Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Perfect Taste“ ir S. M. atstovams T. M., S. M. ir advokatei Ingridai Meiduvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Perfect Taste“ ir S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimtinas galutinis sprendimas. Priimtas preliminarus sprendimas keistinas.

Priimdamas preliminarų sprendimą, teismas pripažino nustatyta, kad ieškovas su atsakove UAB „Perfect Taste“ 2015 m. vasario 18 d. sudarė terminuotą negyvenamųuų patalpų nuomos sutartį ir susitarimą priedą prie patalpų nuomos sutarties sudarytos 2015-02-18, pagal kuriuos ieškovas perdavė atsakovei UAB „Perfect Taste“ laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. valdyti ir naudotis negyvenamosiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestį atsakovė įsipareigojo mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, mokant iki mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos už kitą kalendorinį mėnesį (Susitarimo 3.3. punktas). Atsakovė Nuomos sutartyje nustatytus įsipareigojimus vykdė netinkamai – nuolatos vėlavo sumokėti nuomos mokestį, todėl jos skola ieškovui už nesumokėtą nuomą, neįskaitant gyventojų pajamų mokesčio, iš viso sudaro 9 000,00 Eur (9 x 1 000,00 Eur nuomos mokestis). Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovui pretenzijas, byloje nėra. Į ieškovo siųstą raštą dėl skolos sumokėjimo atsakovė nereagavo, įsiskolinimo nepadengė. Pagal Susitarimo 5.6. papunktį, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Atsakovei už paskutinius šešis mėnesius priskaičiuota 8 515,00 Eur delspinigių, kurie pagal Susitarimo 3.8. papunktį sumažinti sumokėta 2 354,00 Eur avanso suma, kuriuos teismas taip pat priteisė iš atsakovės, remiantis Susitarimo 5.6. papunkčiu, CK 6.71 ir 6.72 straipsniais. Atsakovei laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, ieškovas skaičiavo jai 5 procentų metines palūkanas už likusį pradelstą įvykdyti piniginės prievolės laikotarpį, kurio nepadengė delspinigiai, todėl teismas iš atsakovės ieškovui priteisė ir 337,40 Eur palūkanų sumą. Teismas nurodytas sumas priteisė ir iš solidarosiosios skolininkės atsakovės S. M., vadovaudamasis 2015 m. vasario 18 d. tarp ieškovo ir atsakovės S. M. sudarytos Laidavimo sutarties nuostatomis, pagal kurias atsakovė S. M. laidavo ieškovui pagal tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Perfect Taste“ 2015 m. vasario 18 d. sudarytą Nuomos sutartį, bei įsipareigojo atsakovei UAB „Perfect Taste“ neįvykdžius, netinkamai įvykdžius arba pavėluotai (praleidus bent vieną dieną) įvykdžius visas ar dalį prievolių pagal Nuomos sutartį ir kitas sutartis (kaip nurodyta šios sutarties 1.1. punkte), atsakyti ieškovui solidariai su atsakove UAB „Perfect Taste“ (Laidavimo sutarties 3.1. punktas).

Iš atsakovių prieštaravimuose bei atsakovių atstovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų matyti, kad atsakovės nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 9 000,00 Eur skolos už nesumokėtą nuomą, neįskaitant gyventojų pajamų mokesčio, priteisimo, kadangi atsakovė UAB „Perfect Taste“ dar 2015 metais ieškovui yra sumokėjusi 2 354,00 Eur avansą, t. y. nuomos mokestis yra sumokėtas iš anksto, todėl nesumokėta nuomos mokesčio suma yra 6 646,00 Eur (9 000,00 Eur – 2 354,00 Eur). Atsakovių nuomone, 2018 m. vasario 1 d., kai ieškovas įskaitė mokėtinus delspinigius į avanso sumą, avanso likučio jau nebuvo, todėl įskaitymas buvo negalimas. Avansas, 2018 m. sausio 31 d. nutraukus Nuomos sutartį, atsakovių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu 2018 m. sausio 31 d. buvo įskaitytas į nuomos mokesčio skolą, nes avanso paskirtis yra, visų pirma, padengti pagrindinį mokėjimą.

Tačiau teismas su tokiais atsakovių argumentais nesutinka. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti ir užtikrinamąją funkciją. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, avansas gali atlikti ir užtikrinamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).

