Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo L. K. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, PlusPlius Capital AS, UAB „Legal Balance“, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, UAB „Tele2“, EOS Credit Funding DAC, Lietuvoje atstovaujama UAB „Legal Balance“, antstolė Lina Pužienė, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Reda Vizgaudienė, UAB „Sergel“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-26 nutartimi L. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. 2021-02-03 ir 2021-04-02 teismo nutartimis patvirtinti bankrutuojančios L. K. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2021-09-16 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens L. K. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

2022-05-12 nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens L. K. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

2023-05-12 teisme gautas bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymas patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens L. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta 2023-04-24 vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime. Bankroto administratorius nurodė, jog kreditorių susirinkime dalyvavo vienas kreditorius PlusPlus Capital AS, kuris nesutiko pritarti patikslintam mokumo atkūrimo planui, ir nurodė pastabas, su kuriomis nėra pagrindo sutikti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo PlusPlius Capital AS pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo pareiškėjos prašymo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkinti. Nurodė, kad bankroto administratoriaus pozicija dėl būtinųjų išlaidų pagrįstumo iš esmės grindžiama spaudoje paskelbta publikacija apie pragyvenimo išlaidas Norvegijoje. Bankroto administratorius lygina bankrutuojančio asmens būsto nuomos kainą su publikacijoje pateikta informacija apie butų nuomos kainas didžiuosiuose Norvegijos miestuose, argumentuodamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) „vos“ 60 km atstumu. Pažymėtina, kad sprendžiant iš internete pateikiamos informacijos (duomenys neskelbtini) yra tik kaimelis, todėl bankrutuojančio asmens būsto nuomos kaina (618,06 Eur/mėn.) lyginant su publikacijoje pateikta informacija apie būsto nuomos kainas miesteliuose (430 Eur/mėn.) yra apie pusantro karto didesnė. Prašyme teismui nurodoma, jog vadovaujantis Valstybinio Norvegijos vartotojų tyrimų instituto - (nor. Statens institutt for forbruksforskning - SIFO) skaičiavimais išlaidos maistui, drabužiams, kūno priežiūros ir namų apyvokos reikmenims bei laisvalaikiui, pragyvenimui Norvegijoje moteriai per mėnesį reikėjo 5070 kronų (515 eurų), vyrui - 5520 kronų (560 eurų). Motyvuojant tuo, jog būtinosioms išlaidoms prašoma mažesnės sumos nei paminėta šioje spaudos publikacijoje, bankrutuojantis asmuo prašo patvirtinti po 400 Eur / mėn. sau ir nepilnamečiam vaikui (maistui, rūbams ir pan.) bei papildomai 309,03 Eur / mėn. vaiko ugdymo išlaidų. Kadangi bankrutuojantis asmuo būtiniesiems poreikiams prašo patvirtinti sumą, kuri kelis kartus viršija 1/2 MMA, tai išlaidų būtinumas turėtų būti pagrįstas rašytiniais įrodymais apie tokių išlaidų būtinumą bankrutuojančiam asmeniui, o ne spaudos publikacija apie statistinio gyventojo išlaidas. Nors bankrutuojantis asmuo jau dvejus metus gyvena Norvegijoje, tačiau kreditoriui nėra pateiktas banko sąskaitos išrašas, kad būtų galima vertinti, kiek išleidžiama maistui, drabužiams ir kitiems būtiniems poreikiams. Patikslintame mokumo atkūrimo plane nuo 250 Eur iki 400 Eur didėja vaiko išlaikymo išlaidos bei papildomai prisideda 309,03 Eur vaiko ugdymo išlaidų, t. y. bendrai išlaidos vaiko išlaikymui nuo 250 Eur didėja iki 709,03 Eur. Iš pateiktos informacijos matyti, jog vaikas lanko privačią mokamą mokyklą. Tam, kad būtų išlaikyta bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, bankroto proceso metu turi būti tenkinami tik būtini bankrutuojančio asmens poreikiai. Pažymėtina, jog vaiko leidimas į privačią mokamą mokyklą negali būti vertinamas kaip būtinieji poreikiai, todėl tai pažeidžia bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Prašyme