokumentų turinio tam, jog gautų maksimalų balų skaičių.
8.2. Teismas tinkamai bei motyvuotai nurodė, kad pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams.
8.3. Vertinant Pirkimo sąlygų 18.2 punkto, jo 1.1.4 papunkčio turinį ir atsakovės pateiktus išaiškinimus nėra aiškios tam tikros Pirkimo sąlygų formuluotės, t.y. ką reiškia sąvokos „operatyviai ir lanksčiai“, kaip bus vertinami skirtingų tiekėjų pasiūlymai, kuriuose tiekėjai nurodys kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą. Nors Perkančioji organizacija nurodo, jog operatyvumas turi būti suprantamas kaip greitis, maksimaliai trumpiausias laikas, tačiau Perkančioji organizacija visiškai nenurodo, koks maksimaliai lėčiausias greitis jai yra priimtinas, už kokį greitį tiekėjai gali tikėtis gauti bent 1 balą, kokiu būdu Perkančioji organizacija nustatys greitį.
8.4. Tiekėjas pažymi, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
Šalies argumentai
8.5. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sąvoka „funkcionalumas“ yra paaiškinta po dvitaškiu papildomu tekstu, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindžia (CPK 178 straipsnis) ir netgi apeliaciniame skunde nepateikia sąvokos „funkcionalumas“ paaiškinimo, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini kai nepagrįsti. Tiekėjas tik papildomai pažymi, kad sąvoka „funkcionalumas“ apskritai nėra paaiškinta Pirkimo sąlygose.
8.6. Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad Pirkimo sąlygų 18.2 punkto 1.1.2 papunktis yra neaiškus, netikslus bei dviprasmiškas (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike nurodė išsamius bei pagrįstus argumentus, pagrindžiančius Pirkimo sąlygų 18.2 punkto 1.1.2 papunkčio netikslumą, neaiškumą bei dviprasmiškumą, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), šiame atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nesikartoja. Papildomai nurodo, kad ieškiniu kėlė klausimą, kad nėra aiškūs apibrėžimai „teigiami rezultatai“ ir „Perkančiosios organizacijos poreikiai“, todėl nėra aišku, kaip bus vertinami tiekėjų pateikti aprašymai.
8.7. Perkančioji organizacija niekaip nepagrindžia bei neįrodo, ką reiškia sąvoka „bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų šių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas“.
8.8. Nepagrįstai teigiama, kad teismas supainiojo kriterijaus parametrus su vertinimo kriterijais, atsakovė ignoruoja aplinkybę, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir vertinamos sistemiškai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 3 d. civilinė byla Nr. 3K-3-272/2013). Atkreipia dėmesį, kad balų skalėje yra nurodytas tik bendras aprašymas, tačiau nenurodyta, ką tiekėjai turi pateikti/aprašyti, siekiant gauti atitinkamą balų skaičių už konkretų kriterijų ar jo parametrą.
8.9. Ieškovė neginčija to fakto, kad perkančioji organizacija nusprendė atlikti ekspertinį vertinimą, tačiau nurodo, kad perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kaip bus atliekamas ekspertinis vertinimas, nėra paviešinta ekspertinio vertinimo užduotis ar vertinimo instrukcija. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija nusprendė atlikti ekspertinį vertinimą, nereiškia, kad kriterijų aprašymai ir vertinimai Pirkimo sąlygose gali būti aprašyti neaiškiai, netiksliai, ką pagrįstai nurodė ir teismas sprendime.
8.10. Priešingai nei nurodo atsakovė, Gairės nustato tik bendrą tvarką, rekomendacijas, o ne galutinį rezultatą, t.y. kokius pirkimo sąlygų reikalavimus atsakovei nustatyti konkretaus pirkimo atveju. Todėl kiekvienu atveju atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygų reikalavimus, turi vadovautis ne tik Gairėse nustatytų reikalavimų, bet taip pat turi būti vadovaujamasi ir VPĮ nustatytais reikalavimais bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotais išaiškinimais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, kurioje nurodoma, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis.
