- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-14-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34676-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“
- Ieškovas
- advokatų profesinės bendrijos „Leximum“
- Kategorijos
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Leximum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prime Location Property Fund“ dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ patikslintą priešieškinį advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė advokatų profesinė bendrija „Leximum“ (toliau – ieškovė)) pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Prime Location Property Fund“ (toliau – atsakovės) 8 736,16 Eur baudą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė pasiūlė nuomai patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei pateikė savo rengtos tipinės nuomos sutarties projektą. Šio projekto pagrindu šalys derino tinkamas joms sąlygas. Viena iš būtinų biuro nuomos sąlygų ieškovei buvo pakankamas automobilių parkingo vietų užtikrinimas. Ieškovės teigimu, parkavimo vietų suteikimas buvo esminė nuomininko biuro patalpų nuomos ir naudojimo sąlyga, nes priešingu atveju nėra kur laikyti nei darbuotojų, nei nuomininko klientų automobilių. Teigė, kad jeigu nuomos sutarties sąlygų derinimo ar sudarymo metu nebūtų buvę galimybės išsinuomoti parkingo vietų, nuomininkas tokios nuomos sutarties nebūtų sudaręs. Galutinėje nuomos sutarties projekto redakcijoje prie nuomojamų patalpų buvo priskirtos 7 automobilių parkavimo vietos. Atsakovės atstovės 2017 m. rugpjūčio 17 d. el. laiškas patvirtina, kad šalys taip pat susiderėjo, kad atsakovė specialiai ieškovės poreikiams ir būtent nuomininkei skirtoms parkingo vietoms rezervuoti pagamins automobilių stovėjimo vietų rezervavimo lenteles, kurių dizaino lipdukus pagal nuomotojo išmatavimus užsakė nuomininkas. Nuomininkei rezervuotų parkingo vietų išdėstymą prie pastato parinko nuomotoja, kadangi ji administravo visą pastatą, kuriame buvo ir daugiau nuomininkų su jiems jau iki tol rezervuotomis vietomis. 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarp nuomotojos ir nuomininkės pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nuomos sutartis, Sutartis). 2019 m. pabaigoje stovėjimo aikštelėje buvo pašalintos jos nuomotų parkingo vietų rezervacijos lentelės. Realiai dėl pastato dydžio ir jame esančių kitų nuomininkų ieškovės darbuotojams ir klientams tapo neįmanoma statyti automobilių prie darbo/biuro, buvo pažeista esminė Sutarties sąlyga – patalpos be parkingo tapo netinkamos naudoti. Toliau nuo biuro esančios parkavimo alternatyvos (pvz., prekybos centro Panorama parkingas) būtų buvusios papildomai mokamos ir nepatogios, sukeltų neplanuotų išlaidų nuomininkei. Ieškovės teigimu, nuomotoja pažeidė sąlygą dėl parkavimo vietų priskyrimo, todėl nuomininkė daug kartų kreipėsi į nuomotoją prašydama per protingą terminą pažeidimą pašalinti, bendradarbiauti ir derėtis dėl nuomos sąlygų atitinkamo pakeitimo. Nuomotoja nesprendė klausimo ir net negalėjo paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu iš nuomininkės buvo atimtos visos 7 parkavimo vietos, už kurias po to vis tiek buvo skaičiuojama atitinkama nuomos mokesčio dalis. Net ir tebesitęsiant Nuomos sutarties pažeidimui, nuomininkei sutartį nutraukti ir pakeisti nuomininkės darbui pritaikytas patalpas buvo sudėtinga, todėl nuomininkė negalėjo to padaryti nedelsiant ir buvo priversta naudotis pagal Nuomos sutartį jai išnuomotomis patalpomis be parkavimo vietų. Bet tai visiškai nereiškia, kad patalpos buvo tokios, kokios sutartos Nuomos sutartyje – jos turėjo esminį trūkumą – nebuvo būtinų automobilių stovėjimo vietų. Vietoj pažeidimo pašalinimo, atsakovė ėmė siūlyti ieškovei alternatyvius biurų nuomos variantus su parkingais. Atsižvelgdama į tai, kad nuomotoja nesikooperavo ir nesiekė nei paaiškinti, nei pašalinti esminio pažeidimo bei konstruktyviai bendrauti su nuomininke. Vadovaudamasi Nuomos sutarties Bendrosios dalies 12.7.2 punktu, nuomininkė nuo 2020 m. liepos 31 d. nutraukė Nuomos sutartį dėl esminio jos pažeidimo iš nuomotojos pusės. Pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 8.15 punktą, nuomininkė patalpas atlaisvino ir perdavė nuomotojai 2020 m. liepos 31 d. Patalpų priėmimo – perdavimo aktas buvo perduotas nuomotojai. Nuomininkė už laikotarpį iki vienašališko sutarties nutraukimo priskaičiuotą nuomos mokestį yra sumokėjusi. Vadovaujantis Nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 12.7 punktu, pažeidęs sutartį nuomotojas turi sumokėti nuomininkui 4 mėnesių Patalpų nuomos mokesčio, t. y. 8 736,16 Eur dydžio (2 184,04 Eur * 4 mėn. = 8 736,16 Eur baudą. Nuomininkė tai paprašė padaryti iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., tačiau nuomotoja to nepadarė.
3. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei, kurį patikslinusi 2021 m. balandžio 26 d. prašė teismo pripažinti APB „Leximum“ (nuomininkės) atliktą vienašalį 2017 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. pagal atsakovės 2020 m. birželio 30 d. pranešimą neteisėtu; priteisti iš APB „Leximum“ 6 952,69 Eur skolos, 383,84 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys, sudarydamos Nuomos sutartį, susitarė, jog neturi teisės vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties prieš pasibaigiant Nuomos terminui, išskyrus Nuomos sutartyje numatytus atvejus. Remiantis Nuomos sutarties 12.3 punktu. Nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų F.2 punktas „Bendrųjų Nuomos sutarties sąlygų pakeitimai/ papildymai“, keičiantis Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2 punktą, numatė prievolę šalims, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki Nuomos sutarties galiojimo pabaigos, pranešti kitai Nuomos sutarties šaliai apie ketinimą pratęsti arba nebepratęsti nuomos termino. Būtent tokią pareigą ir įvykdė nuomininkė, pateikdama 2020 m. balandžio 2 d. pranešimą, vadovaudamasi Nuomos sutarties 3.2 ir 3.3 punktais, kada pranešė apie pasinaudojimą Nuomos sutartyje numatyta galimybe nebepratęsti Sutarties termino. Tad šį pranešimą nuomotoja oficialiai laiko tinkamu pranešimu dėl Nuomos sutarties pasibaigimo Nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų D dalyje numatytu terminu. Tačiau nuomininkė, 2020 m. balandžio 2 d. išreiškusi poziciją dėl Nuomos sutarties termino nebepratęsimo (o nuomotojai tokią poziciją akceptavus) ir vėliau, siekdama išvengti nuomininko piniginių prievolių įvykdymo likusiu Sutarties termino laikotarpiu, labiausiai tikėtina, jau ieškovei (nuomininkei) susiradus kitas patalpas nuomai, 2020 m. birželio 30 d. pakartotinai pareiškė prašymą Nuomos sutartį nutraukti prieš terminą, remiantis Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 12.7.2 punktu - kai patalpos dėl nuomotojo kaltės pasidaro iš esmės netinkamos naudoti pagal paskirtį. Šį patalpų netinkamumą naudoti ieškovė pagrindė tik parkavimosi vietų neva nesuteikimu jai. Atsakovė (nuomotoja) laiko, jog toks nuomininkės teiginys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat prieštarauja nurodyto nutraukimo pagrindo turiniui. Patalpų naudojimas pagal paskirtį nepakito nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos, kai nuomininkė, kaip tai numatyta Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2 punkte, patvirtino patalpų tinkamumą nuomininkei naudoti pagal paskirtį. Nuomotoja neatliko jokių ribojimų ar pakeitimų, lemiančių patalpų negalimumą naudoti pagal paskirtį. Taip pat nuomotoja nuo pat Sutarties termino pradžios suteikė teisę naudotis parkavimosi vietomis, esančiomis automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, kuriame buvo nuomojamos patalpos nuomininkei. Tokia teisė buvo ir išliko visu nuomos laikotarpiu, nebuvo niekaip suvaržyta ar apribota. Automobilių aikštelės priežiūrą ir apsaugą vykdo UAB „Statinių administravimas“. Pažymėjo, kad nuomininkė nepateikė duomenų dėl esminio Nuomos sutarties pažeidimo dėl parkavimosi vietų trūkumo bet kuriuo Sutarties termino metu pagrįsti (pvz., faktinių aplinkybių fiksavimo protokolų, fotonuotraukų, vaizdo medžiagos ar vietų trūkumų fiksavimo kt. priemonėmis). Jei tokie pažeidimai būtų egzistavę, nuomininkei nebūtų buvę jokių kliūčių ar sunkumų fiksuoti tokius tariamus „pažeidimus“ vaizdo fiksavimo priemonėmis. Tuo labiau, kad nuomininkė yra advokatų profesinė bendrija, negalinti nežinoti, kokiomis priemonėmis gali būti fiksuojami neva tai egzistuojantys teisės/ sutarčių pažeidimai. Akivaizdu, kad nuomininkė jokio Nuomos