teismui nurodoma, kad bankrutuojančio asmens vaikas kaip bebūtų Norvegijoje yra laikomas užsienio piliečiu, kas apsunkina galimybes gauti nemokamas ir tinkamas ugdymo paslaugas. Iš šio deklaratyvaus teiginio visiškai neaišku, ar užsienio piliečiai Norvegijoje negali lankyti valstybinių bendro lavinimo mokyklų ar egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kyla būtinybė vaiką leisti į privačią mokamą mokyklą. Taigi, nėra įrodytas šių išlaidų būtinumas. Kreditorius PlusPlus Capital AS, balsuodamas susirinkime, pateikė pastabas dėl prašomų patvirtinti 76,62 Eur išlaidų mobilaus ryšio paslaugoms. Kreditorius išreiškė abejonių, ar Norvegijoje nėra pigesnių mobilaus ryšio paslaugų planų, kurie labiau užtikrintų bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Prašyme teismui nėra pridedami jokie įrodymai apie mobilaus ryšio paslaugų kainas Norvegijoje. Iš Norvegijoje veikiančios mobilaus ryšio bendrovės Telia svetainėje pateikiamos informacijos matyti, jog mobilaus ryšio paslaugas galima įsigyti ir žymiai pigiau nei nurodo bankrutuojantis asmuo. Mobilaus ryšio paslaugas galima įsigyti už 269 kronas (apie 25 Eur), kas yra žymiai mažiau nei moka bankrutuojantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo neįrodė 76,62 Eur išlaidų būtinumo mobilaus ryšio paslaugoms. Apibendrinant su prašymu teismui pateiktoje spaudos publikacijoje pateiktą informaciją apie pragyvenimo išlaidas, daroma išvada, kad net ir mažiausias algas Norvegijoje gaunantys valytojai ar padavėjai, kurie dirba pilnu etatu, sumokėję būtinas išlaidas pragyvenimui gali atsidėti apie trečdalį atlyginimo ar daugiau. Taigi, nepaisant didesnių pragyvenimo išlaidų Norvegijoje net ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai gali atsidėti apie trečdalį darbo užmokesčio pajamų, todėl akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo galėtų didesnę dalį savo pajamų skirti atsiskaitymui su kreditoriais. Pagal prašomą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą kreditoriams kas pusmetį numatoma skirti po 600 Eur, t. y. po 100 Eur per mėnesį, kas sudarytų apie 5 proc. bankrutuojančio asmens mėnesinių pajamų. Akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo visiškai nesistengia maksimaliai tenkinti kreditorių reikalavimus, o beveik visas gaunamas pajamas nori panaudoti savo poreikiams. Toks elgesys pažeidžia bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą bei prieštarauja Fizinio asmens bankroto įstatymo tikslams – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Teismo posėdyje bankrutuojančio asmens L. K. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas bankroto administratoriaus prašymą palaikė, prašė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja, negalėdama gauti pajamų Lietuvos Respublikoje tiek, kad patenkintų būtinuosius poreikius ir atsiskaitytų su kreditoriais, priėmė sprendimą išvykti į Norvegiją. Iškilo būtinybė ir poreikis tikslinti mokumo atkūrimo planą dėl būtinųjų išlaidų dydžio. Pareiškėjai nepakanka lėšų būtinųjų poreikių tenkinimui. Pirminiame plane buvo patvirtinta 350 Eur suma. Pareiškėja gauna didesnes pajamas negu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, tačiau patiria ir daugiau išlaidų. Kreditoriams bus skiriama didesnė dalis, mokėjimai, numatyti plane bus didesni ir užtikrins kreditorių interesus. Yra tikimybė, kad pareiškėjos pajamos Norvegijoje didės. Patikslintas mokumo atkūrimo planas kreditorių interesų nepažeidžia. Pareiškėja pakeitė gyvenamąją vietą, siekdama gauti didesnes pajamas. Prašomos nustatyti būtinosios išlaidos neviršija pusę MMA Norvegijoje. Skandinavijoje išlaidos yra didžiulės; maisto, kuro kainos didelės. Pareiškėja yra vieniša mama, vaikui išlaikymas iš tėvo yra priteistas (2015-01-14) – 1000 Lt, kurį pareiškėja gauna nestabiliai. Pareiškėjos darbo užmokestis 1912,90 Eur ir 239,28 Eur už papildomą darbą. Pareiškėja yra emigrantė, ji negauna valstybinio mokymosi krepšelio, dėl ko vaikas lanko privačią mokyklą. Nežino, kada tiksliai pareiškėja į Norvegiją išvyko dirbti. Prašo patvirtinti būtinąsias išlaidas retrospektyviai, perskaičiavimų nebus. Planas anksčiau nebuvo tikslinamas dėl pareiškėjos žinių stokos.