Tačiau pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Pagal teismų išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013 ir kt.). Be to, sutarties sąlygos kartu turi būti aiškinamos ir taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Susitarimo 3.7. papunktyje šalių nuožiūra nustatyta sąlyga, kad nuomininkas sumoka nuomotojui 2 354,00 Eur avansą <...> neatšaukiamai ir besąlygiškai užtikrinant ir garantuojant visų ir bet kokių nuomininko įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį ir šį susitarimą, kas taip pat reiškia ir nuomos mokesčio, visų kitų mokėjimų, delspinigių ir baudų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą pagal Nuomos sutartį, šį susitarimą, kitus šalių sudarytus susitarimus. To paties Susitarimo 3.8. papunktyje numatyta, kad jeigu nuomininkas tinkamai neįvykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, nuomotojas užskaito nuomininko laiku neįvykdytų įsipareigojimų sumą iš avanso. Nuomininkas per 10 (dešimt) dienų po to, kai buvo pateiktas raštiškas pranešimas apie užskaitos įvykdymą, įsipareigoja sumokėti trūkstamą iki avanso dydžio sumą. Susitarimo 3.9. papunkčiu įtvirtinta, kokia tvarka yra atliekamas iš nuomininko gautų lėšų įskaitymas: pirma eile įskaitomi nesumokėti delspinigiai ir palūkanos; antra eile – nesumokėti mokesčiai už patalpų išlaikymą (komunaliniai mokesčiai, paslaugos už elektros energiją ir pan.); trečia eile – nuomos mokestis. Iš nurodytų Susitarimo nuostatų turinio, sistemiškai jas vertinant, matyti, jog šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl atsakovės UAB „Perfect Taste“ sumokėto avanso mokėjimo funkciją atliekančios paskirties bei disponavimo juo tvarkos, t. y. nustatė, kad nuomininkui tinkamai neįvykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, iš avanso bus dengiamas nuomininko įsiskolinimas, pirma eile įskaitant delspinigius ir palūkanas, antra eile – nesumokėtus mokesčius už patalpų išlaikymą ir tik trečia eile – nuomos mokestį. Kadangi, kaip minėta, remiantis sutarties laisvės principu, įtvirtintu CK 6.156 straipsnyje, šalys, sudarydamos nuomos sutartį, turi teisę laisva valia susitarti dėl nuomos mokesčio dydžio, jo sudėtinių dalių, mokėjimo tvarkos, be kita ko, susitarti ir dėl kitų mokėjimų, tame tarpe avanso paskirties bei disponavimo juo tvarkos, tai laikytina, kad šalys Susitarimo 3.7., 3.8. ir 3.9. papunkčiuose susitardamos dėl avanso paskirties bei jo užskaitymo tvarkos, laisva valia savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises bei pareigas, tokiu būdu įgyvendindamos sutarties laisvės principą. Atsakovės savo teiginiams, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais šią sutarties sąlygą pakeitė, ar kad ieškovas, gavęs pavedimus, nesivadovavo šia sutarties sąlyga ir neatliko įskaitymų, kaip šalys buvo susitarusios, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas, įvertinęs šalių teiktus skolos ir delspinigių apskaičiavimus ir juos pagrindžiančius pirminius dokumentus, tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl teismas tokius atsakovių teiginius vertina kaip nepagrįstus.

