Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas direktorius T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. G. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą. T. G. nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nuo 2018 m. balandžio 16 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą ir taip nevykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte. T. G. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Šiais veiksmais T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 921,40 Eur. Nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamo mokesčių įstatymo nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė nuo 2018 m. gruodžio 27 d., o gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2018 m. balandžio 16 d. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM nuo 2021 m. lapkričio 8 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš bendrovės sąskaitų ir turto, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, kadangi iki pareiškimo dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 16 d., VMI prie FM nepavyko išieškoti bendrovės mokestinės nepriemokos iš jos banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto. Pareiškime VMI prie FM išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia T. G. pareikštą kaltinimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jo bendrovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą. Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir paskelbus karantiną, (duomenys neskelbtini) veikla buvo visiškai apribota, verslas sustojo, pinigų srautai nutrūko. Jis kaip verslo savininkas ir vadovas prarado tiek darbą, tiek pajamas. Jo įmonė nemoki, ši aplinkybė patvirtinta ir to papildomai įrodinėti nereikia. Jis kreditorės VMI interesų nepažeidė ir jokios žalos nepadarė. Nurodo, kad su VMI prie FM buvo susitarta dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, tai gali patvirtinti VMI prie FM. Nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. spalio 31 d. bendrovė buvo įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Per visą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimas ieškovei VMI prie FM nepadidėjo. Iš VMI prie FM pareiškimo matosi, kad skola, ieškovės teigimu, sudarė 15 924,40 Eur tiek 2021 m. lapkričio 8 d., tiek 2022 m. gruodžio 22 d., VMI prie FM nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Jis nesutinka, kad įsipareigojimai būtų buvę mažesni, jei bankroto byla būtų iškelta ankščiau, pažymi, kad tyčios jo veiksmuose nebuvo. Mokesčių mokėjimas pačios VMI prie FM buvo atidėtas iki 2021 m. spalio 31 d. Kad įmonės neįmanoma atgaivinti jis suvokė 2021 m. lapkritį. Jis ėmėsi veiksmų inicijuoti bankroto procesą, išsiuntė pranešimą VMI prie FM, socialinio draudimo fondui ir kitiems kreditoriams, kad įmonė yra nemoki. Tai buvo padaryta 2022 m. vasario 28 d. Jis proceso nepabaigė dėl finansų stygiaus, atiduodant bylą teismui nagrinėti jis turėjo pilnai sutvarkyti ir pateikti finansinę atskaitomybę, tačiau finansinė atskaitomybė nebuvo sutvarkyta dėl skolos prieš tai buvusiai buhalterijai, kuri nutraukė sutartį. Finansinio pajėgumo sutvarkyti ir užbaigti procesą jis neturėjo. Jis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jokios žalos jis nepadarė, kreditorė nepatyrė jokios realios žalos, įsipareigojimai VMI prie FM nepadidėjo, jis ėmėsi veiksmų pradėti bankroto procedūrą, bet dėl asmeninės situacijos negalėjo jos užbaigti. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, dėl nutrūkusios komercinės veiklos jis prarado pajamas ir negalėjo vykdyti savo kitų įsipareigojimų. 2022 m. gruodžio 22 d. jis sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos inicijuojant asmens bankroto bylą.

4. Iš VMI prie FM pateiktos 2022 m. gruodžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso kopijos matyti, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 15 921,40 Eur, iš jo: 9 824,23 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 223,66 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, 5 561,81 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 309,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 5,37 Eur pagal vykdomąjį dokumentą (b. l. 5–6).

5. Iš 2021 m. lapkričio 8 d. VMI prie FM nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) su priedais matyti, kad nurodoma nurašyti 15 919,03 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų (b. l. 6–7).

6. Iš 2021 m. lapkričio 24 d. VMI prie FM sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto su priedais matyti, kad iš mokesčių mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendžiama išieškoti 15 919,03 Eur sumą (b. l. 8–9).

7. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi nekilnojamojo turto – patalpas/butą (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

8. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso (sutrumpinto) už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitiniu laikotarpiu nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis sudaro 59 671 Eur (b. l. 11).

9. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad dėl priverstinio skolų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d. yra užvesta 19 vykdomųjų bylų (b. l. 11–12).

10. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 14 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) apdraustasis asmuo. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 10 164,53 Eur (b. l. 13).

12. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 28 d. pranešimo pranešimo išsiuntimą patvirtinančio kvito kopijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. G. kreditorę VMĮ prie FM informuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių, juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, todėl įmonė siūlo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Po minėto termino bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 41–42).

13. Iš vaikų gimimo liudijimų ir gimimo įrašą liudijančių įrašų kopijų matyti, kad J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), V. V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), U. M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (53–56).

14. Iš 2022 m. gruodžio 22 d. T. G. pranešimo dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad T. G. dėl susidariusios ekonominės situacijos jau ilgą laiko tarpą negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir yra nemokus. Šiuo metu bendra jo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, informuoja, kad ketina teismui pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (b. l. 62).

15. 2022 m. gruodžio 22 d. sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“, dėl teisinės pagalbos T. G. teikimo keliant asmens bankroto bylą (b. l. 63–64).

16. Iš 2023 m. kovo 8 d. T. G. banko sąskaitos išrašo matyti, kad banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis: 25,82 Eur; rezervuota: 289 314,92 Eur; disponuojamas likutis: - 289 289,10 Eur; būsto kredito suma: 248 243,42 Eur; kredito likutis: 140 882,65 Eur. Banko sąskaitai (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 29 d. paskirtas piniginių lėšų apribojimas informacinėje sistemoje (toliau – ir PLAIS) 289 314,92 Eur sumai (b. l. 51–52).