Pareiškėjos L. K. bankroto administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė prašymą bylą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nagrinėti bankroto administratoriui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo antstolė Lina Pužienė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie posėdį informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė iš esmės priklauso nuo sudaryto mokumo atkūrimo plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas mokumo atkūrimo planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Taigi mokumo atkūrimo plane turi būti konkretizuojamos konkretaus fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti kuo didesnį kreditorių reikalavimų tenkinimą, tačiau kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-789-221/2014).

Pagal FABĮ 8 straipsnio 13 dalį, plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad teismas spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tais atvejais, kai jam nepritarė kreditorių susirinkimas, visų pirmiausia turi įvertinti, ar planas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Taip pat turi būti įvertinta, ar fizinis asmuo dėjo pastangas taisyti planą prieš jį teikdamas tvirtinti pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Be to, turi būti įvertinta ir kreditorių nepritarimo planui motyvai fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros kontekste.

Teismas, nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą.

Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Kai plano projektas patikslinamas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, bankroto administratorius turi teisę per 2 darbo dienas nuo patikslinto plano projekto gavimo dienos pateikti naują išvadą. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 4 dalimi, kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo planui, įvyko 2023-04-24. Kreditorių susirinkime dalyvavo vienas kreditorius - PlusPlus Capital AS, kurio teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 11 917,35 Eur, t. y. 16,37 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (bendra kreditorių reikalavimų suma - 41253,65 Eur). Kreditorius nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, ir nurodė šias pastabas: 1) bankrutuojantis asmuo jau nuo 2021 metų gyvena Norvegijoje, kur gauna žymiai didesnes pajamas ir didžiąją dalį padidėjusių pajamų išleidžia savo poreikiams, o 2022-04-25 kreditorių susirinkime, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo planui, buvo nurodoma, kad L. K. gyvena Lietuvoje ir gauna tik 670 Eur pajamas; 2) galiojančiame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta 350 Eur suma bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui ir 250 Eur suma vaiko išlaikymui, kas bendrai sudaro 600 Eur. Patikslintame plane prašoma šią sumą didinti daugiau nei trigubai - iki 1953,81 Eur. 3) nepateikiama jokio pagrindimo dėl 400 Eur išlaidų sumos maistui, rūbams ir pan. Tikėtina, kad Norvegijoje išlaidos pragyvenimui yra didesnės, tačiau labai abejotina, kad Norvegijoje maistas kainuoja kelis kartus brangiau nei Lietuvoje, kur bankrutuojantis asmuo planavo pragyventi už 350 Eur per mėnesį (įskaitant maistą, būsto išlaidas ir pan.); 4) nepateikiama jokio pagrindimo, dėl kokių priežasčių nuo 250 Eur iki 400 Eur didėja išlaidos vaiko išlaikymui, ir kas jas sudaro. Be to, dar prie 400 Eur vaiko išlaikymo išlaidų prašoma patvirtinti ir 309,03 Eur vaiko ugdymo išlaidas. Iš pateiktos informacijos matyti, jog vaikas lanko privačią mokamą mokyklą; 5) patikslintame plane prašoma patvirtinti 76,62 Eur išlaidas mobilaus ryšio paslaugoms. Labai abejotina, ar Norvegijoje nėra pigesnių mobilaus ryšio paslaugų planų.

