- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-101-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statyba“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltlonga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 000 EUR nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp šalių 2017 m. kovo 29 d. sudaryta rangos sutartis Nr. PS/17-22. Ieškovė gavo atsakovės 2017 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 17/04-27, kuriame nurodoma, kad sutartis yra laikinai sustabdoma. 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė gavo atsakovės raštą Nr. 17/05-29, kuriame atsakovė nurodė, kad sutartis nutraukiama remiantis 7.1 punktu (dėl pasibaigusio sutarties termino) ir 11.4.1 punktu (dėl vėlavimo pradėti darbus daugiau negu vieną mėnesį). Ieškovė pažymi, kad sutarties 11.4 punkte numatyta, jog rangovas turi teisę nutraukti sutartį, įspėjęs subrangovą prieš dešimt dienų, o pagal 11.4.1 punktą rangovas privalo raštu įspėti subrangovą dėl vėlavimų atlikti darbus, be to, tame pačiame papunktyje numatyta, jog toks vėlavimas turi būti sąlygotas subrangovo kaltės. Šioje sąlygoje taip pat numatyta, kad turi būti aiškiai numatoma, jog sutarties nebebus įmanoma įvykdyti ir toks pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio nebegalima tikėtis to, kas šia sutartimi buvo susitarta. Ieškovė sudarydama sutartį siekė 6 000 EUR pelno, kurio, atsakovei nutraukus sutartį, negavo, todėl minėta suma yra laikytina ieškovės patirtais nuostoliais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Baltlonga“ 1 391,50 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Pamario statyba“, atsisakė priimti ieškovės UAB „Baltlonga“ 2018 m. gegužės 22 d. prašymą dėl baudos skyrimo ir grąžino su priedais jį pateikusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė šalių 2017 m. kovo 29 d. sudarytą rangos sutartį, dėl to ieškovė patyrė 6 000 EUR nuostolių. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad darbų pradžia 2017 m. kovo 29 d., darbų pabaiga – 2017 m. gegužės 12 d.. Pagal sutarties 11.4 punktą rangovas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs subrangovą apie tai prieš 10 kalendorinių dienų, jei subrangovas, nepaisydamas rangovo įspėjimo raštu, dėl savo kaltės vėluoja pradėti ar užbaigti dalį darbų pagal kalendorinį darbų grafiką ar patikslintą darbų grafiką daugiau negu vieną mėnesį arba atlieka darbus taip, kad jų baigimas iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalimas, arba nevykdo gamybinių pasitarimų suderintų sprendimų ar kitų esminių sutarties sąlygų ar atsakovės teisėtų nurodymų, tai atsakovas turi teisę nutraukti sutartį ar sumažinti atliekamų darbų apimtį. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nutraukdama sutartį nepažeidė sutartyje ir teisės aktuose numatytų reikalavimų, kadangi sutarties nutraukimo metu atsakovė nebuvo pradėjusi vykdyti rangos darbų, nors tuo metu jau buvo suėjęs sutartyje nustatytas darbų atlikimo pabaigos terminas. Nagrinėjamu atveju toks sutarties pažeidimas yra laikytinas esminiu, kadangi atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o, kaip nurodė atsakovė, sutartyje nustatytų terminų laikymasis jai turėjo esminės reikšmės. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nepranešė jai, dėl kokių priežasčių ji vėluoja pradėti atlikti rangos darbus, kada planuoja juos pradėti ir baigti. Minėtos informacijos ieškovė atsakovei nepateikė ir gavusi 2017 m. balandžio 27 d. pranešimą dėl sutarties sustabdymo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, pavirtinančių, jog ji pajėgs įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė sprendė, jog negali tikėtis, kad ieškovė įvykdys savo prievoles pagal sutartį. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteista 1 391,50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad prašymą dėl baudos skyrimo ir papildomus duomenis ieškovė pateikė teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, pirmosios instancijos teismas prašymą su papildomais dokumentais atsisakė priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o teismui nusprendus, jog būtina, bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių būtent su ginčo sutarties stabdymo faktu, todėl neatskleidė bylos esmės. Sutartyje nėra numatyta sąlyga, suteikianti teisę atsakovei vienvaldiškai stabdyti sutartį, ir toks sutarties stabdymas yra laikytinas nesuderinta šalių valia. Atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teigė, kad apeliantė nedėjo pastangų įvykdyti sutartį, tačiau apeliantė neturėjo galimybės vykdyti sutartį, kadangi jos vykdymas buvo sustabdytas. Tai rodo, jog būtent atsakovė atliko vienašališką neteisėtą veiksmą ir tai lėmė nuostolių pagal sutartį atsiradimą.
