Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trys ąžuolai“ atstovams advokatui Audriui Saulėnui, įgaliotam darbuotojui D. B.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. N. atstovui advokatui Dariui Krenciui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trys ąžuolai“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2014 m. birželio 13 d. UAB „Trys ąžuolai“ pinigų priėmimo kvito kopija serija TRA Nr. 0014 už PVC langus, 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Trys ąžuolai“ pinigų priėmimo kvito kopija serija TRA Nr. 0011 už PVC langus, 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Trys ąžuolai“ A. N. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija TRA22 Nr. 000592 4 368,00 Eur sumai patvirtina, jog ieškovui buvo žinomas atsakovas ir jo kontaktiniai duomenys.

Į bylą pateikti langų užsakymo duomenys nurodo, jog yra patvirtintas kliento Bikava užsakymas iš Lenkijos įmonės Petecki, užsakymo Nr. XLAJ43/B766-:

Nr. 004B langas 605 x 1430 1 vnt. su papildomais elementais;

Nr. 005 langas 1360 x 2400 1 vnt.

Visų 10 langų profiliai pelkių ąžuolo spalvos.

2019 m. sausio 4 d. ieškovo pretenzija atsakovui, AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. sausio 4 d. korespondencijos išsiuntimo kvitas, 2021 m. gegužės 27 d. ieškovo pretenzija atsakovui, AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. gegužės 27 d. korespondencijos išsiuntimo kvitas patvirtina ieškovo aktyvius veiksmus prašant atsakovo apmokėti 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą.

2024 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso L. N. (2016 m. vasario 1 d. apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-184-588/2016 pagrindu). Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo kopija patvirtina, jog sutuoktiniai A. N. ir L. N. santuokos nutraukimo bendru sutikimu metu susitarė, jog nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka L. N.

Šalių rašytiniai ir teismo posėdžių metu teikti paaiškinimai, fotonuotraukos patvirtina, jog 2024 vasario 27 d. proceso šalys apžiūrėjo L. N. asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atliko langų apžiūrą, fotofiksaciją.

VĮ „Registrų centras“ išrašas apie juridinį asmenį UAB „Trys ąžuolai“ patvirtina, jog įmonė įsteigta 2014 m. vasario 14 d., juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. vasario 19 d.

Ieškovas teigia, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo (atsakovas iš ieškovo įsigijo langus) ir rangos (ieškovas įsipareigojo langus sumontuoti atsakovo objekte) teisiniai santykiai, ieškovui nurodant, jog ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – atvežė ir sumontavo atsakovui langus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovas neatsiskaitė. Ir priešingai, atsakovui teigiant, jog šalių jokie santykiai nesiejo, atsakovas neturi jokios pareigos atsiskaityti su ieškovu, ieškovo nepažįsta.

Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas). Ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 50 punktas). Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 73 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Konkrečių byloje esančių įrodymų vertinimas yra fakto, o ne teisės klausimas.

Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog į bylą pateikta sąskaita faktūra, pretenzija, fotonuotraukos, ieškovo darbuotojo ir liudytojo paaiškinimai yra pakankami konstatuoti aplinkybei, jog 2013-2014 metais ieškovas su atsakovu sudarė žodinę sutartį dėl langų pirkimo ir jų sumontavimo objekte (duomenys neskelbtini), o konkrečiau – visų faktų, įrodymų visuma daro labiau tikėtiną prielaidą, jog ieškovas atsakovui atvežė ir sumontavo langus, o atsakovas nevykdė savo pareigos atsiskaityti už gaminius ir darbą.