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už sutarties dalyką, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai arba avansą gavusiai šaliai. Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Nuomos teisinių santykių kontekste tai reiškia, kad, nutraukus nuomos sutartį ir esant nesumokėtam nuomos mokesčiui ir (ar) kitoms prievolėms, kurios susijusios su nuomos sutartimi, pirmiausia panaudojama nuomininko avansu sumokėta suma. Avanso sumai viršijant nuomotojui mokėtiną sumą, nuomininkas įgyja piniginio reikalavimo teisę perteklinės avanso sumos apimtimi. O tuo atveju, jei avanso suma nepakankama atsiskaityti su nuomotoju, reikalavimo teisė atsiranda nuomotojui. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju prievolę turi tik viena iš šalių, t. y. neegzistuoja priešpriešinės vienarūšės prievolės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-573-684/2015).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių nesieja priešpriešiniai reikalavimai, nes reikalavimo teisę turi tik viena iš jų – ieškovas, todėl atitinkamai ieškovo veiksmai – avanso panaudojimas – negali būti kvalifikuojami kaip įskaitymas, nes po nuomos sutarties nutraukimo nebuvo ieškovo skolos atsakovei. Ieškovo veiksmai kvalifikuotini kaip avanso užskaitymas į mokėtinas pagal nutrauktą Nuomos sutartį sumas, kaip tai nustatyta Susitarimo 3.7.-3.9. papunkčiuose. Nuomos sutartį 2018 m. sausio 31 d. nutraukus šalių susitarimu, ieškovas 2018 m. vasario 1 d. raštu „Dėl avanso įskaitymo pagal 2015 m. vasario 18 d. nuomos sutartį“ atsakovėms priminė apie atsakovės UAB „Perfect Taste“ tinkamai neįvykdytas prievoles ir kad 2018 m. vasario 1 d. ji yra skolinga, be kita ko, nuomos mokestį už 2017 m. gegužės – 2018 m. sausio mėnesius, viso už 9 mėnesius, kas sudaro 9 000,00 Eur, paskaičiuotus 0,5 procento delspinigius už paskutinius 6 pradelstus nuomos mokesčio mokėjimus, kas sudaro 8 515,00 Eur, ir pareiškęs apie atliktą 2 354,00 Eur atsakovės UAB „Perfect Taste“ sumokėto avanso įskaitymą į dalį delspinigių, pareikalavo sumokėti likusią 6 161,00 Eur delspinigių dalį.

Atsakovės neginčija fakto, kad ieškovo 2018 m. vasario 1 d. raštą gavo. Atsakovės savo teiginius apie ieškovo 2018 m. vasario 1 d. atlikto avanso panaudojimo į delspinigius negalimumą grindžia į bylą pateiktu atsakovės UAB „Perfect Taste“ parengtu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu 2018 m. sausio 31 d., kurį laiko pranešimu ieškovui apie avanso panaudojimą nuomos mokesčio skolai padengti. Šis dokumentas yra pasirašytas UAB „Perfect Taste“ buhalterės. Byloje taip pat nėra ginčo dėl fakto, jog ieškovas šio akto nepasirašė ir nepatvirtino. Ieškovas neigia atsakovių teiginius apie avanso panaudojimą nuomos mokesčio skolai padengti, todėl vertintina, ar atsakovių pateiktas dokumentas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem šalims sukeliančiu pareiškimu dėl avanso panaudojimo.

Susitarimo 3.8. papunktyje nustatyta, kad nuomininkas per 10 dienų po to, kai buvo pateiktas raštiškas pranešimas apie užskaitos įvykdymą, įsipareigoja sumokėti trūkstamą iki avanso dydžio sumą, t. y. šalys buvo sutarę, kad jeigu daromos užskaitos iš avanso, apie tai turi būti raštu informuojama. Teismo vertinimu, toks pareiškimas gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens vienasmenišku aktu ar dokumentu, arba tai gali būti išreikšta abiejų šalių pasirašytame dokumente. Abiejų šalių dokumentas gali būti ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Jeigu prievolės šalys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, surašo ir pasirašo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodoma, kokios sumos užskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad abi šalys padarė pareiškimus dėl avanso panaudojimo. Šiuo atveju ieškovas atsakovės UAB „Perfect Taste“ parengto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nepatvirtino. Inventorizacijos taisyklės numato, kad įmonės kasmet turėtų suderinti tarpusavio skolų sumas ir įforminti tai suderinimo aktu. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs akte nurodytą sumą arba nurodęs nesutapimo priežastis, vieną akto egzempliorių turėtų grąžinti pateikėjui, o kitą pasilikti. Taigi pagal savo paskirtį, struktūrą ir turinį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas turėjo būti suderintas ir pasirašytas abiejų šalių – tiek ieškovo, tiek atsakovės įgaliotų atstovų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Todėl kadangi tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto tiesioginė paskirtis yra ne padaryti užskaitas iš avanso, o tarpusavyje suderinti buhalterinės apskaitos duomenis, ir nagrinėjamu atveju ieškovas nepatvirtino šio atsakovės UAB „Perfect Taste“ parengto dokumento bei neigia atsakovės 2018 m. sausio 31 d. atliktą užskaitą iš avanso nuomos mokesčio skolai padengti, tai toks dokumentas nelaikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem šalims sukeliančiu pareiškimu apie avanso panaudojimą. Atitinkamai pripažintina, jog 2018 m. vasario 1 d. ieškovas galėjo atlikti avanso užkaitymą į mokėtinus delspinigius, nes tai dienai avansas dar nebuvo panaudotas atsakovės UAB „Perfect Taste“ prievolėms pagal Nuomos sutartį dengti.

