Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Soliris“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemvita“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Livila“, uždaroji akcinė bendrovė „Jozita“, uždaroji akcinė bendrovė „Jualdė“, akcinė bendrovė „Bitė“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, antstolė A. P., antstolė N. G., antstolis K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja 2016-04-27 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2007-03-05 yra įregistravusi ūkininko ūkį ir užsiima individualia žemės ūkio veikla. Pareiškime nurodoma, kad nuo 2010 metų ūkis pradėjo veikti nuostolingai, nes nesudygo pasėliai, buvo netinkamai skaičiuojamos pajamos ir veiklos sąnaudos, todėl pareiškėja tapo nemoki ir nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjos teigimu, jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro ne mažiau kaip 71 513,10 Eur. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu jos darbo užmokestis yra 210 Eur, per metus už pasėlius gauna apie 8 000 Eur, todėl per mėnesį vidutiniškai gauna 876,66 Eur pajamų. Be to, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas ir 8 žemės sklypai, bendra nekilnojamojo turto vertė 28 445,89 Eur, taip pat transporto priemonė VW Passat, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos bei dalis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus. Pareiškėja taip pat yra sudariusi nuomos sutarčių dėl žemės nuomos, todėl iš viso už žemės nuomą per metus reikia mokėti apie 840 Eur. Pareiškėja nurodė ir tai, kad jos ir nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 647 Eur suma. Dėl to pareiškėja teismo prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti E. G., nustatyti pareiškėjai teisę naudotis 647 Eur dydžio suma kas mėnesį savo šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti bei patvirtinti 700 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-07-29 nutartimi pareiškimo netenkino ir atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Teismas nustatė, kad visų pareiškėjos įsiskolinimų kreditoriams bendra suma viršija 71 000 Eur sumą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja vykdo ūkinę veiklą bei gauna iš šios veiklos pakankamai dideles pajamas, taip pat gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei gauna pajamų iš kitų šaltinių, tai yra darbo užmokestį, pajamas iš jos sugyventinio R. Š. darbinės veiklos, taip pat iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos. Be to, pareiškėja turi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Teismas taip pat įvertino tai, kad antstoliui vykdant išieškojimą nuo 2013 metų iš pareiškėjos turto buvo išieškota kreditoriams daugiau kaip pusė išieškomų skolų. Spręsdamas dėl pareiškėjos mokumo teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog vykdydama ūkinę veiklą ji patiria nuostolius. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėja yra moki ir gali įvykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams. Teismas sprendė, jog bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama, todėl pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra moki. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 metų deklaracijoje nurodytos 86 050,26 Eur dydžio pajamos buvo gautos ne tik iš individualios veiklos, bet ir darbo užmokesčio, taip pat į šią sumą buvo įtrauktos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, todėl teismas nepagrįstai kaip papildomas pareiškėjos pajamas vertino jos darbo užmokestį ir kitas išmokas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nuslėpė informaciją apie dalį savo turto. Apeliantė paaiškino, jog duomenys apie jos turimus žemės sklypus buvo pateikti VĮ Registrų centro lydraštyje, o traktorius ir puspriekabė yra beverčiai. Apeliantės teigimu, jai nebuvo žinoma apie pareigą teismui nurodyti šį turtą.Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja buvo nesąžininga. Apeliantė teigė, jog ji dirbo ir siekė gauti pajamų, tačiau niekada neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjos šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 4 200 Eur, todėl apeliantė yra moki ir turi pakankamai lėšų savo įsipareigojimams įvykdyti. Dėl to bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos metinės pajamos bei turimas turtas viršija jos skolų sumą, todėl apeliantė turi realią galimybę sumokėti skolas kreditoriams. Suinteresuotas asmuo nurodė ir tai, kad pareiškėja nebuvo sąžininga, nes teikė netikslius duomenis apie savo gaunamas pajamas bei turtą ir jo vertę. Atsiliepime teigiama, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Livila“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja yra moki ir gali įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Be to, pareiškėjos duomenys apie jos gaunamas pajamas ir turtą buvo netikslūs. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog Tauragės apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, kuriame pareiškėjai yra pareikšti įtarimai pagal LR BK 222 str. 1 d. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė yra moki. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 metų deklaracijoje nurodytos 86 050,26 Eur dydžio pajamos buvo gautos ne tik iš individualios veiklos, bet ir darbo užmokesčio, taip pat į šią sumą buvo įtrauktos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, todėl teismas nepagrįstai kaip papildomas pareiškėjos pajamas vertino jos darbo užmokestį ir kitas išmokas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. FABĮ 2 str. 2 d. nustato, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, tai yra jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015). Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, tai yra teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015 ir kt.).