sutarties pažeidimo – nei esminio, nei neesminio – byloje jokiais įrodymais nepagrindė ir negalėjo objektyviai pagrįsti, kadangi tokio pažeidimo nebuvo. Nuomotoja pažymėjo, kad ji Nuomos sutartimi niekuomet neįsipareigojo specialiu ženklinimu atskirti ar kaip nors kitaip pažymėti nuomininkei leidžiamas naudoti parkavimosi vietas automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuomininkė turėjo teisę ir galimybę statyti automobilius į bet kurias laisvas automobilių stovėjimo aikštelės vietas (kurios nebuvo konkrečiai priskirtos kitam konkrečiam nuomininkui). Patekimas į aikštelę nuomininkei niekuomet ir niekaip nebuvo ribojamas ir buvo visada užtikrinamas, kaip verslo centro nuomininkui. Teigė, kad jokių neteisėtų nuomotojo veiksmų nebuvo, o nuomininkė tokių įrodymų į bylą nepateikė ir negalėjo pateikti. Tad iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog Nuomos sutartį nuomininkė nutraukė neteisėtai, kadangi esminio sutarties pažeidimo nebuvo. Atsakovės (nuomotojos) vertinimu, nuomininkė elgėsi nesąžiningai, kadangi apie neva tai egzistuojantį esminį Nuomos sutarties pažeidimą ir Nuomos sutarties tuo pagrindu nutraukimą pranešė likus trims mėnesiams iki nuomos termino pabaigos. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų E dalį nuomos mokestis apima išskirtinai nuomos mokestį už patalpas, į kurį neįskaičiuojama kaina už parkavimosi vietų suteikimą, todėl darytina išvada, kad nuomininkė nurodo tariamą arba apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą, siekdama išvengti likusių piniginių prievolių pagal Nuomos sutartį įvykdymo nuomotojos atžvilgiu nuomininkei išsinuomojus naują ofisą. Nuomotoja nuomininkės vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą pagal 2020 m. birželio 30 d. atsakovės pranešimą laiko neteisėtu ir prašo teismo pripažinti tokį nuomininkės vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, nes esminio pažeidimo aplinkybių egzistavimo nepagrindė ir neįrodė, kadangi jos niekada ir neegzistavo. Pažymėjo, kad ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. laiko visiškai neteisėtu ir prašė pripažinti, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 n. rugsėjo 30 d., ieškovė atsakovei liko skolinga 7 336,53 Eur sumą, kurią sudaro nesumokėtas Nuomos mokestis ir priskaičiuoti delspinigiai, kuriuos atsakovė iš ieškovės prašė priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės APB „Leximum“ ieškinį atmetė. Atsakovės UAB „Prime Location Property Fund“ patikslintą priešieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Šalys Sutarties 12.7 punktu susitarė dėl atvejų, kuriuos šalys laikys esminiais sutarties pažeidimais, sudarančiais pagrindą nuomininkui nutraukti Sutartį vienašališkai.
5.2. Šalys gali susitarti ir sutartyje išvardinti konkrečius pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais, tačiau tai neapriboja šalies teisės ir kitus sutarties pažeidimus vertinti kaip esminius sutarties pažeidimus. Ar sutartis pažeista iš esmės, yra fakto klausimas.
5.3. Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog šalims sudarius nuomos sutartį pagal šią Sutartį nuomininkei suteiktos parkavimo vietos buvo pažymėtos rezervacijos lentelėmis, kurios 2019 m. pabaigoje buvo nuimtos.
5.4. Nagrinėjamu atveju Sutartyje numatytų parkavimo vietų nuomininkei suteikimas, atsižvelgiant į Sutarties vykdymo aplinkybes, apėmė ir suteikiamų parkavimo vietų specialų paženklinimą, nors Sutartyje to tiesiogiai ir nebuvo nurodyta.
5.5. Nuomotoja dar prieš Sutarties pasirašymą sutiko paženklinti nuomininkei suteikiamas parkavimo vietas ir nuomininkei suteiktos parkavimo vietos buvo pažymėtos nuo nuomos termino pradžios iki 2019 m. lapkričio, t. y. net dvejus nuomos termino metus.
