- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5900-1060/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00793-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., S. B., A. G., A. V., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, " Turto bankas "
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., S. B., A. G., A. V., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio E. B., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 4).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis E. B., su kuriuo (duomenys neskelbtini) jie buvo sudarę santuoką. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) E. B. iš ankstesnių santykių buvo susilaukęs vaikų: sūnaus Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ., mirusio (duomenys neskelbtini), L. R., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini). E. B. būdamas gyvas jokių tarpusavio ryšių su savo vaikais iš ankstesnių santykių nepalaikė. Gyvendami santuokoje pareiškėja ir E. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 2001 m. sausio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Be šio nekilnojamojo turto, santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, įvairius padargus bei kitą šeimos turtą. Prieš mirdamas sutuoktinis E. B. testamento nepaliko. Prienų rajono trečiajame notaro biure paveldėjimo byla į E. B. palikimą neužvesta. Iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo sutuoktinio turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdama ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Nustatytu laiku nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, nes manė, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į sutuoktinio E. B. palikimą, kadangi per tris mėnesius po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Po sutuoktinio mirties liko gyventi sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš gyvenamojo namo niekada nebuvo išsikėlusi, gyvena jame iki dabar. Jai liko visi sutuoktinio asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, įvairūs žemės dirbimo įrankiai, kuriuos gyvendami santuokoje, įsigijo už bendras lėšas. Ji moka mokesčius, auginu daržoves, bulves, puoselėja su sutuoktiniu įveistą sodą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 4).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
3. Suinteresuoti asmenys L. R., S. B., A. G., A. V. per teismo nustatyta terminą atsiliepimų nepateikė.
4. Suinteresuoto asmens atstovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo E. B. palikimo perėjimą valstybei. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 53 – 55).
5. Suinteresuoto asmens atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, iki 2021 m. spalio 26 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. B. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo ir bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 45 – 48).
6. Suinteresuoto asmens atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, palieka teismui vertinti, ar pareiškėjos pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Prašė bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 64 – 66).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. B. yra E. B. sutuoktinė (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 11). Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Kauno civilinės santuokos metrikacijos skyriuje (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10). Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė dviejų vaikų: A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11; 13). E. B. iš ankstesnių santykių buvo susilaukęs trijų vaikų: Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini), L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). E. B. mirė (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8). Po E. B. mirties liko pareiškėjos I. B. ir E. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 2001 m. sausio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas nekilnojamas turtas: 0.2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16 – 19). Po E. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20). I. B. faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui E. B. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus: pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąja vietą, kurioje nurodyta jog I. B. gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 29), įmokos mokėjimo kvitai už komunalinių atliekų surinkimą ir pažymos apie apmokėtą elektros energiją patvirtina, jog I. B. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2021 m. periodiškai mokėjo už elektros energiją ir 2021 m. mokėjo už komunalinių atliekų surinkimą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 21 – 28)
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar panašiai, tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
10. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
11. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po E. B. mirties (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sutuoktinė ir vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad ji iš kart po sutuoktinio mirties pradėjo rūpintis likusius turtu, jį prižiūrėjo, su juo elgėsi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius, augino daržoves, bulves, puoselėjo su sutuoktiniu įveistą sodą t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.
12. Taigi, nors I. B. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (nesant testamentinių įpėdinių, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, kad I. B. po sutuoktinio E. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
13. Valstybė šioje byloje patyrė 10,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, o pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.