Bankroto administratorius, nesutikdamas su kreditoriaus PlusPlus Capital AS pastabomis nurodė, kad: 1) dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo - mokumo atkūrimo planas buvo koreguotas tik dėl vieno klausimo - dėl bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo; paaiškino, kad bankrutuojantis asmuo atvirai ir sąžiningai nurodo visas faktines aplinkybes, ir viską buvo nurodęs 2022-12-20 plano vykdymo ataskaitoje, kuri buvo pateikta kreditoriams ir teismui; 2) dėl būtinųjų išlaidų – į bylą pateiktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje publikuojamas straipsnis apie kainas Norvegijoje pagrindžia pareiškėjos būtinųjų išlaidų poreikį, t. y. vidutinės būsto nuomos kainos svyruoja nuo 500 iki 850 Eur per mėnesį, šiuo atveju bankrutuojantis asmuo prašo patvirtinti 618,06 Eur/mėn. būsto nuomos išlaidas; išlaidos maistui, drabužiams, kūno priežiūros ir namų apyvokos reikmenis bei laisvalaikiui, pragyvenimui Norvegijoje moteriai, per mėnesį reikėjo 5070 kronų (515 eurų), vyrui – 5520 kronų (560 eurų); šiuo atveju bankrutuojantis asmuo prašo patvirtinti po 400 Eur / mėn. sau ir nepilnamečiam vaikui; mėnesinės išlaidos transportui dažnai kainuoja tiek, kiek ir mėnesinis bilietas - jo kaina Osle suaugusiajam yra apie 75 eurai, šeimos išlaidos automobiliui, pernai per mėnesį siekė 2420 kronų (apie 245 Eur). Šiuo atveju, bankrutuojantis asmuo šias išlaidas įtraukė į prašomą patvirtinti 400 Eur/mėn. būtinąsias išlaidas; 3) dėl vaiko ugdymo išlaidų - bankrutuojantis asmuo deda visas pastangas, kad vaikas gautų tinkamas ugdymo paslaugas. Įvertinus šias aplinkybes, ir matant Norvegijoje esantį ženkliai didesnį pragyvenimo išlaidų dydį nei Lietuvoje, mano, kad 309,03 Eur/mėn. išlaidos vaiko ugdymui nėra perteklinės ar nebūtinos; 4) dėl mobilaus ryšio išlaidų - bankrutuojantis asmuo pagrindė, jog tokias išlaidas patiria. Tai, kad bankrutuojantis asmuo galėtų šių išlaidų išvengti, nėra įmanoma, nes šių dienų realijos tokios, jog naudotis mobilaus ryšio paslaugomis yra būtina.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2021-09-16 teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų skiriama 350 Eur suma, kurią sudarytų 270 Eur maistui, 30 Eur sveikatos priežiūros išlaidos, 20 Eur higienos prekės, 30 Eur drabužiai, avalynė. Taip pat numatyta 250 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Patikslintame mokumo atkūrimo plane būtiniesiems poreikiams tenkinti numatoma reikalingų lėšų suma – 1953,81 Eur, iš kurių maistas, rūbai, avalynė, sveikatos apsauga, higienos prekės - 400 Eur; būsto nuoma - 618,06 Eur; mokesčiai už elektrą – 150,10 Eur; mokesčiai už mobilaus ryšio paslaugas – 76,62 Eur; nepilnamečio sūnaus išlaikymas – 400 Eur; vaiko ugdymo paslaugos – 309,03 Eur. Bendra lėšų suma, reikalinga L. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti (įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymą), patikslintame mokumo atkūrimo plane padidėjo nuo 600 Eur iki 1953,81 Eur.

Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

Kaip nustatyta bylos duomenimis, būtiniesiems poreikiams reikalingų piniginių lėšų sumos nurodomos gyvenant Norvegijoje, bet ne Lietuvoje. Bankroto administratorius teigia, kad bankrutuojantis asmuo jau dvejus metus gyvena Norvegijoje, tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai (banko sąskaitos išrašai, kvitai ar pan.) apie perkamą maistą, mokamas komunalines išlaidas, aktualių duomenų apie sveikatos apsaugos išlaidas, kad būtų galima vertinti, kiek išleidžiama maistui, drabužiams, elektrai ir kitiems būtiniems poreikiams.

Sutiktina su kreditoriaus PlusPlus Capital AS pozicija, kad bankrutuojančio asmens būtinųjų išlaidų dydis įrodinėtinas konkrečioje byloje atsižvelgiant į konkretaus asmens poreikius, todėl turi būti pateikiami įrodymai apie šio asmens poreikius. Teismo vertinimu, pareiškėjos bankroto administratoriaus į bylą pateiktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklapyje publikuojamas straipsnis apie statistinio gyventojo išlaidas Norvegijoje, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, pagrindžiantis fizinio asmens poreikių būtinumą šioje byloje, o tik bendro pobūdžio viešai prieinama informacija. Taigi šiuo aspektu vertintina, kad byloje nepateikti įrodymai apie pareiškėjos patiriamas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti ir tokį reikšmingą jų padidėjimą nuo 600 Eur iki 1953,81 Eur.