Tarp šalių nesant rašytinės sutarties, didelė reikšmė teikiama 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitai faktūrai. Pažymėtina, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). PVM sąskaita-faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju vien tik 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros duomenys be kitų papildančių įrodymų negali patvirtinti, jog šalis siejo mišrūs pirkimo-pardavimo ir rangos sutartiniai santykiai. Pažymėtina, jog ieškovo pateikta sąskaita faktūra išrašyta 2018 m. gruodžio 3 d., tačiau į teismą ieškovui pasikreipus 2023 m. gegužės 5 d. dėl teismo įsakymo išdavimo, tik 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė aplinkybę, jog nurodyta sąskaita faktūra patvirtina 2013-2014 metais šalis siejusius susitarimus, t. y. ieškovas atskleidė, jog langai (duomenys neskelbtini) buvo montuoti ne sąskaitos išrašymo laikotarpiu (2018 m.), o 2014 metų gale, sąskaita faktūra išrašyta po 4 metų dėl didelio pasitikėjimo atsakovu, ankstesnio bendradarbiavimo, tikėjimo, jog įsipareigojimus įvykdys.

Nors atsakovas nurodo, kad konkrečiai ieškovės ir jos darbuotojų nepažįsta, tačiau ieškovo valdoma informacija apie atsakovą (jo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, žinios apie (duomenys neskelbtini), namo renovacijos laikotarpį, šeimos narius ir jų vardus, artimų atsakovui asmenų valdomą nekilnojamojo turto vietą), leidžia teismui konstatuoti, jog T. B./ D. B. ir A. N. (arba jų valdomas įmones, atstovus, gimines) prieš dešimtmetį siejo ryšiai. Tačiau, ar tie ryšiai buvo pirkimo-pardavimo, rangos, verslo ar kokie nors kitokie sutartiniai santykiai byloje duomenų nepakanka. 2014 m. birželio 13 d. UAB „Trys ąžuolai“ pinigų priėmimo kvito kopija serija TRA Nr. 0014 už PVC langus, 2014 m. gegužės 15 d. UAB „Trys ąžuolai“ pinigų priėmimo kvito kopija serija TRA Nr. 0011 už PVC langus, kuriuose nurodytas sumokėjęs už gaminius asmuo A. N., neginčijamai neįrodo, jog būtent šios bylos šalis siejo PVC langų pirkimo-pardavimo santykiai. Pažymėtina, jog kvituose sumokėjusio asmens parašas nesutampa su nagrinėjamoje civilinėje byloje esančiais atsakovo parašais, atsakovas neigia pasirašęs nurodytus kvitus, be to visi duomenys kvituose išskyrus parašą yra taisyti (paryškinti, koreguoti) ant buvusių įrašų, todėl šie įrodymai kelia pagrįstų abejonių jų autentiškumu.