5.2. Atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, kadangi nedėjo pastangų dėl sutarties vykdymo atnaujinimo, nes sutartis buvo sustabdyta atsakovės iniciatyva.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės papildomai pateiktus įrodymus kartu su prašymu skirti baudą. Pirmosios instancijos teismas vykdydamas teisingumą turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir spręsti dėl atsakovės elgesio teikiant teismui melagingus parodymus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
Motyvuojamoji dalis
6.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog būtent apeliantė nebendradarbiavo su atsakove ir elgėsi neteisėtai, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį.
6.2. Darbų pradžia buvo numatyta 2017 m. kovo 29 d., darbų pabaiga – 2017 m. gegužės 12 d. 2017 m. balandžio 27 d. atsakovas siuntė apeliantei raštą dėl laikino sutarties sustabdymo, nors apeliantė dar net nebuvo pradėjusi vykdyti darbų. Kliūtis vykdyti sutartį egzistavo vos kelias dienas, o kliūčiai išnykus apeliantė be jokios pateisinamos priežasties vis tiek nepradėjo vykdyti darbų.
6.3. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog būtų bendravusi su atsakove, prieštaravusi sutarties vykdymo laikinam sustabdymui ar kitaip gynusi savo neva pažeistas teises. Apeliantė nė karto nesikreipė į atsakovę dėl sutarties vykdymo, nesidomėjo, ar išnyko sutarties sustabdymo aplinkybės, neprašė pratęsti sutarties vykdymo termino.
6.4. Apeliantė skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių teismas nevertino, ar jas vertino netinkamai ir kaip toks vertinimas galėjo prisidėti prie nepagrįsto ar neteisėto sprendimo priėmimo.
6.5. Net ir teismui pripažinus, jog atsakovė neva neteisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą 2017 m. kovo 29 d. sutartį, apeliantės piniginis reikalavimas netenkintinas dėl šių priežasčių: apeliantė nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti apeliantės neva patirtus nuostolius; apeliantės prašoma priteisti negautų pajamų (pelno) dalis – 6000 EUR niekaip negali būti laikomi apeliantės nuostoliais.
6.6. Apeliantei nebuvo kliūčių prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus pateikti parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau ji jame nedalyvavo, taip pat šių dokumentų neteikė bylą nagrinėjant iš esmės. Ji šiuos dokumentus pateikė po to, kai išklausęs atsakovo baigiamosios kalbos (apeliantė posėdžiuose nedalyvavo) teismas išėjo priimti sprendimo. Dėl to atsisakytina priimti apeliantės pateiktus dokumentus apeliacinėje instancijoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2017 m. kovo 22 d. statybos subrangos sutartį Nr. PS/17-22, atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog būtinybė pateikti minėtus įrodymus iškilo išklausius teismo posėdžio garso įrašą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepridėjo minėtų įrodymų prie bylos kartu su prašymu skirti atsakovei baudą dėl melagingų parodymų davimo. Be to, apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog naujai teikiama 2017-03-22 sutartis bei su ja susiję atliktų darbų aktai, sąskaitos su šia byla neturi ryšio, o teikiama tik dėl atsakovės atstovo melagingų parodymų davimo, todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.
11. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2017-03-29 buvo sudaryta rangos sutartis Nr. PS/17-22, pagal kurią ieškovė, kaip subrangovė, įsipareigojo atlikti balkonų stiklinimą iš aliuminio-stiklo konstrukcijų BS-1; BS-2, su stogelio įrengimu ST-1 ir išorinės perdangos (balkono konsolės) apskardinimu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad darbų pradžia – 2017-03-29, darbų pabaiga – 2017-05-12. Sutarties 11.4 punkte buvo detalizuoti sutarties nutraukimo pagrindai – rangovas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs subrangovą apie tai prieš 10 kalendorinių dienų, jei subrangovas, nepaisydamas rangovo įspėjimo raštu, dėl savo kaltės vėluoja pradėti ar užbaigti dalį darbų pagal kalendorinį darbų grafiką ar patikslintą darbų grafiką daugiau negu vieną mėnesį ir kt. 2017-04-27 atsakovė išsiuntė ieškovei raštą dėl laikino sutarties sustabdymo, o 2017 m. gegužės 29 d. ieškovė gavo atsakovės raštą Nr. 17/05-29, kuriame atsakovė nurodė, kad sutartis nutraukiama remiantis 7.1 punktu ir 11.4.1 punktu. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei atlikus paminėtus sutarties vykdymo sustabdymo ir nutraukimo veiksmus.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.).
13. CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio taikomos tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu, todėl šioje byloje šalių teisės ir pareigos teisėtumo prasme vertinamos pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas.
14. Šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų (CK 6.245 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokias atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu skolininko elgesys neteisėtas. Ši sąlyga būtina tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atvejais. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas.
15. Įvertinus šalių įrodymus šioje byloje nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovės veiksmai dėl 2017-04-27 laikino sutarties sustabdymo, o 2017 m. gegužės 29 d. dėl jos nutraukimo yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis.
16. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju rangos sutarties 11.4 p. buvo nustatyta, kad rangovas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs subrangovą apie tai prieš 10 kalendorinių dienų, jei subrangovas, nepaisydamas rangovo įspėjimo raštu, dėl savo kaltės vėluoja pradėti ar užbaigti dalį darbų pagal kalendorinį darbų grafiką ar patikslintą darbų grafiką daugiau negu vieną mėnesį ir kt.
17. Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai. Įstatymo nustatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties privalomumu ir kitais principais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl to sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą, CK šeštosios knygos II dalies normas yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl dėl jo taikymo turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236).
18. Šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, ši jos procesinė pozicija įrodo, jog ji nėra suinteresuota sutarties vykdymu. Ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo ir neįrodinėja savo pareigų pagal sutartį įvykdymo.
19. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos futbolo federacija v. UAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-561/2009; kt.). Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą.
20. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, t. y. kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį tuo padarydama ieškovei žalą, o atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti, kad ieškovė pažeidė sutartį ir kad ji turėjo teisę vienašališkai nutraukti rangos sutartį.
21. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, t. y. ieškovė, būdama ginčo teisiniame santykyje rangovė, privalėjo raštu pranešti atsakovei, kad negali pradėti darbų. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalį rangovas statinio statybos darbus pradeda tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikia statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perduoda statybvietę, o rangovas ją priima. Atitinkamas privalomų procedūrų laikymasis numatytas ir statybos techniniuose reglamentuose, tai yra STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus „Privalomieji dokumentai statybos darbams pradėti“ 18 punkte. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neįrodė, jog ji siekė vykdyti sutartį, gavusi atsakovės pranešimą dėl sutarties sustabdymo. Ieškovė, būdama rangovė, yra atsakinga už darbų įvykdymą sutartyje nustatytais terminais, todėl pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ji privalėjo įrodyti, kad siekė iš atsakovės perimti paminėtus dokumentus ir statybvietę.
22. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens – rangovės pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz., medžiagų, įrengimų, darbo jėgos panaudojimas; atliktų statybos rangos darbų fiksavimas ir pan.), grindžiami leistinais, patikimais įrodymais. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir apeliantei teigiant, kad ieškovė be pagrindo sustabdė sutarties vykdymą, o vėliau ją nutraukė, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungtyniškumo principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, būtent apeliantei tenka našta įrodyti, jog jai buvo nepateikti konkretūs dokumentai, būtini darbams atlikti, jog ji reikalavo juos pateikti ir reiškė pretenzijas (CPK 178 str.). Tokių įrodymų byloje nėra, todėl ieškovei reiškiant ieškinį tik dėl žalos atlyginimo nėra pagrindo šioje byloje padaryti išvadą, jog ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.
23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).
24. Šioje byloje ieškovė ginčo sumą – 6000 EUR nurodo kaip savo negautą pelną, tačiau ji privalėjo įrodyti, jog sutartį vykdė tinkamai, pagal šios nutarties 22 p. nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo pateikti įrodymus, kad buvo įsigijusi medžiagų, įrengimų, panaudojo darbo jėgą; fiksavo atliktus statybos rangos darbus. Tik įrodžiusi paminėtas aplinkybes, ji gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 d., 3 d.). Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė kvitą, įrodantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 338,80 EUR. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 d.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 338,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti UAB ,,Pamario statyba“ iš UAB ,,Baltlonga“ 338, 80 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti UAB ,,Baltlonga“ su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus: 2017 m. kovo 22 d. statybos subrangos sutartį Nr. PS/17-22, atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras, ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.