Be to, sutiktina su kreditoriaus PlusPlus Capital AS pastaba, kad teismui nėra pridedami jokie įrodymai apie mobilaus ryšio paslaugų kainas Norvegijoje, kadangi, teismui nėra pateikti duomenys, įrodantys, jog bankrutuojantis asmuo pagrindė, kad tokias išlaidas patiria. Kreditorius PlusPlus Capital AS atsiliepime į prašymą nurodė, kad iš Norvegijoje veikiančios mobilaus ryšio bendrovės Telia svetainėje Mobilabonnement for aile - med mobilnett i verdensklasse I Telia pateikiamos informacijos matyti, jog mobilaus ryšio paslaugas galima įsigyti ir žymiai pigiau nei nurodo bankrutuojantis asmuo, t. y. už 269 kronas (apie 25 Eur), kas yra žymiai mažiau nei moka bankrutuojantis asmuo. Sutiktina su bankroto administratoriaus pozicija, kad naudotis mobilaus ryšio paslaugomis yra būtina ir jos yra neišvengiamos, tačiau kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų duomenų, tokios išlaidos gali būti mažinamos.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo nuo 250 Eur iki 400 Eur, bei prie šių išlaidų papildomai prisideda 309,03 Eur vaiko ugdymo paslaugos. Taigi bendrai vaiko išlaikymo išlaidos didėja nuo 250 Eur iki 709,03 Eur.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog bankrutuojančios L. K. nepilnametis vaikas lanko privačią mokamą mokyklą Norvegijoje. Bankrutuojantis fizinis asmuo nurodė, kad jos nepilnametis vaikas Norvegijoje yra laikomas užsienio piliečiu, kas apsunkina galimybes gauti nemokamas ir tinkamas ugdymo paslaugas. Pažymėtina, kad iš nurodyto pareiškėjos deklaratyvaus teiginio nėra aišku, ar užsienio piliečiai Norvegijoje negali lankyti valstybinių bendro lavinimo mokyklų ar egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kyla būtinybė vaiką leisti į privačią mokamą mokyklą. Teismo vertinimu, vaiko leidimas į privačią mokamą mokyklą negali būti vertinamas kaip būtinieji poreikiai, todėl spręstina, kad nėra įrodytas šių išlaidų būtinumas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas patenkino pareiškėjų L. K. ir E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 7 punktu pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui E. K. teikia po 1000 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaiko pilnametystės. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos L. K. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas, pareiškėja, nors ir nereguliariai, gauna iš vaiko tėvo priteistą išlaikymo sumą - 290 Eur. Taigi įvertinant ir iš nepilnamečio vaiko tėvo priteistą bei mokamą išlaikymą, juo labiau pareiškėja nepagrindė žymiai išaugusių nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų suma nėra pagrįsta ir įrodyta, vertintina kaip per didelė ir pažeidžianti pareiškėjos kreditorių interesus, nepagrįstai sumažinanti pareiškėjos galimybes bent iš dalies patenkinti turimus kreditorių finansinius reikalavimus.

Be to, pareiškėjos L. K. bankroto administratorius MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašo patvirtinti šias būtinąsias išlaidas mėnesiui retrospektyviai (tai yra, nuo 2021-09-24). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, dėl kokios priežasties pareiškėja netikslino mokumo atkūrimo plano tuomet, kai pradėjo dirbti Norvegijoje ir jos pajamos ženkliai padidėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad mokumo planas anksčiau nebuvo tikslinamas dėl pareiškėjos žinių stokos. Teismo vertinimu, bankrutuojančiam asmeniui L. K. pradėjus dirbti Norvegijoje ir dėl to ženkliai padidėjus jos pajamoms, ji turėjo siekti užtikrinti bankroto procedūrų vykdymo tęstinumą bei imtis atitinkamų veiksmų, bendradarbiauti su kreditoriais bei mokumo atkūrimo planą nurodytose dalyse iš esmės patikslinti. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad bankrutuojanti L. K. anksčiau būtų teikusi teismui prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. K. nepatikslino plano taip, kad būtų iš esmės atsižvelgta į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nes nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų ir įrodymų, pagrindžiančių ženkliai išaugusių būtinųjų poreikių išlaidų dydį. Patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytas ir be kita ko retrospektyviai prašomas patvirtinti būtinųjų poreikių išlaidų dydis neatitinka bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kreditoriaus PlusPlus Capital AS nurodytos nepritarimo patikslintam mokumo atkūrimo planui priežastys pripažintinos pagrįstomis ir yra susijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais planui (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė bankrutuojančio asmens kreditoriai, todėl bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 8 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos L. K. bankroto administratoriaus MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymo dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.