Ieškovo duomenimis, iki ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. vasario 6 d.) atsakovės UAB „Perfect Taste“ skola ieškovui už nesumokėtą nuomą, neįskaitant gyventojų pajamų mokesčio, iš viso sudarė 9 000,00 Eur (9 x 1 000,00 Eur nuomos mokestis), kuriuos teismas preliminariu sprendimu priteisė solidariai iš atsakovių. Šalių pateiktų pirminių apskaitos dokumentų kopijos patvirtina, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė sumokėjo iš viso 2 146,00 Eur (2018 m. balandžio 19 d. dokumento Nr. 122 – 500,00 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. dokumento Nr. 143 – 500,00 Eur; 2018 m. gegužės 16 d. dokumento Nr. 145 – 646,00 Eur; 2018 m. gegužės 30 d. dokumento Nr. 164 – 500,00 Eur), todėl preliminarus sprendimas dalyje dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo keistinas.

Atsakovės vienu iš argumentų dėl preliminaraus sprendimo pakeitimo nurodo ir tai, kad ieškovas per visą nuomos laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl vėluojančių nuomos mokesčio mokėjimų bei nereikalavo sumokėti delspinigių.

Byloje nustatyta, kad šalys Susitarime sulygo dėl netesybų delspinigių forma, taip pat dėl prievolės mokėti delspinigius atsiradimo momento bei jos vykdymo sąlygų. Susitarimo 5.6. papunktyje numatyta, kad nuomininkui laiku nevykdant piniginių įsipareigojimų, nuomotojas įgyja teisę reikalauti iš nuomininko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi šalys sulygo, kad nuomininko pareiga mokėti nuomotojui sutartas netesybas atsiranda pareikalavimo momentu, o vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalis pareikalauja, kad būtų mokami delspinigiai, jie turi būti sumokami už laikotarpį nuo pažeidimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tokia sutarties sąlyga reiškia susitarimą ne tik dėl netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo momento, bet kartu ir prievolės įvykdymo termino apibrėžties reikalavimo ją įvykdyti momentu, t. y. susitarimą dėl prievolės atsiradimo ir įvykdymo termino sutapties reikalavimo momentu. Todėl įvertinus 2018 m. vasario 1 d. rašto „Dėl avanso įskaitymo pagal 2015 m. vasario 18 d. nuomos sutartį“ turinį, darytina išvada, kad šiuo raštu ieškovas tinkamai įgyvendino tiek delspinigių mokėjimo prievolės atsiradimo ir vykdymo sąlygas, tiek tinkamai pareiškė apie avanso panaudojimą. Atsakovių argumentas, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais šią sutarties sąlygą pakeitė ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu numatė, kad atsakovės turi tik nuomos mokesčio įsiskolinimą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, šio akto tiesioginė paskirtis yra tarpusavyje suderinti buhalterinės apskaitos duomenis. Aplinkybės, susijusios su avanso užskaitymo momentu, taip pat nekeičia šio instituto esmės ir paskirties. Vien tai, kad ieškovas išsiuntė pranešimą apie avanso panaudojimą mokėjimams pagal Nuomos sutartį – daliai delspinigių įskaityti – po šios sutarties nutraukimo, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas prarado teisę užskaityti avansą. Kaip minėta Nuomos sutartyje šalys aptarė avanso paskirtį, disponavimo juo tvarką ir ieškovas šių sutarties nuostatų bei įstatymu įtvirtinto reguliavimo nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovės neginčija tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygų dėl avanso panaudojimo. CK 6.221 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, taip pat neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, todėl atsakovės nepagrįstai teigia, kad jokie delspinigių įskaitymai po sutarties nutraukimo jau yra negalimi, kadangi negalima įskaityti sumų, kurios iki sutarties nutraukimo nebuvo priskaičiuotos. Ir po Nuomos sutarties nutraukimo liko galioti jos sąlygos, susijusios su atsakovių pareiga sumokėti ieškovui nuomos mokesčio skolą bei kitus numatytus mokėjimus (delspinigius), todėl atsakovės po sutarties nutraukimo, ieškovui pareikalavus, turi mokėti sutartyje numatytas netesybas delspinigių forma. Atsakovės nurodė, kad su ieškovu buvo sudaryti žodiniai susitarimai atidėti nuomos mokesčio skolos mokėjimą, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ta aplinkybė, kad atsakovas iki Nuomos sutarties nutraukimo nereikalavo sumokėti delspinigius, savaime nereiškia, kad ieškovas sutiko su nuomos mokesčio termino atidėjimu ir vėliau nereikalaus sumokėti delspinigių už nelaiku mokamą nuomos mokestį.