8.11. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pasirinktas vertinimas balų intervalu visiškai atitinka Gairių nuostatas, kadangi atsakovė yra pateikusi balų intervalų skaidymo į smulkesnius intervalus paaiškinimą, tačiau ieškovė ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl balų ar intervalų skyrimo metodo parinkimo. Tačiau tiekėjui nėra aišku, koks balas / intervalas skiriamas už konkretų kriterijų, kaip jie skaičiuojami (balai ar intervalai).
Atsiliepimas
8.12. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai nenurodė ir neargumentavo, kaip konkrečioje situacijoje reikėjo aiškiau apibrėžti vertinimo kriterijus. Tiekėjas pabrėžia, jog tinkamas ir teisėtas Konkurso sąlygų reikalavimų nustatymas yra ne teismo pareiga, bet būtent perkančiosios organizacijos pareiga. Todėl perkančioji organizacija nepagrįstai siekia perkelti teismui pareigą išaiškinti, kokie šiuo konkrečiu atveju Konkurso sąlygų reikalavimai būtų vertinami kaip aiškūs, tikslūs ir atitiktų VPĮ 35 straipsnio 4 dalį.
8.13. Atsakovė teigia, kad teismo sprendime padarytos išvados prieštarauja Gairėse nurodytiems reikalavimams, tačiau pažymėtina, kad perkančioji organizacija vertina bei cituoja tik pavienes Gairių nuostatas, sąmoningai ignoruodama kitas Gairėse nurodytas nuostatas bei VPĮ nuostatas bei Lietuvos teismų praktikoje šiuo aktualiu klausimu suformuotus išaiškinimus.
8.14. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad tokie parametrai kaip estetika, tinkamumas visiems vartotojams, inovatyvumas niekaip negali būti detalizuojami konkrečiu baigtiniu sąrašu. Ieškovė pažymi, kad nei vienas iš atsakovės taikomų kriterijų nėra priskirtinas estetinėm charakteristikoms, o priešingai, tai yra techniniai pranašumai (operatyvumas); funkcinės charakteristikos (funkcionalumas); prieinamumas, tinkamumas visiems vartotojams (vartotojų poreikiai).
8.15. Ieškovės dalyvavimas ankstesniuose pirkimuose ir atitinkamai jos veiksmai neturi jokios reikšmės, vertinant šio pirkimo sąlygų teisėtumą. Perkančioji organizacija negali lyginti 2015 metų pirkimo su ginčo Pirkimu ir tiekėjo veiksmų, kadangi perkančioji organizacija atmetė tiekėjo pasiūlymą 2015 metų pirkime. Kita vertus, tiekėjas 2015 metų pirkime lyginant su šiuo Pirkimu, nebuvo toks patyręs viešųjų pirkimų dalyvis, todėl įvertinęs šio Pirkimo sąlygas ir nustatęs, kad jos yra neaiškios, nusprendė ginčyti neaiškias, netikslias, dviprasmiškas ir subjektyvias Konkurso sąlygas.
8.16. Perkančioji organizacija turi atsižvelgti į tai, jog nuo 2015 metų yra pasikeitęs viešųjų pirkimų reguliavimas (nauja VPĮ redakcija; Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė Gaires), o taip pat suformuota teismų praktika dėl ekonominio naudingumo kokybės kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
8.17. Aplinkybė, jog tiekėjas nepateikė paraiškos, nereiškia, kad tiekėjas nėra laikytinas suinteresuotu subjektu, galinčiu ginčyti Konkurso sąlygas.
8.18. Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi VPĮ 2 straipsnio 31 dalyje pateikta sąvoka, kas yra laikoma suinteresuotu viešojo pirkimo dalyviu, ir nepagrįstai teigia, kad suinteresuotu dalyviu laikomas toks tiekėjas, kuris yra išreiškęs valią dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Pabrėžtina, jog VPĮ 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta tokio viešojo pirkimo dalyvio sąvoka, kai jis jau dalyvauja konkrečiame viešajame pirkime, yra pateikęs pasiūlymą ir pan., tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju yra Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo stadija.