Atsakovui neigiant, jog UAB „Trys ąžuolai“ ir A. N. siejo pirkimo-pardavimo santykiai, ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog ieškovas pardavė atitinkamos komplektacijos ir atitinkamą kiekį langų. Ieškovas šį faktą grindžia langų gaminių užsakymo iš Lenkijos firmos dokumentu, fotonuotraukomis iš objekto (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, nurodyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog sutampa Lenkijoje užsakytų langų kiekis, jų dydis, rėmų spalva, varstomumas. Teismas negali sutikti su ieškovo nurodytu teiginiu, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra sumontuota tiek langų ir tokios rūšies, kaip pateikta užsakyme Lenkijos firmai. Pažymėtina, jog ieškovo pateikti duomenys neleidžia identifikuoti tikslaus langų skaičiaus objekte (duomenys neskelbtini), ieškovo pateiktos 9 nuotraukos fiksuoja dalies langų parametrus, bet ne jų varstomumą, kiekį. Ieškovas nurodo, jog pardavė 28 vnt. PVC gaminių (remiantis 2018 m. gruodžio 3 d. sąskaitos faktūros duomenimis), o teikdamas paaiškinimus D. B. nurodė jog langus iš Lenkijos firmos užsakė per du kartus, į bylą pateikė 10 langų užsakymo dokumentą, o kitu užsakymu nurodė, jog buvo užsakyti 8 maži langai namo antram aukštui. Tuo remiantis viso name ieškovo teigimu turėjo būti sumontuota 18 langų, tačiau atsakovas teikė į bylą namo fasado nuotraukas, bei paaiškinimus, pagal kuriuos name galima suskaičiuoti tik 16 langų. Teismui išanalizavus ieškovo fotonuotraukas, galima konstatuoti, jog priešingai, nei teigia ieškovas – fotonuotraukose nurodyti langų išmatavimai nesutampa su nurodytais išmatavimais užsakyme iš Lenkijos. Iš 9 fotonuotraukose užfiksuotų išmatavimų, tiek, kiek galima juos įskaityti, (1056 x 536, 599 x 1536, 1145 x 535, 736 x 1286, 599 x 1646, 499 x 1226, 499 x 1546, 599 x 1326, 1146 x 536), tik du išmatavimai atitinka užsakymo patvirtinime nurodytus gaminių išmatavimus – t. y. lango Nr. 003 (1360 x 1430) susidedančio iš dviejų dalių (599 x 1326 ir 499 x 1226) išmatavimus. Pažymėtina, jog panašių langų kaip užsakyme Nr. 004A ir Nr. 004B iš atsakovo teiktų namo fotonuotraukų nematyti, skiriasi langų skaičius, išmatavimai, duomenų apie langų varstomumą į bylą nėra pateikta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, ką nurodė atsikirtimuose atsakovas, jog užsakymo dokumente nėra užsakymo datos, o užsakovas yra „Bikava“. Nors ieškovas žodžiu nurodė, jog „Trys ąžuolai“ perėmė „Bikava“ teises ir pareigas, tokius teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog ieškovas pateiktais įrodymais neįrodė fakto, kad UAB „Trys ąžuolai“ užsakė langus (28 PVC gaminius) ir juos sumontavo name (duomenys neskelbtini).

Teismas vertindamas įrodymų visumą, konstatuoja, jog liudytojo T. M. parodymai, kuriais liudytojas nurodo montavęs langus veikdamas pagal individualią veiklą D. B. užsakymu (duomenys neskelbtini), bei paaiškinimai, jog A. N. yra matęs objektuose, kuriuose dirbo, nepatvirtina ieškovo UAB „Trys ąžuolai“ reiškiamo reikalavimo dėl konkrečių langų, už konkrečią kainą ir jų montavimą esančio įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo pagrįstumo. Pažymėtina, jog liudytojas negalėjo tiksliai įvardinti kada montavo langus nurodytam name, be to paaiškino, jog bendradarbiaudavo su Bikava, langus pasiimdavo iš Bikava sandėlio.

