- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- eI3-3119-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00161-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- L. U.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. U. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. U. skundu prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kurio atkurtos nuosavybės teisės į 0,1970 ha, atlyginant pinigais 311,74 Eur ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą I. M. atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės plotą natūra, atnaujinti terminą jai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų.
Pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes skundžiamas sprendimas nebuvo įteiktas įstatyme numatytu terminu.
Pareiškėja skunde nurodo, jog 1991 m. gruodžio 17 d. paduotas prašymas Palangos miesto valdybai dėl nuosavybės teisių į A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kad ji yra A. D. dukters I. M., t. y. vienos iš pretendenčių į nuosavybės teisių atkūrimą, anūkė ir turto paveldėtoja. Skundžiamu sprendimu mirusiai I. M. atkurtos nuosavybės teisės į A. D. nekilnojamojo turto dalį - 0,1970 ha žemės atlyginant pinigais. Pareiškėjos teigimu, pagal Palangos miesto ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti pasiūlymą-išvadą, Palangos miesto ekspertų komisija nutarė, jog Palangos mieste pakanka žemės buvusio savininko A. D. 4,28 ha žemės nuosavybės teisei atkurti. Nurodo, kad atsakovė jos neinformavo apie tai, jog nėra galimybės į likusią dalį žemės nuosavybės teisės atkurti natūra. Teigia, jog NŽT 2012-02-21 raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-613 informavo I. M. apie galimybę pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, apie tai žemėtvarkos skyriui iki 2012 m. birželio 1 d. pateikiant atitinkamą prašymą, tačiau ji tokio prašymo nepateikė. Nurodo, jog 2012 metais I. M. buvo 85 metų amžiaus, sunkiai sirgo ir tais pačiais metais mirė.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė neinformavo jos apie aplinkybę, kad į dalį žemės nuosavybės teisės natūra atkurti negalima, nepateikė tai galinčių patvirtinti objektyvių duomenų, nuo 2012 metų keičiantis teisiniam reglamentavimui nepasiūlė pretendentei pasirinkti kitus atkūrimo įstatyme numatytus atlyginimo būdus, tame tarpe atlyginti lygiaverčiu miško plotu, nors atkūrimo įstatyme tam terminas buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 1 d., o priėmė nemotyvuotą skundžiamą sprendimą. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai neatitinka viešojo administravimo ir gero administravimo (atsakingo valdymo) principų.
Skundo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas) pažeidimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal buvusio savininko A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus 2008 m. rugsėjo 25 d. buvo parengta pažyma Nr. 1176 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“, nurodant, kad buvęs savininkas A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje (duomenys neskelbtini) valdė 4,28 ha žemės ir pretendentė (buvusio savininko A. D. dukra) I. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8560 ha žemės. Nuosavybės teisės I. M. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2324, atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2000 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn prie nuosavybės teise valdomų pastatų 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (namų valda), Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2513, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,4590 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,8065 ha) turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). Nacionalinė žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ jai atkurta nuosavybės teisė už likusią 0,1970 ha negrąžintą žemės sklypo dalį atlyginant pinigais.
Atsakovės teigimu, pareiškėja po pretendentės I. M. mirties 2012 metais, nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą ir iki dabarl nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių jos paveldėjimo teisę, nepateikė pretendentės I. M. mirties faktą įrodančius dokumentus. Nurodo, jog pati patikrino informaciją VĮ Registrų centro Gyventojų bei Nekilnojamojo turto registruose ir nustatė, kad pretendentės I. M. turtinių teisių paveldėtojai yra S. R. ir V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir jo teisių paveldėtojos yra L. U. ir D. M..
Atsikirtimą grindžia tuo, jog Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi 1991 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme išreikšta valia, kurios nepakeitė nei pretendentė I. M., nei kiti tokią teisę turėję asmenys. Nurodo, kad I. M. 2012 m. vasario 21 d. raštu buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, tačiau nurodyta galimybe pretendentė nepasinaudojo. Teigia, kad NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1537 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pretendentai bei paveldėtojai buvo informuoti apie galimybę pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę. Pretendentės I. M. adresatų sąraše nebuvo, nes apie jos teisių perėmėjus NŽT Palangos skyrius duomenų neturėjo. Argumentuoja, jog pareiškėja nesikreipė į instituciją ir nepateikė dokumentų, reikalingų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai. Nurodo, kad informacija apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., kuriame buvo numatyta galimybė piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, buvo paskelbta viešai - visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl NŽT atskirais raštiškais pranešimais piliečių neinformavo. Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“, ), kurio atkurtos nuosavybės teisės į 0,1970 ha atlyginant pinigais 311,74 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir reikalavimų įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į A. D. nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės plotą natūra, atnaujinti terminą pareiškėjai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų teisėtumo ir pagrįstumo ir pagrįstumo nustatymas.