Atsakovės nesutinka ir su ieškovo priskaičiuotų 8 515,00 Eur delspinigių suma, nurodo, kad 0,5 procento dydžio delspinigiai, sudarantys 182,5 procento metinių palūkanų (0,5 procento x 365 dienos), yra aiškiai bei nepagrįstai per dideli, todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, būtų teisinga skaičiuoti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, kita paskirtis – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nors netesybų dydis nėra tapatinamas su patirtais nuostoliais ir nuostoliai yra tik žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tam tikrais atvejais būtent toks jų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015)

Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).

Nors šiuo atveju abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia, abu galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų siekusios pakeisti su nuomos mokesčiu susijusias Nuomos sutarties sąlygas ar bent įspėjusios ieškovą, kad dėl kokių nors priežasčių negali sumokėti laiku ir prašiusios ieškovo neskaičiuoti delspinigių už pradelstą laikotarpį, tačiau nagrinėjamu bylos atveju teismas negali nevertinti ir ieškovo elgesio. O būtent tai, kad atsakovei UAB „Perfect Taste“ ilgą laiką nemokant nuomos pagal sudarytą Nuomos sutartį, jis nesiėmė priemonių, kad įsiskolinimas nedidėtų, tai yra net devynis mėnesius nenutraukė Nuomos sutarties, į teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 6 d. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad atsakovės sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė, tačiau ieškovui, kuris taip pat yra verslininkas, tai nesuteikia pagrindo ilgą laiką nereaguoti į tokią situaciją, nesiimti priemonių raginti atsakoves vykdyti savo prievolę, sutartį nutraukti bei perimti nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas taip pat atsižvelgia į nuomos sutarties terminą bei vykdymo trukmę, į pagrindinės prievolės sumą, į delspinigių susidarymo laikotarpį bei paskaičiuotų delspinigių dydį, t. y. kad Nuomos sutartis buvo sudaryta dvejų metų ir devynių mėnesių terminui, iš kurių dvejus metus atsakovė UAB „Perfect Taste“ mokėjo sutartą nuomos mokestį, Nuomos sutartis nutraukta bendru sutikimu likus dvejiems mėnesiams iki nuomos sutarties termino pabaigos, prašomų priteisti delspinigių dydis (8 515,00 Eur) yra beveik tapatus devynis mėnesius ieškovui nemokėto nuomos mokesčio sumai. Lyginant delspinigių sumą su neįvykdytos prievolės verte, teismas daro išvadą, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka protingumo, teisingumo principų. Atsakovių pateiktas Susitarimas dėl skolos išdėstymo, Prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, Pajamų-sąnaudų suvestinė už 2018 m. sausio-vasario mėnesius patvirtina atsakovės argumentus dėl jos sunkios materialinės padėties. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovas prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu galėjo naudotis atsakovės UAB „Perfect Taste“ sumokėtu 2 354,00 Eur avansu ir nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jam realios žalos. Ieškovo pateikti akcinės bendrovės „Swedbank“ pranešimai „Dėl įsiskolinimo už suteiktą kreditą“ neįrodo jo patirtos konkrečios nuostolių sumos dėl iš atsakovės negaunamų atsiskaitymų už suteiktas nuomos paslaugas, kitų paskaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jo nuostolius, ieškovas nepateikė. Be to, teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, ieškovas iš esmės gaus visas planuotas gauti pagal Nuomos sutartį pajamas. Todėl atsižvelgdamas į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nes ieškovui priteistina suma yra didesnė nei jo realiai patirti nuostoliai, teismas sprendžia, kad preliminarus sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas, priteistinos netesybos mažintinos nuo 0,5 procento iki 0,1 procento dydžio delspinigių.