8.19. Teisę kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų turi kiekvienas ūkio subjektas, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, tiek faktinis, tiek potencialus viešojo pirkimo procedūrų dalyvis, suinteresuotas, kad perkančioji organizacija, iš naujo skelbdama viešojo pirkimo konkursą, nustatys tokius kriterijus, kuriuos jis galėtų atitikti, taigi ir realiai konkuruoti dėl teisės sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011). Netgi Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkančiam tiekėjui yra pripažįstamas suinteresuotumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).
8.20. Ieškovė būtų praradusi suinteresuotumą tik tokiu atveju, jeigu pavėluotai ginčytų Konkurso sąlygų reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. Sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, Rink. 2004, p. I-1829), tačiau šiuo atveju ginčo dėl to, jog ieškovė tinkamai ir laiku pateikė tiek pretenziją, tiek ieškinį nėra.
8.21. Pažymi, kad tuo atveju, jei tiekėjas būtų pateikęs paraišką Pirkime, tai iš esmės būtų pripažinęs, kad sutinka su Perkančiosios organizacijos paskelbto Pirkimo sąlygomis. Akivaizdu, kad toks ieškovės elgesys būtų nesuderinamas su tiekėjo teise į efektyvią pažeistų teisių gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
10. Nagrinėjamuoju atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygas, numatytas 18.2 punkte ir Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2 bei 1.1.4 punktuose.
11. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika).
12. Perkančioji organizacija Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2018 m. liepos 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirą Bilietų platinimo į Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamus renginius(įskaitant kartu su partneriais) ir jo erdvėse vykstančius renginius paslaugų (įskaitant ilgalaikio materialiojo turto nuomą) pirkimą, pirkimo Nr. 389058 (toliau – Pirkimas). Pirkimo sąlygų 18.2 punkte nustatyta, kad: „Aprašant 3 efektyvumo parametrą, bilietų platintojas pristato bilietų administravimo sistemos funkcionalumą ir teikiamas galimybes: kokiais pjūviais ir parametrais galima generuoti renginių pardavimų ataskaitas, kokią informaciją apie renginių pardavimus galima stebėti realiu laiku. Taip pat bilietų platintojas nurodo, kokios yra sistemos galimybės ir funkcionalumai administruoti renginius patiems Perkančiosios organizacijos darbuotojams“. Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2 punkte nustatyta, kad: „Reklaminės ir pardavimo skatinimo Priemonės (P1) – šis kriterijus vertinamas Komisijos pagal pateiktą aprašymą (Techninės specifikacijos 6.1. punktas). Vykdomas ekspertinis vertinimas nuo 0 iki 10 balų. Bus vertinami parametro aspektai, susiję su tiekėjo siūlomomis ir numatomomis taikyti reklamos ir pardavimo skatinimo priemonėmis, įskaitant siūlomomis suteikti reklamos pozicijomis jų auditorijos pasiekiamumo aspektu. Taip pat bus vertinamos kitos pardavimo skatinimo priemonės, visų šių priemonių atitikimo Perkančiojo subjekto poreikiams ir teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimas.“ Pirkimo sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.4 punkte nustatyta, kad: „Paslaugos teikėjo bilietų platinimo administravimo sistema ir ataskaitų modulis (P3) – parametras vertinamas pagal pateiktame aprašyme (Techninės specifikacijos 4.10 punktas) pateiktą bilietų administravimo sistemos teikiamų galimybių skalę – kiek išsamiai ir detaliai Perkantysis subjektas gali gauti ataskaitas iš bilietų platintojo ir tokias ataskaitas generuoti patys. Perkantysis subjektas vertins, kaip operatyviai ir lanksčiai bilietų platintojas gali sukurti renginius sistemoje ir pradėti bilietų prekybą, kokias galimybes pardavimų skatinimo priemones galima taikyti sistemoje (nuolaidų, akcijų taikymo funkcijos ir pan.). Bilietų administravimo sistema bus vertinama ir pagal dar vieną kriterijų – kokias galimybes ji suteikia administruoti renginius paties Perkančiojo subjekto darbuotojams savarankiškai, be bilietų platintojo pagalbos.“
13. Perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovo pateiktą klausymą, kaip konkrečiai yra vertinama ir ką konkrečiai reiškia Pirkimo sąlygų 18.2 punkte nurodyta sąvoka „bilietų administravimo sistemos funkcionalumas“, prašant nurodyti baigtinį nurodytos sąvokos reikšmių sąrašą, ką reiškia ir kaip konkrečiai yra vertinama Pirkimo sąlygų 18.2 punkte numatytos „galimybės ir funkcionalumai“, pagal kurias bus vertinamos sistemos administruoti renginius patiems Perkančiosios organizacijos darbuotojams, taip pat prašant nurodyti baigtinį šios sąvokos reikšmių sąrašą, atsakė, kad nei vienas, nei kitas sąrašas negali būti baigtinis. Paaiškino, kad „funkcionalumas – tai visuma vartotojams ir perkančiajai organizacijai svarbių operacijų, sistemos galimybių ir sprendimų, tokių kaip patogi bilietų administravimo sistema perkančiosios organizacijos darbuotojams, vartotojams, o taip pat priemonės, skatinančios bilietų pardavimų rezultatus“. Nurodė, kad: „Perkančioji organizacija didžiausiu balu vertins pasiūlymą to tiekėjo, kuris neribos Perkančiosios organizacijos galimybių pradėti prekybą renginio bilietais kuo greičiau, savarankiškai taikyti reikiamas akcijas ir priemones, priklausomai nuo pardavimų rezultatų (t. y. taikyti nuolaidas, kelti kainas, rezervuoti vietas ir pan., minimaliai priklausant nuo tiekėjo darbuotojų darbo krūvio. Mažiausiu balu bus vertinamas pasiūlymas, kuriame Perkančioji organizacija negali paspartinti bilietų paleidimo proceso savarankiškai, atlikdama dalį duomenų suvedimo į sistemą“.
14. Ieškovas taip pat prašė atsakyti: „Ką Perkančioji organizacija laikys Pirkimų sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.2 punkte numatytą „teigiamų rezultatų užtikrinimo pagrindimu“? Ką šiuo atveju konkrečiai reiškia teigiami rezultatai?; Kaip konkrečiai yra vertinama ir ką reiškia Pirkimų sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.4 punkte numatyta sąvoka „operatyviai ir lanksčiai“?; Ką konkrečiai reiškia Pirkimų sąlygų „Kriterijaus parametrų aprašymas ir vertinimas“ 1.1.4 punkte numatytos galimybės, kurias tiekėjas turi suteikti administruoti renginius pačios Perkančiosios organizacijos darbuotojams savarankiškai?“ Prašė pateikti nurodytų sąvokų reikšmių sąrašą.
15. Perkančioji organizacija atsakė, kad „teigiamais rezultatais“ yra laikomi pagerėję pardavimų rezultatai, kad tiekėjas turi pasiūlyti pardavimų skatinimų priemones, pateikti sėkmingų pavyzdžių iš savo veiklos su kitomis kultūrinėmis organizacijomis, o balų įvairovė priklausys nuo pasiūlymų įvairovės ir jų pritaikymo Perkančiajai organizacijai. Dėl sąvokos „operatyviai ir lanksčiai“ paaiškino, kad tiekėjų yra prašomas nurodyti, kaip greitai jie gali suvesti renginį į bilietų sistemą ir pradėti bilietų prekybą.
