Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“, J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. S. 2021 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S1f-14119 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis), nes antstolio žinioje yra įsiteisėjusi 2014 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kurioje nustatyta, kad skolininkei J. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. M. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytos teismo nutarties reikalavimus (prejudicinę galią) antstolis ir vykdė išieškojimą iš skolininkės J. M. turto – piniginių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra baigta vykdomoji byla Nr. 0010/20/03991, kuri buvo vykdoma pagal teismo įsakymą Nr. eL2-10209-328/2020, išduotą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. dėl 292,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. M., išieškotojos UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai. Vykdant nurodytą vykdomąją bylą 2021 m. sausio 25 d. turto arešto aktu Nr. S1f- 6711 buvo areštuotas skolininkei ir jo sutuoktiniui priklausantis turtas: 48/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, 2021 m. sausio 25 d., buvo priimtas patvarkymas Nr. S1f-6411, kuriame nurodoma iš skolininkės J. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir po 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat priimti patvarkymai vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr. S1f-6705 ir Nr. S1f-6708, kuriuose nurodoma iš skolininkės sutuoktinio V. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po ½ nuo 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir po ½ nuo 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis 2021 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymą „Dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“ Nr. S1f-6712, kuriuo išaiškino skolininkei ir jo sutuoktiniui (pareiškėjui), kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis 2021 m. sausio 27 d. priėmė nurodymus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai priverstinai nurašyti pinigines lėšas esančias skolininkės banko sąskaitose. Tą pačią dieną, 2021 m. sausio 27 d., priimtas patvarkymas „Dėl arešto turtui panaikinimo“ Nr. S1f-7190, ir patvarkymas „Dėl skolos išskaičiavimo atšaukimo“ Nr. S1f-7199, kuriuo nutrauktas skolos išskaičiavimas iš J. M. gaunamų pajamų pagal antstolio A. S. 2021 m. sausio 25 d. patvarkymą Nr. S1f-6411. 2021 m. vasario 10 d. priimti patvarkymai „Dėl skolos išskaičiavimo atšaukimo“ Nr. S1f-9988 ir Nr. S1f-9990, kuriais nutrauktas skolos išskaičiavimas iš V. M. gaunamų pajamų pagal antstolio A. S. 2021 m. sausio 25 d. patvarkymą Nr. S1f-6708 ir Nr. S1f-6705. 2021 m. vasario 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1f-10460, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. 2021 m. vasario 23 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio įpareigojimo grąžinti pareiškėjui pasisavintus be jokio teisinio pagrindo 13,25 Eur. Antstolis 2021 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S1f-14119 skundo netenkino.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame, kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta ar sutuoktiniai būtų sudarę turto pasidalijimo sutartį, todėl jų turtui taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio žinioje yra įsiteisėjusi 2014 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis Nr. P2-602-122/2014, kurioje nurodyta, kad skolininkei J. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. M. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektualinės veiklos, dividentai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo turto dalį, kuri nors ir yra bendra su jo sutuoktine, bet ta dalis nėra nustatyta, yra nepagrįsti, nes pareiškėjo darbinių pajamų priklausančių skolininkei dalies nustatymas yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. Kadangi išieškojimas buvo nukreiptas į pajamas, gaunamas iš skolininkės sutuoktinio darbinės veiklos, tai išskaitos iš darbo užmokesčio turėjo būti atliekamos CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka ir CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio. Antstolio 2021 m. sausio 25 d. patvarkymai vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr. S1f-6705 ir Nr. S1f-6708, priimti minėtose teisės normose nustatyta tvarka ir juose nurodytos išskaitos atitinka CPK 736 straipsnio reikalavimus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolis A. S. turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininkei J. M. priklausančią ½ dalį jos sutuoktinio V. M. gaunamų pajamų. Pagal CPK 18 str. įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo gaunamoms pajamoms nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-602-122/2014 įsiteisėjimo 2014 m. spalio 7 d. yra taikomas nutartyje nurodytas pareiškėjo gaunamų pajamų režimas, pagal kurį ½ dalis V. M. gaunamų pajamų priklauso skolininkei J. M.. Darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai išieškojo iš skolininkei priklausančios pareiškėjo darbo užmokesčio ½ pajamų dalies, kadangi antstolis išieškojimą (lėšų nurašymą) atliko, vadovaudamasis įsiteisėjusia ir galiojančia Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-602-122/2014. Toks išieškojimas (lėšų nurašymas) nepažeidė įstatymo, kadangi iš pareiškėjo gaunamų pajamų buvo išieškota skolininkei J. M. priklausanti ½ gautų pajamų dalis. Taip pat pažymėtina, kad skolininkei sumokėjus skolą antstolis grąžino pareiškėjui ir skolininkei nuskaičiuotus pinigus ir 2021 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S1f-10460 užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0010-20/03991 ir vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-10209-328/2020 grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolis A. S. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 594 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. Nr. 0010/20/03991 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.