17. Iš Vykdomosios bylos portalo duomenų matyti, kad antstoliai vykdo daug vykdomųjų bylų dėl priverstinio skolų iš T. G. išieškojimo (b. l. 57–61).

Motyvuojamoji dalis

T. G. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

18. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

19. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja T. G. pareigą inicijuoti UAB „ (duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą sieja su 2018 m. balandžio 16 d., nagrinėjamoje byloje klausimas, ar T. G. kilo pareiga inicijuoti įmonės nemokumo/bankroto procesą, bus analizuojamas vadovaujantis 2018 m. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), o ne JANĮ nuostatomis.

20. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, tačiau ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismas nepašalina bendrovės vadovo atsakomybės už įstatyme numatytos pareigos neįvykdymą, t. y. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Tačiau tokia aplinkybė, kaip jau buvo paminėta, pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia jau po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numanyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

22. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo T. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

23. Byloje nustatyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 921,40 Eur. Nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamo mokesčių įstatymo nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė nuo 2018 m. gruodžio 27 d., o gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka – nuo 2018 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 10 164, 53 Eur.

24. Konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad T. G. nuo (duomenys neskelbtini) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nuo 2018 m. balandžio 16 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą ir taip nevykdė pareigos, numatytos ĮBĮ 8straipsnio 1 dalyje. Nors T. G. teigia, kad jo vadovaujamos įmonės veikla sustojo prasidėjus pasaulinei pandemijai ir dėl šios priežasties įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka (5 561,81 Eur) susidarė dar 2018 m. balandžio 16 d., t. y. beveik dvejus metus iki COVID-19 pandemijos, PVM nepriemoka (9 824,23 Eur) – 2018 m. gruodžio 27 d., t. y. dar likus daugiau negu metams iki COVID-19 pandemijos, todėl toks T. G. argumentas dėl įmonės nemokumo ir pareigos jam inicijuoti įmonės nemokumo procesą momento, kurį jis sieja tik su 2020 m. pasauline pandemija vertintinas kaip jo pasirinkta gynybos taktika ir siekis išvengti atsakomybės už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir santykinai griežtos administracinės nuobaudos jam skyrimo.

25. T. G. teismo posėdžio metu neneigė, kad turėjo pareigą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą, nurodė, kad jį pradėjo, t. y. 2022 m. vasario 28 d. VMI prie FM išsiuntė pranešimą apie įmonės nemokumą ir įspėjo kreditorę, kad bus kreipiamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 41), tačiau dėl piniginių lėšų stygiaus nebetęsė pradėto proceso, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo sutvarkyta, įmonė, tvarkiusi buhalterinę apskaitą, dėl susidariusio įsiskolinimo buvo nutraukusi sutartį, todėl viskas taip ir liko. Tačiau, kaip nurodyta šio nutarimo 23 punkte, pareiga inicijuoti įmonės nemokumo procesą jam kilo dar 2018 m. balandžio 16 d., kai susidarė į valstybės biudžetą mokėtino mokesčio nepriemoka, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebeturėjo galimybės sumokėti. Be to, aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo sutvarkyta ir dėl šios priežasties T. G. negalėjo inicijuoti įmonės nemokumo proceso neeliminuoja T. G. atsakomybės dėl pareigos inicijuoti įmonės nemokumo procesą savalaikiai neįvykdymo, o priešingai, tik patvirtina, kad jam buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunki finansinė padėtis ne tik dėl į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių nepriemokų susidarymo, tačiau ir dėl negalėjimo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone.

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad T. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jau 2018 m. balandžio 16 d. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI prie FM ir yra nemoki, turėdamas pareigą pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos neįvykdė, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM teises ir interesus, T. G. neveikimas (savalaikis įmonės bankroto proceso inicijavimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl T. G. pripažintinas kaltu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Dėl T. G. skirtinos nuobaudos

27. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

28. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

29. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

30. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

31. Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

32. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo (bankroto) bylos neinicijavo pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau nei ketverius metus, nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tai padarė kreditorius, tam skirdamas papildomas pastangas ir žmogiškuosius išteklius.

33. Sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio nustatymo klausimą, būtina įvertinti ir T. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo laikotarpiu buvo bendrovės vadovas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Teismas nenustatė T. G. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

34. Teismas, spręsdamas T. G. skirtinos administracinės nuobaudos dydžio nustatymo klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, patvirtinantys T. G. ypač sunkią finansinę padėtį – jo įsipareigojimai sudaro net 289 314,92 Eur (b. l. 51–52), iš jo priverstine tvarka yra išieškoma santykinai didelė skolų suma (b. l. 57–61). Be to, T. G. yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos inicijavimo ir antstolei išsiuntęs pranešimą apie planuojamą savo asmeninį bankrotą (b. l. 62–64). Neabejotinai reikšmingu faktu svarstant administracinės nuobaudos dydžio T. G. nustatymo klausimą laikytina ir ta aplinkybė, kad T. G. turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos turi išlaikyti ir jais rūpintis (b. l. 53–56). Nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos 1 400 Eur baudos paskyrimas T. G. akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams ir suvaržytų jo teises labiau negu reikia. Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, T. G. paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą. Teismo vertinimu administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta net ir paskyrus T. G. švelnesnę, negu numato įstatymas, administracinę nuobaudą. Būtent tokio dydžio administracinė nuobauda bus proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, adekvati ir įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį – ne tik nubaus teisės pažeidėją, sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir atgrasys nuo kitų pažeidimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400 Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 U B Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.