16. Ieškovas pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad Perkančioji organizacija ir toliau vartoja vertinamojo pobūdžio sąvokas: „vartotojams svarbios operacijos“, „Perkančiajai organizacijai svarbios operacijos“, „patogi bilietų administravimo sistema“, „priemonės, skatinančios bilietų pardavimų rezultatus.“
17. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė aplinkybėmis, kad nurodyti Pirkimo sąlygų punktai yra netikslūs, neaiškūs, keliantys dviprasmybių, kadangi juose yra pateikiamos sąvokos, kurios gali turėti kelias reikšmes ir būti suprantamos bei aiškinamos kiekvieno tiekėjo skirtingai. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovas taip pat nurodė aplinkybes, kad Pirkimo dokumentuose nėra pateikta jokių konkrečių minėtų sąvokų reikšmių ar verčių, pagal kurias jos turi būti vertinamos. Tokiu būdu akivaizdu, kad pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės apima ginčijamų Pirkimo sąlygų vertinimą ir jose nurodytų sąvokų aiškumo prasme, ir jų vertinimo aiškumo prasme.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad Pirkimo dokumentuose nurodyti minėtų ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams. Teismas akcentavo, kad šioje byloje svarbu nustatyti ne sąvokų apibrėžimą, tuo labiau ne jų supratimą programuotojų kalboje (kaip argumentavo atsakovas), ir ne reikalavimo tiekėjams pateikti tam tikrus duomenis aiškumą, o nustatyti, kaip atsakovo reikalaujamos papildomos priemonės (funkcionalumas, teigiamų rezultatų pasiekimas ir pan.), kurias nurodytų tiekėjai savo pasiūlymuose, bus vertinamos atliekant viešojo pirkimo procedūras – ar už kiekvieną pasiūlytą papildomą priemonę bus skiriamas 1 balas/intervalas, ar tos priemonės bus vertinamos pagal konkretų perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo (poreikio) pasiekimą, koks priemonių kiekis ar kokius konkrečius reikalavimus turi atitikti kiekviena papildoma pasiūlyta priemonė, kad už ją būtų skiriamas 1 balas ar tam tikras intervalas. Teismas, motyvuodamas sprendimą, nurodė, kad nėra pakankamai aišku, kaip bus objektyviai nustatomas „funkcionalumas“, „operatyvumas“ „patogumas“, „vartotojų ir Perkančiosios organizacijos poreikiai“, „teigiami rezultatai“. Taigi, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamas Pirkimo sąlygas nagrinėjo ir vertino sistemiškai, neperžengdamas ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžtų ginčo ribų.
19. Nors nagrinėjamame skunde apeliantas nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, dėl sąvokų aiškumo/neaiškumo visiškai nepasisakė ir kad neatskyrė ieškovės skundžiamuose pirkimo sąlygų papunkčiuose pateiktų Efektyvumo kriterijaus atskirų parametrų aprašymo nuo vertinimo kriterijų, nes vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 teiginiu, kuris suformuluotas ne dėl parametro aprašymo, o dėl vertinimo kriterijų, apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Šios nutarties 18 punkte išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamu aspektu pasisakė dėl ginčijamose Pirkimo sąlygose nurodytų sąvokų aiškumo, t. y. kad jos nėra aiškios. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 60 punkto, kasaciniame skunde taip pat buvo keliamas klausimas dėl ginčo kriterijų vertinimo aprašymų tinkamumo ir kitu aspektu, t. y. kad kriterijai suformuluoti abstrakčiai, detaliau nepaaiškintas jų turinys, įtaka balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo vertinimui. Ir šis kasacinio skundo argumentas buvo pripažintinas pagrįstu. Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčijami ekonominio naudingumo kriterijų T₁ ir T₂ vertinimo aprašymai suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiškiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams, ir iš Pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių padarė išvada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti, ar nurodytos konkrečios rizikos yra „realios ir valdomos“, o jų valdymo priemonės „realios ir pagrįstos“, kas laikoma „vadybos sistemų taikymo nauda“, taip pat kokiais atvejais pateiktas pagrindimas yra „aiškus“, „realus“.
20. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, išnagrinėjo, įvertino ir pasisakė, kuo pasireiškia ginčijamų Pirkimų sąlygų nekonkretumas ir neaiškumas, tame tarpe ir santykyje dėl jų vertinimo. Apeliantas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų skundo teiginiui, kad ginčijamuose punktuose išdėstytos sąlygos yra aiškios ir suprantamos ir kad jomis yra aprašoma, kokie duomenys bus vertinami, pagrįsti. Būtent dėl duomenų, kurie bus vertinami, nekonkretumo ir neaiškumo, yra kilęs ginčas, todėl tokių duomenų turinio neatskleidimas dar kartą patvirtina ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Ginčijamų sąlygų abstraktumo nepašalina ir apelianto nurodomo Pirkimo sąlygų skyriaus „Pastabos“ 2 punkto turinys, nes jame nėra atskleistos vertintinų kriterijų parametrus apibudinančios detalės/sąvokos.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Apeliantas nagrinėjamu skundu neįrodė, kad nustatydamas Pirkimo sąlygas įvykdė pareigą kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai, ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja viešojo pirkimo principams, bei sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Apeliantės teigimu, priešingai, nei skundžiamame sprendime motyvavo teismas, apie ekspertinio vertinimo pasitelkimą apeliantė nurodė Pirkimo sąlygose, o ne triplike. Nors yra pagrindas sutikti su šiomis apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, apeliantei nedetalizavus, kaip tai įtakoja priimto sprendimo pagrįstumą, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertų vertinimas, ar siūlomos priemonės bus veiksmingos, nesant atskleistų konkrečių perkančiosios organizacijos papildomų priemonių įsigijimo tikslų, poreikių, nelaikytinas objektyviu, nes suteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvę. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog ekspertinis vertinimas nėra tinkamas apskritai, tačiau vertino, jog nagrinėjamu atveju, kuomet perkančioji organizacija neatskleidė konkrečių papildomų priemonių įsigijimo tikslų, poreikių, šis vertinimas nelaikytinas pakankamai objektyviu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kad kokybinių intervalų išskyrimas yra netinkamas vertinamas, todėl apeliantės skundo argumentai dėl parametrų vertinimo 10 balų sistemoje detaliau neanalizuojami.
23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo ir nepagrįstumo prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos parengtoms Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėms. Apeliantė nurodo, kad Gairėse numatyta, jog vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Apeliantės įsitikinimu, tai reiškia, kad tokie parametrai kaip estetika, tinkamumas visiems vartotojams, inovatyvumas niekaip negali būti detalizuojamas konkrečiu baigtiniu reikalavimų sąrašu.
24. Teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina nepagrįsta, kadangi nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra įmanoma parametrus apibrėžti maksimaliai konkrečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiose Gairėse ties kiekvienu parametru yra nurodyti pavyzdžiai, ką perkančioji organizacija gali įsivertinti ir pažymėta, kad kiekvieną iš parametrų reikėtų apibrėžti konkrečiai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką. Apeliantė, remdamasi aplinkybe, kad Gairėse naudojamas žodis „funkcionalumas“, kvestionuoja ieškovės teiginį, kad jai yra nesuprantamas šis žodis, tačiau vien tai, kad Gairėse naudojamas žodis „funkcionalumas“ nereiškia, kad jo samprata atitinkamose pirkimo sąlygose bus analogiška. Akivaizdu, kad „funkcionalumas“ gali turėti daug reikšmių, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą. Perkančioji organizacija skunde išreiškia nesutikimą su teismo argumentais, kad visi kriterijai ir parametrai turi būti aprašomi ir vertinami taip, kad būtų galima tiksliai numatyti jų vertinimo rezultatą, t.y. perkančiajai organizacijai nurodant, už kokį konkretų parametrą, kiek konkrečiai balių skiriama, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas tokių argumentų skundžiamame sprendime nenurodė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl atsakovo paaiškinimų apie atliekamą vertinimą, konstatavo, jog nėra aišku, pagal ką konkrečiai bus sprendžiama apie atliekamų sistemos operacijų svarbą, sistemos patogumą, kaip ir pagal ką bus vertinama teigiamų pardavimų rezultatų apimtis, kokios apimties turi būti pasiūlymų įvairovė, kokių konkrečių perkančiosios organizacijos poreikių pritaikymui turi būti skirtos pardavimų skatinimo priemonės, ar papildomų žiūrovų pritraukimas bus laikoma teigiamų rezultatu ir kiek tokių žiūrovų turi būti, koks turi būti trumpiausias bilietų pardavimo laikas, kad būtų gautas bent 1 balas ar intervalas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog apeliantės pasirinktas vertinimas balų intervalu nuo 0 iki 10 yra netinkamas.