Svarstant pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nustatyta, jog ji
sprendimą gavo 2020 m. sausio 14 d. Atsakovės atstovė pripažįsta, kad būtent tą dieną jai buvi įteiktas sprendimas. Skundas teismui paduotas 2020 m. vasario 12 d., todėl skundo padavimo terminas, numatyta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, nepraleistas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog NŽT Palangos skyriuje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės ir viena iš pretendenčių buvo I. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pagal Atkūrimo įstatymą I. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8560 ha žemės. Mirties momentu liko neišspręsta I. M. prašymo atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią žemės valdos dalį – 0,1970 ha žemės.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į I. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1970 ha žemės – 311,74 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja L. U. į teismą kreipėsi kaip asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, teisių paveldėtoja. Paveldėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Kasacinis teismas, aiškindamas CK normas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo ypatumų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-141/2014; Nr.3K-3-273/2014; Nr.3K-3-343/2013;3K-3-251/2012; Nr.3K-3-586/2007;Nr.3K-3-420/2007; Nr.3K-3-241/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytose nutartyse yra pažymėjęs, jog paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., pareiškimų atitinkamoms tarnyboms padavimas; kreipimasis dėl teisių įforminimo; teikimas dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.) teismo gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teisminėje praktikoje paveldėjimo kausimais yra pažymėjęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl taip pat gali būti priimama pradedant faktiškai ją valdyti.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo I. M. procesas nebuvo pasibaigęs, todėl pareiškėjos teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ kyla iš I. M. teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Ginčas tarp ginčo šalių kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, atlyginant už nekilnojamąjį turtą pinigais, nes pareiškėja nesutinka su tokiu atkūrimo būdu.
Prielaidos pakeisti valiai dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę yra nustatytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje, kurio 3 dalyje buvo nustatyta (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. ši nuostata buvo pakeista, nustatant, kad, kai piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 4 dalis; atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 5 dalis). Be to nuo 2012 m. vasario 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kuri nustatė galimybę piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) Nuo 2019 m. vasario 1 d. minėta nuostata pakeista, pakeičiant galimybės pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo terminą iki 2019 m. birželio 1 d. Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas specialus naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę. Atkreiptinas dėmesys, jog naikinamieji terminai negali būti atnaujinami. Tai reiškia, jog prašymas dėl valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo galėjo būti paduotas tik iki 2019 m. birželio 1 d. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, valios dėl atlyginimo būdo pakeitimas ir prašymas atlyginti už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje yra numatytas kaip piliečio teisė, o ne pareiga. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.
Nustatyta, kad pasikeitus Atkūrimo įstatymo 21 straipsniui, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius pretendentus į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-613 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo apie jų teisę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę iki 2012 m. birželio 1 d. Duomenų, kad iki 2012 m. birželio 1 d. I. M. pakeitė valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę byloje nėra taip pat nėra duomenų, kad po I. M. mirties jos turtinių teisių perėmėjai kreipėsi į atsakovę dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę pakeitimo.
Teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuojamoje teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog , pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (pvz., žr. LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-89-261/2015). Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę pareiškėjams elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – t. y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus.
Pareiškėja nepateikė duomenų, jog po I. M. mirties 2012 metais NŽT Palangos skyriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra I. M. teisių perėmėja, ir kad ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į I. M. priklausančių nuosavybės teisių atkūrimą.
Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjos argumentą, kad 2012 metais, kai pretendentei I. M. buvo pasiūlyta pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais, I. M. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus ir sirgo, nurodo, jog pagal Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarės Alfredos Bluškienės išduotą įgaliojimą, nuo 2006 m. liepos 5 d. I. M. buvo pavedusi S. R. tvarkyti dokumentus dėl žemės, esančios Palangos mieste, nuosavybės teisių atstatymo, todėl ji galėjo būti tinkamai atstovaujama, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pagal Palangos miesto ekspertų komisijos išvadą, Palangos mieste pakanka žemės buvusio savininko A. D. 4,28 ha žemės nuosavybės teisei atkurti, paneigia NŽT 2012 m. vasario 21 d. rašte Nr. 16SD-(14.16.104)-613 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ nurodytos aplinkybės apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, nes nėra galimybės atkurti natūra, todėl 2012 metais pretendentei I. M. turėjo būti žinoma aplinkybė, kad likusi negrąžinta A. D. žemė Palangoje yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra. Byloje nėra duomenų, kad pretendentė I. M. ar jos įgaliota S. R. būtų ginčijusios šią aplinkybę.
Atsakovė NŽT, priimdama skundžiamą sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ji yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu NŽT neturėjo duomenų apie valios, išreikštos 1991 m. gruodžio 17 d. prašyme, pakeitimą, pretendentė I. M. ar jos įgaliota S. R. neginčijo aplinkybės, kad likusi negrąžinta žemė yra valstybės išperkama ir negali būti grąžinama natūra, pareiškėja NŽT Palangos skyriui nepateikė dokumentus, patvirtinančius apie I. M. teisių perėmimą ir kad ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į I. M. priklausančių nuosavybės teisių atkūrimą.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir sprendžia, jog atsakovės veiksmai atitinka viešojo administravimo ir gero administravimo (atsakingo valdymo) principus. Skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos teisės, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjos skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teisminę praktiką, konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Netenkinus reikalavimo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skundo išvestiniai reikalavimai -įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą I. M. atkurti nuosavybės teises į A. D. nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės plotą natūra ir atnaujinti terminą pareiškėjai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, todėl taip pat pripažįstami nepagrįstais.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. U. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei I. M.“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.