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad bendra pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma viršija įstatymo nustatytą 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ribą ir sudaro apie 71 000 Eur. Dėl to sprendžiant dėl pareiškėjos mokumo turi būti vertinama, ar apeliantės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos pradelstoms skoloms per protingą terminą padengti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nuo 2007-03-05 yra įregistravusi ūkininko ūkį ir vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Pareiškėja nuo 2015-08-06 darbo sutarties pagrindu taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vadovė ir turi 50 procentų šios bendrovės pajaus. Be to, pareiškėja yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir vadovė, tačiau iš bylos ir viešai skelbiamų duomenų matyti, kad ši įmonės veiklos šiuo metu nevykdo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad gauna 210 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, taip pat per metus gauna apie 8 000 Eur dydžio išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už pasėlius. Iš byloje esančių metinių pajamų deklaracijų nustatyta, kad 2013 metais pareiškėjos pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė 208 691,63 Lt, 2014 metais – 114 479,66 Lt, o 2015 metais – 86 050,26 Eur. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad į 2015 metų individualios veiklos pajamų sumą buvo įtrauktas darbo užmokestis, taip pat kitos išmokos, tačiau bylos įrodymai šių apeliantės argumentų nepatvirtina. Metinėje pajamų deklaracijoje už 2015 metus nurodyta, kad 86 050,26 Eur pajamų suma buvo gauta iš žemės ūkio veiklos, o su darbo santykiais susijusios pareiškėjos pajamos per 2015 metus sudarė 1 625 Eur. 2016-06-10 teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad per mėnesį iš žemės ūkio veiklos gauna apie 3 000 Eur – 4 000 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), aštuoni žemės ūkio paskirties žemės sklypai, taip pat dalis žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš viso pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 28,23 ha žemės, o apie 45,14 ha žemės pareiškėja nuomojasi. Be to, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2008 metų gamybos transporto priemonė VW Passat, taip pat keli vienetai žemės ūkio technikos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad vykdydama žemės ūkio veiklą pareiškėja būtų patyrusi itin didelių nuostolių, dėl kurių būtų iš esmės apsunkinta pareiškėjos vykdoma veikla ar tolesnis įsipareigojimų kreditoriams vykdymas nebėra įmanomas. Byloje esančios metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad 2015 metais pareiškėjos individualios veiklos pajamos didėjo lyginant jas su ankstesniais metais. Be to, 2015-11-13 pareiškėja sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią 25 metų terminui išsinuomojo septynis žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 30,485 ha, todėl akivaizdu, jog pareiškėja siekia plėsti savo veiklą. Įvertinęs pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, taip pat byloje esančius įrodymus apie jos turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos pradelstoms skoloms per protingą terminą padengti arba per artimiausius keletą metų šias skolas reikšmingai sumažinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš byloje esančių išieškojimą iš pareiškėjos turto vykdančio antstolio K. K. paaiškinimų matyti, kad nuo 2013 metų iš pareiškėjos turto buvo išieškota kreditoriams daugiau kaip pusė visų išieškomų skolų. Tai patvirtina teismo išvadas, jog pareiškėja gali per protingą terminą įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra moki ir neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytų fizinio asmens nemokumo kriterijų.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nuslėpė informaciją apie dalį savo turto. Apeliantė paaiškino, jog duomenys apie jos turimus žemės sklypus buvo pateikti VĮ Registrų centro lydraštyje, o traktorius ir puspriekabė yra beverčiai. Apeliantės teigimu, jai nebuvo žinoma apie pareigą teismui nurodyti šį turtą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. FABĮ 4 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiami fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, taip pat fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Taigi pareigą teikti duomenis apie visą turimą savo turtą įstatymas nustato fiziniam asmeniui, teikiančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo pareiškime nenurodė duomenų apie jai priklausantį 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų apie šio turto rinkos vertę. Duomenų apie šį turtą pareiškėja nepateikė ir 2016-05-09 patikslintame pareiškime. Be to, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja patvirtino, kad neturi kitų registruotinų daiktų, išskyrus automobilį VW Passat, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jos vardu yra registruotas ratinis traktorius ChTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat traktoriaus puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškime buvo nurodoma, jog apeliantės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik 210 Eur darbo užmokestis, o iš viso planuojamos gauti pajamos sudaro apie 876,66 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad apeliantė nei kartu su pareiškimu, nei kartu su patikslintu pareiškimu nepateikė savo metinės pajamų deklaracijos už 2015 metus, iš kurios matyti, kad 2015 metais iš žemės ūkio veiklos ji gavo 86 050,26 Eur pajamų. 2016-06-10 teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad vien iš žemės ūkio veiklos per mėnesį ji gauna apie 3 000 Eur – 4 000 Eur pajamų. Įvertinus nurodytas aplinkybes galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė netikslius duomenis apie savo turtą ir gaunamas pajamas.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja buvo nesąžininga. Pareiškėja teigė, jog ji dirbo ir siekė gauti pajamų, tačiau niekada neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal FABĮ 6 str. 1 d. nuostatas teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi būtinosios sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti yra fizinio asmens nemokumo konstatavimas pagal FABĮ 2 str. 2 d. nustatytus kriterijus ir FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra moki, nes jos finansinė padėtis neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytų fizinio asmens nemokumo kriterijų. Nustačius, kad pareiškėja yra moki, fizinio asmens bankroto byla jai negali būti keliama, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjos sąžiningumo prisiimant ir vykdant įsipareigojimus kreditoriams, nes šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės nebeturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.