Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24254658966.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. rugsėjo 12 d. M. S. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 9 d. 15.23 val. vairuodamas transporto priemonę (dalyvaudamas viešajame eisme), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tai yra padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole M. S. buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

3. 2025 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teisme gautas M. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo panaikinimo, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad apie paskirtą nuobaudą nebuvo informuotas jokiu būdu – nei raštu, nei elektroniniu paštu. Apie minėtą administracinę nuobaudą sužinojo tik 2025 m. birželio 7 d., pirmą kartą prisijungęs prie valstybės elektroninių paslaugų platformos „epaslaugos“. M. S. prašė atsižvelgti į šias, jo vertinimu, objektyvias aplinkybes ir pripažinti Institucijos nutarimo apskundimo termino praleidimą pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. nesutinka su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto 2024 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24254658966 ir prašo šią teismo nutartį panaikinti bei atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Visgi, apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, pateiktu atskiruoju skundu bei Institucijos atsiliepimu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti M. S. skundą dėl minėto nutarimo yra pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ar naikinti šią nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

9. ANK 623 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta tai, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

10. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog M. S. praleido įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą pateikti skundą dėl Institucijos nutarimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija 2024 m. spalio 21 d. 10.00 val. priėmė nutarimą M. S. atžvilgiu, kuriuo jam dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų įvykdymo paskyrė nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Aptariamas nutarimas tą pačią dieną, tai yra 2024 m. spalio 21 d. 15.56 val., buvo išsiųstas į apelianto elektroninio pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2024 m. lapkričio 11 d., tuo tarpu apelianto skundas apylinkės teisme buvo gautas tik 2025 m. birželio 25 d.

11. ANK 573 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Apeliantas neginčija, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo jam Institucija išsiuntė ne teismo tvarka priimtą 2024 m. spalio 21 d. nutarimą, yra jo naudojamas ir nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Todėl juo išsiųstas 2024 m. spalio 21 d. nutarimas atitinka ANK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Kartu pažymėtina, kad ANK nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus ar dalį jų – ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.

12. Be to, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas, ANK nuostatos neįpareigoja procesinius dokumentus siunčiančios Institucijos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstus dokumentus adresatas gavo, juo labiau, ar juos fiziškai perskaitė. Nors apeliantas nurodo, kad Institucija nepateikė duomenų, kad apeliantas pranešimą su nutarimu perskaitė, pažymėtina, kad tokių duomenų Institucija teikti ir neprivalo, o nutarimo išsiuntimo faktą patvirtina bylos medžiagoje esantis išrašas iš Administracinių nusižengimų registro. Be to, duomenų, kad siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje nebuvo gauta, priešingai, sistemoje matoma, kad pranešimas su nutarimu apeliantui buvo pristatytas 2024 m. spalio 21 d. 15.31 val.

13. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Institucijos nutarimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo Institucijos nutarimo išsiuntimo dienos, o nuo tos dienos, kuomet apeliantas perskaitė Institucijos siųstą pranešimą su nutarimu, šie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymais, būtent procesinio sprendimo išdavimo ar išsiuntimo diena reiškia tokio procesinio sprendimo adresatui įteikimo dieną. Tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjas skundo padavimo termino pradžią sietų su procesinio dokumento įteikimo adresatui laiku, įstatyme ir būtų nurodyta, jog skundas gali būti paduotas per nustatytą terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, jog M. S. 2024 m. spalio 21 d. Institucijos nutarimas buvo išsiųstas jo elektroniniu paštu, kurio adresą jis nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Nors kaip minėta, Institucija negavo patvirtinimo, kad Institucijos 2024 m. spalio 21 d. pranešimas buvo sėkmingai pristatytas į M. S. elektroninio pašto dėžutę, tačiau taip pat nėra duomenų, kad Institucija būtų gavusi pranešimą apie nepavykusį 2024 m. spalio 21 d. laiško pristatymą į pažeidėjo nurodytą elektroninio pašto adresą, o paties M. S. skundų turinys patvirtina, kad institucijos 2024 m. spalio 21 d. pranešimas jo elektroninio pašto dėžutę pasiekė.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo, kad jis nesinaudoja elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), ar, kad ne šis elektroninio pašto adresas yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Jis tik tikina, kad elektroninio pranešimo, kuriuo buvo siųstas 2024 m. spalio 21 d. nutarimas, jis nepamatė, nes šis pranešimas pateko į „šlamšto“ aplanką, kurio jis netikrina. Apygardos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai laikytini tik gynybine jo pozicija, siekiant grįžti į pirminę proceso stadiją, kadangi aplinkybė, jog elektroninis laiškas su nutarimu pakliuvo į elektroninio pašto „šlamšto“ skyrelį iš esmės nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, taigi įmanoma, jog ši M. S. versija buvo sukurta siekiant pridengti jo nepakankamą rūpestingumą bei atidumą administracinio nusižengimo procese. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog apylinkės teismas tik formaliai vertino jo paaiškinimus ir neprašė papildomų duomenų, įrodančių, kad Institucijos nutarimą galimai esantį „šlamšto“ aplanke jis pamatė pavėluotai, taip pat niekuo nepagrįsti, kadangi Gmail – „Google“ korporacijos teikiamoje interneto elektroninio pašto dėžutėje galima perkelti konkretų laišką į kitą aplanką bei padaryti, kad jį rodytų kaip neperskaitytą, todėl net apeliantui ir pateikus tam tikrus duomenis, apie neperskaityto Institucijos laiško su nutarimu apelianto „šlamšto“ aplanke buvimą, jie neturėtų patikimos įrodomosios vertės. Be to, net ir tuo atveju, jei Institucijos nutarimas išties pateko į apelianto elektroninėje pašto dėžutėje esantį „šlamšto“ aplanką, asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad juo bus pasiekiamas, tai yra deklaruoja turintis galimybę reguliariai pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, todėl apeliantas turėjo pareigą reguliariai tikrinti savo elektroninio pašto adresą, įskaitant ir „šlamšto“ aplanką. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad M. S. naudojasi minėtu elektroninio pašto adresu, jis turėjo laiku pastebėti jam Institucijos išsiųstus pranešimus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad Institucija, išsiuntusi nutarimą M. S. elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose – nepažeidė ANK 573 straipsnio nuostatų reglamentuojančių tinkamą procesinių dokumentų įteikimą.

15. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad nepriimdamas jo pateikto skundo apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pažeidė teisingumo principą, aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

16. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo itin svarbios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, apygardos teismas tokių išimtinių aplinkybių nenustatė, o tai, kad apeliantas praleido Institucijos nutarimo apskundimo terminą yra tik paties apelianto nerūpestingo elgesio pasekmė.

17. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai neatnaujino skundo dėl Institucijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo padavimo termino ir atsisakė priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. skundą, kadangi terminas buvo praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, priklausančių išimtinai tik nuo M. S. veiksmų. Nesant pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti M. S. skundą dėl nutarimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl tenkinti apelianto atskirąjį skundą bei naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. S. atskirojo skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.