5.6. Atsakovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuomet yra fiksuotas laisvų vietų stovėjimo aikštelėje skaičius tik vieną dieną, juo labiau, vasaros laikotarpiu, kuomet daugelis darbuotojų atostogauja, niekaip nepatvirtina tinkamo sutartinių įsipareigojimų dėl parkavimo vietų suteikimo vykdymo, atsižvelgiant ir į tai, jog teismas laiko, kad parkavimo vietų nuomininkei suteikimas apėmė ir jų pažymėjimą.
5.7. Ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, t. y. kad jai suteikiamos parkavimo vietos bus specialiai pažymėtos.
5.8. Nors ieškovė Sutartį nutraukė dėl esminio pažeidimo, tačiau ne dėl pažeidimo, kurį būtų galima priskirti Sutarties 12.7 punkte išvardintiems esminiams pažeidimams, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės Sutarties 12.7 punkte numatytos baudos, tuo tarpu dėl vienašališko sutarties nutraukimo patirtų nuostolių ieškovė byloje neįrodinėjo.
5.9. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, priešieškinio reikalavimas pripažinti Nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, o taip pat atmestini ir likę priešieškinio reikalavimai (dėl nuomos mokesčio skolos už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo), nes nuomotoja neturi teisės iš ieškovės reikalauti mokesčių už patalpų nuomą, taip pat ir netesybų už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, kada Nuomos sutartis buvo pasibaigusi ir nuomininkė nebesinaudojo patalpomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovės atliktą vienašalį 2017 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. pagal ieškovės 2020 m. birželio 30 d. pranešimą neteisėtu; priteisti iš ieškovės atsakovei pradelstą skolą, susidariusią dėl Nuomos sutarties netinkamo vykdymo, kuri sudaro 6 952,69 Eur bei susikaupusius delspinigius, kurie sudaro 383,84 Eur, ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovei iš ieškovės visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Neegzistavo įstatyminis vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog parkingo vietų nepažymėjimas rezervacinėmis lentelėmis yra esminis sutarties pažeidimas.
6.2. Nuomos sutartyje nenumatyta, kad su ieškove buvo susitarta dėl konkrečių parkavimo vietų. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad parkavimo vietų aikštelėje buvo.
6.3. Ieškovė su atsakove nutraukė Nuomos sutartį 2020 m. birželio 30 d., Sutarties terminas buvo 2020 m. spalio 10 d., sutartis vienašališkai buvo nutraukta nepagrįstai, todėl laikoma, kad ji galiojo iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
6.4. Atsakovė ieškovės vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. laiko neteisėtu ir prašo teismo tokiu jį pripažinti. Mano, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl ieškovė atsakovei liko skolinga 7 336,53 Eur sumą.
6.5. Ieškovės nebendradarbiavimą ir nesąžiningą elgesį parodo ir ieškovės veiksmai nuomos teisinių santykių metu, kada atsakovės darbuotojų laiškai siunčiant priminimus ir kt. komunikaciją dėl sąskaitų už nuomą buvo blokuojami
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuomininkė atkreipė teismo ir nuomotojos dėmesį, kad patikslintame priešieškinyje suformuluotas nuomotojos reikalavimas pripažinti nuomininkės atliktą vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. pagal nuomininkės 2020 m. birželio 30 d. pranešimą neteisėtu nėra tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu, tokį reikalavimą teismas turėjo palikti nenagrinėtą. Apeliaciniame skunde nuomotoja vėl reiškia analogišką reikalavimą, kuris ir vėl nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu.
7.2. Nuomotojos atliktas Nuomos sutarties esminis pažeidimas atitiko tiek Nuomos sutarties Bendrosios dalies 12.7.2 punkto, tiek ir Civilinio kodekso 6.217 straipsnio sąlygas, leidžiančias nuomininkei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį.
7.3. Po to, kai nuomininkė išsikėlė iš patalpų, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad toje pačioje vietoje, kur anksčiau buvo nuomininkei užtikrintos išnuomotos parkavimo vietos, rezervacijos lentelėmis jos jau skiriamos kitiems asmenims.
7.4. Nuomotoja nepateikė teismui įrodymų, kad nuomininkei užtikrintų parkavimo vietų galėjo būti tada, kai nuomininkė pranešdavo apie atsiradusį ir tebesitęsiantį Nuomos sutarties pažeidimą ir būsimą sutarties nutraukimą.