Byloje nėra duomenų, kada tiksliai galėjo būti sudaryti susitarimai dėl langų. Pažymėtina, jog žodžiu D. B. teigė, jog langus atsakovui pirmą kartą matavo 2013 metais, kai tuo tarpu ieškovė buvo įsteigta tik 2014 m. vasario 14 d. Ieškovė neteikė duomenų kaip ir kada buvo perimtos teisės ir pareigos iš Bikava. Taip pat neįrodinėjo detalesniais įrodymais gaminių komplektacijos, kainos pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo teigimu langai buvo užsakyti 2013 ir 2014 metais per du kartus, tačiau pateiktas tik vienas iš užsakymų, nėra užsakymą papildančių dokumentų, tokių kaip langų pervežimo dokumentai, atsiskaitymo už juos dokumentai su Lenkijos firma. Nėra ieškovo buhalterinių dokumentų, iš kurių matytųsi kada ir kaip buvo atsikaityta su Lenkijos firma, už gaminių pervežimą, kada įtraukta 4 368 Eur suma už langus ir jų montavimą (su PVM) į įmonės buhalteriją, kada ir kokiu kursu ieškovas konvertavo nurodytą sumą iš litų į eurus. Atkreiptinas dėmesys, jog argumentus dėl nepakankamo įrodinėjimo atsakovas, jo atstovas pabrėžė viso proceso metu. Teismas taip pat kelis kartus tiek parengiamojo posėdžio metu, tiek atidėdamas paskirtus teismo posėdžius atsižvelgdamas į ieškovo prašymus rinkti papildomus įrodymus, išaiškino įrodinėjimo pareigą, nustatė keletą kartų papildomus terminus rinkti įrodymus, tačiau ieškovas prisiėmė riziką remtis byloje jau esančiais duomenimis, neteikdamas papildomų įrodymų. Be to, prašydamas atidėti teismo posėdžius, ieškovas nurodė, jog reikia laiko surinkti duomenis iš įmonės buhalterijos, svarstė galimybę atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą pasitelkiant antstolio paslaugas, tačiau tokių dokumentų, net ir nustačius papildomus teismo terminus, neteikė. Nors ieškovo atstovai nurodo, kad apžiūrint namo langus su atsakovo leidimu, jiems buvo leista įvertinti, fotografuoti langus, tačiau atsakovas neleido išimti stiklajuostės, po kuria būtų galima rasti unikalų langų užsakymo numerį ir taip įrodyti savo teiginius, tačiau byloje nebuvo gautas prašymas išduoti teismo liudijimą, įpareigojimą gauti tokius duomenis, įvertinti aplinkybes kartu su antstoliu. Tokią teisę teismas ieškovui buvo išaiškinęs. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, jog nesutiko su langų ardymu, nes tokiu būdu gali būti pažeidžiamas lango sandarumas, tačiau iš esmės geranoriškai leido fotografuoti, apžiūrėti langus tiek iš vidaus, tiek iš išorės, netrukdė, sutiko su liudytojo iškvietimu, kartu su trečiuoju asmeniu teikė iš savo pusės įrodymus apie namo (duomenys neskelbtini), savininkus, jų pasikeitimą įtakojusį teismo sprendimą, geranoriškai pats teikė namo fasado fotonuotraukas, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovu, jog atsakovas tyčia bandė nuslėpti duomenis. Nors ieškovo atstovas prašo vadovautis didesnės tikimybės įrodinėjimo standartu, taip pat atsižvelgti į protingumo principą, pažymint, kad iš kur kitaip ieškovui būtų žinoma tiek informacijos apie atsakovą, tačiau vertinant situaciją tuo pačiu protingumo principu neaišku, kodėl įmonė pasiliko riziką įrodinėti skolos susidarymą už gaminius ir atliktus darbus, sąskaitą išrašant po 4 metų nuo nurodomų darbų atlikimo ir dar po 5 metų nuo sąskaitos išrašymo nusprendžiant kreiptis į teismą, dėl ko įrodymų rinkimas, įrodinėjimo galimybės praėjus tokiam laikotarpiui yra sunkiau įgyvendinamos. Teismas atkreipia dėmesį vertindamas įrodymų visetą ir į tai, jog su pradiniu ieškiniu ieškovas nebuvo atskleidęs objekto, kuriame teigė buvo sumontuoti langai, nesiaiškino objekto savininko, o duomenis apie tai, jog langus montavo 2014 metais, nurodė tik 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu, t. y. jau po langų apžiūros ir jų fotofiksacijos name (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo galima nustatyti langų pagaminimo datą.

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visetas neleidžia pripažinti tinkamai įrodytų faktų, kad ieškovas pardavė atsakovui 28 vienetus PVC gaminių (langų) už 2 618,18 Eur (be PVM) kainą, atliko šių gaminių montavimo darbus už 991,74 Eur (be PVM) kainą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje pateiktus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių (jų atstovų), liudytojo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog šalys buvo sudarę pirkimo-pardavimo ir rangos sutartį ir jos pagrindu atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už gaminius ir jų montavimą bei mokėti delspinigius, metines palūkanas (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog teismui kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas išaiškino šalims jų naštą įrodinėti, t. y. išaiškinimo pareigą įgyvendino (dėl išaiškinimo pareigos žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 500 Eur. Ieškinį atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. N., patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė.

Šioje byloje teismas patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ 500 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. N. naudai.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.