Dėl ieškovo argumento, jog susitarimu dėl delspinigių dydžio, kurie laikytini minimaliais ieškovo nuostoliais, jis yra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, taigi jokių nuostolių šiuo atveju įrodinėti jam nebereikia, akcentuotina naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai iškyla netesybų mažinimo klausimas, atsiranda ir papildomos įrodinėjimo pareigos. Netesybas mažinti prašanti šalis turi pagrįsti, jog jos yra neprotingai didelės, tačiau kreditorius, turintis priešingą interesą – gauti kuo didesnes netesybas, tokiu atveju turi teikti įrodymus, patvirtinančius nuostolius, tam, kad būtų nustatyta jam palanki riba, iki kurios gali būti mažinami nuostoliai. Šalių pateiktus įrodymus vertina teismas, jų pagrindu nustato tikėtiną nuostolių dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas pagrįstas įstatymu ir yra paskaičiuotas už likusį pradelstą įvykdyti piniginės prievolės laikotarpį, kurio nepadengia delspinigiai, vertintini kaip nepagrįsti atsakovių išsakyti argumentai, jog palūkanos ir delspinigiai turi būti įsiskaityti vienas į kitą, todėl atsakovių prieštaravimų reikalavimas panaikinti preliminaraus sprendimo dalį ir ieškinį dėl 337,40 Eur palūkanų priteisimo atmestinas.

Taigi įvertinus abiejų šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas 2018 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis). Kadangi priteistinos netesybos mažintinos nuo 0,5 procento iki 0,1 procento dydžio delspinigių, perskaičiuota delspinigių suma yra mažesnė nei 2 354,00 Eur avanso suma, todėl likusio avanso tenka ir palūkanoms bei nuomos mokesčios skolai dengti, taigi šios sumos perskaičiuotos. Nuomos mokesčio skola taip pat perskaičiuota ir dėl to, kad atsakovė UAB „Perfect Taste“ dalį šios skolos po preliminarus sprendimo priėmimo sumokėjo. Perskaičiuota delspinigių suma sudaro 1631,04 Eur, o perskaičiuota palūkanų suma – 331,88 Eur, šios sumos iš atsakovių nepriteistinos, kadangi 2 354,00 Eur dydžio avansas jas visiškai padengia. Likusi avanso dalis (391,08 Eur) taip pat užskaitoma į perskaičiuotą priteistiną 6 854,00 Eur nuomos mokesčio skolą, likusi nepadengta 6 462,92 Eur nuomos mokesčio skola priteisiama solidariai iš atsakovių.

CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieškovui pareiškus ieškinį teisme ir teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovė ieškovo reikalavimą dėl 9 000,00 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo patenkino iš dalies, sumokėdama 2 146,00 Eur sumą, ieškovo ieškinys, preliminarų sprendimą pakeitus, tenkintinas iš dalies (55,55 procento), ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos perskaičiuotinos ir iš atsakovių ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistina 583,28 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai dėl tos priežasties, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme ir teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovė ieškovo reikalavimą dėl 9 000,00 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo patenkino iš dalies, sumokėdama 2 146,00 Eur sumą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovui nuo 2 146,00 Eur sumos grąžintini septyniasdešimt penki procentai sumokėto žyminio mokesčio (24,00 Eur), likusi 25 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis (8,00 Eur) jam priteistina lygiomis dalimis iš atsakovių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovių ieškovo naudai taip pat lygiomis dalimis priteistina ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, įskaitant už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje, dalis, proporcinga teismo patenkintų reikalavimų daliai (išskaičius 2 146,00 Eur sumą), kas sudaro 161,10 Eur.

Kadangi, kaip minėta, atsakovėms priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingos teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (44,45 procento), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 311,15 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo, kuriomis mažintina iš atsakovių ieškovo naudai priteistina 583,28 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei taip pat priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: iš atsakovių lygiomis dalimis – 11,67 Eur, o iš ieškovo – 9,33 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7-8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Perfect Taste“, juridinio asmens kodas 302732817, ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 462,92 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 92 centų) nuomos mokesčio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 220,62 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 62 centus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Perfect Taste“, juridinio asmens kodas 302732817, ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,84 Eur (penkis eurus 84 centus) ir iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,33 Eur (devynis eurus 33 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,00 Eur (dvidešimt keturių eurų 00 centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. vasario 2 d. AB SEB banke, dokumento Nr. 203. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo nutartimi 2018 m. vasario 8 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.