7.5. Ginčo atveju neturėdama priklausančių pagal Nuomos sutartį parkavimo vietų, nuomininkė buvo priversta automobilius statyti ir kitur mokamose vietose. Visų tam patirtų išlaidų nuomininkė neįrodinėja ir neprašo priteisti, tačiau nereiškia, kad tokių nebuvo.
7.6. Nuomininkės įsitikinimu, atmetus šį nuomotojos apeliacinį skundą, iš jos nuomininkei priteistinos ne tik apeliacinės instancijos, bet ir atitinkamos pirmosios instancijos proceso išlaidos.
7.7. Nuomotoja nepagrįstai reikalauja priteisti jos patirtas 314,60 Eur išlaidas už antstolio paslaugas, remdamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
7.8. Nuomininkė 2020 m. liepos 31 d. patalpų priėmimą - perdavimą taip pat fiksavo pasitelkusi antstolį, tačiau tokių išlaidų iš nuomotojos nereikalauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarė terminuotą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurios Bendrųjų sąlygų 1.1 punktą nuomotoja įsipareigojo išnuomoti nuomininkei, t. y. suteikti nuomininkei laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis Sutarties Specialiųjų sąlygų C dalyje nurodytas patalpas (toliau vadinama „patalpomis“), nuomininkės veiklai vykdyti, bei jas naudoti pagal patalpų paskirtį, nurodytą Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte, o nuomininkė įsipareigojo naudoti patalpas pagal jų paskirtį, mokėti nuomos mokestį už patalpas, kurių plotas apibrėžtas specialiosiose sąlygose, ir bendro naudojimo patalpų (pastato pirmo aukšto holo, antro ir trečio aukšto priešlifčių, krovininio lifto priešlifčių ir priešlifčius jungiančių koridorių, pašto patalpos, aukšto, kuriame yra patalpos, priešlifčių dalį) dalį, kurių plotas apibrėžtas specialiosiose sąlygose, ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė, kad visi Bendrųjų sutarties sąlygų pakeitimai įforminami atskirame Sutarties specialiųjų sąlygų F punkte; Sutarties specialiosios sąlygos yra neatsiejama šios Sutarties dalis; Sutarties specialioji dalis turi viršenybę prieš Sutarties bendrąją dalį; Sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Sutarties specialiosiose sąlygose padarytus bendrųjų Sutarties sąlygų pakeitimus. Šalys Sutarties 12.7 punktu susitarė, kad nuomininkas, prieš 30 kalendorinių dienų raštu įspėjęs nuomotoją, nesikreipdamas į teismą dėl Sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti Sutartį esant bent vienai iš žemiau išvardintų aplinkybių, kurios šalių susitarimu laikomos esminiais šios Sutarties pažeidimais iš nuomotojo pusės, t. y.: 12.7.1. Nuomotojas nedaro patalpų kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 12.7.2. Patalpos dėl nuomotojo kaltės pasidaro iš esmės netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį; 12.7.3. Nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui Sutartyje nustatytais terminais arba kliudo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį ir Sutarties sąlygas. Ieškovė vadovaudamasi Sutarties 12.7.2. punktu nutraukė vienašališkai šalių sudarytą sutartį ir kreipėsi į teismą dėl baudos priteisimo, atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė šalių sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė pagrįstai, tačiau ieškovė ieškinį dėl baudos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo atmetė. Atsakovė nesutikdama su priimtu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
11. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos priešieškinis ir atmesti jos reikalavimai dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, nesutinka, argumentuoja, kad neegzistavo įstatyminis vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog parkingo vietų nepažymėjimas rezervacinėmis lentelėmis yra esminis sutarties pažeidimas. Pažymėjo, kad nuomos sutartyje nenumatyta, jog su ieškove buvo susitarta dėl konkrečių parkavimo vietų, be to, ji į bylą pateikė įrodymus, kad parkavimo vietų aikštelėje buvo. Apeliantės argumentai atmestini.
12. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas, ar ginčo šalių sudarytą sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė teisėtai ir pagrįstai, tai yra dėl esminio Sutarties pažeidimo.
13. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.
14. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
15. Kaip byloje nustatyta, Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų C dalyje „Nuomojamos patalpos“ nurodytas nuomos sutarties dalykas – patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), kurių plotas 163,63 kv. m., bendro naudojimo patalpų ploto dalis 11,37 kv. m., visas nuomojamas plotas 175 kv. m., 7 automobilių parkavimo vietos. Taigi su ieškove sudaryta sutartimi atsakovės (nuomotojos) prisiimtas įsipareigojimas suteikti 7 parkavimo vietas buvo numatytas Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų C dalyje, todėl darytina išvada, kad tai, jog šalys aptarė aplinkybes, susijusias su 7 parkavimo vietų suteikimu ir šią sąlygą įtraukė į sutartį, laikytina, jog sąlyga dėl parkavimo vietų suteikimo šalių sudarytoje sutartyje buvo esminė. Kad nuomotoja užtikrins sutartą sąlygą dėl nuomos objekto garantavimo, dar prieš sudarant Nuomos sutartį patvirtino nuomotojos atstovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. el. laiške: „<...> Iki patalpų perdavimo dienos turite užsakyti lipdukus ant automobiliu stovėjimo vietų rezervavimo lentelių - išmatavimus patikslins mano kolega vėliau“, taigi nuomininkė iš nuomotojos veiksmų turėjo pagrindą tikėtis, jog jai Nuomos sutarties pagrindu suteikiamos parkavimo vietos bus paženklintos. Taip pat byloje nustatyta, kad iki 2019 m. lapkričio mėn. nuomininkei suteiktos 7 parkavimo vietos buvo pažymėtos rezervavimo lentelėmis, kurios po dviejų nuomos sutarties metų buvo nuimtos nuomininkei nieko nepaaiškinus. Pažymėtina, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog parkavimo vietų suteikimas jai buvo esminė biuro patalpų numos ir naudojimo sąlyga, nes priešingu atveju nėra kur laikyti nei nuomininkės darbuotojų, nei klientų automobilių, todėl jeigu nuomos sutarties sąlygų derinimo ar sudarymo metu nebūtų buvę galimybės kartu su patalpomis išsinuomoti parkingo vietų, nuomininkė tokios sutarties apskritai nebūtų sudariusi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė 2020 m. birželio 30 d. pranešimu informavo nutraukianti Sutartį jau po karantino pasibaigimo, atsakovei neketinant imtis priemonių parkavimo vietoms ieškovei priskirti ir paženklinti bei ieškovei nepriėmus atsakovės siūlomų nuomai kitų patalpų su parkavimo vietomis variantų. Tai, kad sutarties sąlyga dėl automobilių parkavimo buvo esminė patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovė nuo 2019 m. lapkričio mėn. net 5 kartus el. laiškais kreipėsi į atsakovę dėl bendradarbiavimo sprendžiant sutartyje numatytų 7 parkavimo vietų priskyrimo ieškovei problemą. Be to, atsakovė bandydama spręsti susidariusią situaciją pati siūlė ieškovei nuomotis kitas patalpas nurodydama, kad užtikrins stovėjimo vietas su informacinėmis lentelėmis. Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parkavimo vietų nuomininkei priskyrimo jas paženklinant panaikinimą ir šio pažeidimo nepašalinimą per ilgesnį nei pusės metų laikotarpį yra pagrindas vertinti kaip esminį Sutarties pažeidimą, todėl ieškovė šalių sudarytą Nuomos sutartį 2020 m. birželio 30 d. pranešimu vienašališkai nutraukė pagrįstai – dėl esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
16. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė šalių sudarytą Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė pagrįstai – dėl esminio Sutarties pažeidimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų vienašalį 2017 m. rugpjūčio 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. pagal atsakovės 2020 m. birželio 30 d. pranešimą pripažinti neteisėtu ir priteisti nuomos mokesčio skolą už 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, delspinigius ir procesines palūkanas.
17. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas sprendime nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistinos ne tik apeliacinės instancijos, bet ir atitinkamos pirmosios instancijos proceso išlaidos, tačiau nesutikdama su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
20. CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, todėl nesant ieškovės apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų.
21. Ieškovė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad patikslintame priešieškinyje suformuluotas atsakovės reikalavimas pripažinti nuomininkės atliktą vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 31 d. pagal nuomininkės 2020 m. birželio 30 d. pranešimą neteisėtu nėra tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu, tokį reikalavimą teismas turėjo palikti nenagrinėtą. Apeliaciniame skunde atsakovė vėl reiškia analogišką reikalavimą, kuris ir vėl nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tačiau teismo vertinimu, atsakovė iš esmės pareiškė vieną reikalavimą, 2 priešieškinio reikalavimas yra išvestinis, todėl šiuo atveju žyminis mokestis mokėtinas nuo turtinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti termino priešieškinio trūkumams šalinti, tokio pagrindo įpareigoti apeliantę sumokėti žyminį mokestį neturi ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.