25. Skunde apeliantė kvestionuoja teismo išvadą, kad ji neįrodė, jog nagrinėjamu atveju dėl tam tikrų objektyvių priežasčių perkamų bilietų pardavimo sistemos vertinimas atitinka išimtinius atvejus, kai pasiūlymai gali būti vertinami subjektyviai ir nėra galimybės nustatyti objektyvių vertinimo parametrų. Apeliantės teigimu, ji paaiškino, dėl kokių priežasčių jai reikalinga patogi sistema, viešinimo kanalai, tačiau nežinodama, kokiais viešinimo kanalais/priemonėmis naudojasi tiekėjai, ji negali iš anksto aprašyti visų egzistuojančių kanalų/priemonių ir iš anksto numatyti, kiek už kurį kanalą/priemonę bus skirta balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog dėl informacijos stokos ji negali aprašyti jai reikalingų kanalų/priemonių, negali būti laikomi išimtiniais atvejais, dėl kurių galimas subjektyvus vertinimas. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad gali būti neįmanoma, per daug sudėtinga ar netikslinga aprašyti visus egzistuojančius vertinimo kriterijus, tačiau nagrinėjamu atveju, nebuvo pateikta jokių vertinimo kriterijų, o tokia neapibrėžta situacija sudaro galimybes tiekėjus vertinti nevienodai.
26. Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad ieškovė, anksčiau dalyvavusi kitame pirkime, kuris buvo paskelbtas analogiškomis sąlygomis, šioje byloje ginčijamas pirkimo sąlygas turėjo suprasti. Apeliantės manymu, aplinkybė, jog ieškovė yra savo srities profesionalė, dalyvavo analogiškame pirkime, kur buvo įtvirtintos analogiškos sąlygos, pateikė pasiūlymą, kuris nebuvo atmestas dėl jo neatitikimo pirkimo sąlygoms, o dėl to, kad ieškovė neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų, rodo, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad ji nesupranta sąvokų, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės bei neįrodyti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, jog nagrinėjamu atveju ieškovės dalyvavimas anksčiau vykdytame pirkime analogiškomis sąlygomis turi būti vertinamas ieškovės nenaudai, kadangi buvusiame pirkime nebuvo keliamas klausimas dėl pirkimo sąlygų neaiškumo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad ieškovė anksčiau vykdytame pirkime neginčijo pirkimo sąlygų, nepaneigia jos teisės kelti klausimus dėl pirkimo sąlygų aiškinimo ir skųsti perkančios organizacijos sprendimus, manant, kad jos kaip tiekėjos teisės yra pažeidžiamos. Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose suteikia tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams profesinės patirties rengti ir vertinti pirkimo sąlygas taip, kad būtų užtikrinti VPĮ įtvirtinti principai.
27. Apeliantės teigimu, ieškovės negalima laikyti suinteresuotu subjektu, galinčiu ginčyti konkurso sąlygas, nes ji nėra pateikusi paraiškos, t. y. nėra išreiškusi valios dalyvauti paskelbtame pirkime, todėl neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas su šiais argumentais nesutiko, su jais sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
28. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą, teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Taigi, kasacinis teismas pripažįsta plačią teisę ginti tiekėjų interesus teisme, t. y. ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus. Pagrindinis asmens teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus yra siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad paraiškos nepateikimas turi būti prilyginamas suinteresuotumo praradimui. Vien jau tai, kad ieškovė ginčija konkurso sąlygas parodo jos siekį dalyvauti pirkime, pateikti tinkamą paraišką ir pasiūlymą bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
29. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad tik subjektas, pateikęs paraišką, turi reikalavimo teisę ginčyti pirkimo sąlygas bei yra suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės tikslas yra dalyvauti pirkime, be kita ko, sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl yra pagrindas ieškovę laikyti turinčia teisinį suinteresuotumą, taip pat turinčia teisę ginčyti konkurso sąlygų reikalavimus. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi egzistavimo.
30. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
31. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras patyrė 750 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o ieškovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ patyrė 1 464,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą dydį, todėl dalyje yra nepagrįstos ir mažintinos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ iš apeliantės priteisiama 1 204,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (juridinio asmens kodas 302598528) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro (juridinio asmens kodas 190753924) 1 204,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.