Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., (duomenys neskelbtini) Respublikos a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, registravosi Užimtumo tarnyboje, nesusituokęs, tačiau turintis sugyventinę ir du vaikus, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-06-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 182 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta –– 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įtrauktas į probuojamų asmenų registrą 2024-07-11,

2024-09-25 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, V. B. paskirta papildoma poveikio priemonė –– atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pasikėsino pagrobti bei sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą –– R. P. priklausantį automobilį 1 800 Eur vertės „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini)ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2024-07-31 apie 17.30 val., pro neužrakintas šio automobilio dureles slapta įsibrovė į gatvėje, (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vidų bei, turėdamas tikslą jį pagrobti, mechaniškai sugadino automobilio užvedimo ir vairo mechanizmus, tuo padarydamas bendrą 250 Eur turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo. Pasikėsindamas pagrobti automobilį padarė nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, sugadindamas nedidelės vertės turtą padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat V. B., neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentus, o būtent jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau, nei iki 2024-07-31, 17.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas su savimi be teisėto pagrindo laikė V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) piliečio Y. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., pasą Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2024-07-31, apie 17.30 val. dalinės apžiūros metu šiuos dokumentus rado ir paėmė policijos pareigūnai. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisme pripažino kaltę iš dalies. Pripažino dėl neteisėto dokumentų laikymo, kad turėjo dokumentus, taip pat tai, kad įlindo į automobilį, tačiau neigė kaltę, jog turėjo tikslą pavogti automobilį ir, kad automobilyje kažką laužė. Nurodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini), į ambasadą pasidaryti pasą, nes pasibaigė jo paso galiojimo laikas. Pasą pasidarė, į ambasadą nuvyko kitą dieną. (duomenys neskelbtini) susitiko su draugais, prisigėrė. Išgėrė apie 600 ml.

Pabudo toje vietoje, kur buvo tas automobilis. Atėjo automobilio savininkas ir iškvietė policiją, jis (kaltinamasis) buvo sulaikytas. Kai atėjo automobilio savininkas, tai jis nebėgo, o liko ir jį sulaikė policija. Nebandė pasišalinti. Jį aptiko sėdintį automobilio kairėje pusėje, prie vairo. Neprisimena kaip atėjo į automobilį, nes buvo labai girtas. Gėrė su kitais asmenimis, bet nežino, kas jie buvo, tiesiog lietuviai. Su tais asmenimis susipažino (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“. Nesikėsino pavogti automobilio.

Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tik seniai (duomenys neskelbtini) bandė vairuoti automobilį, šiaip nevairuoja (parodymai, duoti 2025-06-05).

Paskelbus duomenis apie jo nubaudimą už užsienyje padarytas veikas, kai girtas vairavo automobilius, parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo situacija, kai vairavo kitas asmuo, bet jis buvo išgėręs, tai jis (kaltinamasis) tą asmenį laikinai pakeitė prie vairo. Jam (kaltinamajam) skyrė baudą. O (duomenys neskelbtini) jis girtas miegojo automobilyje ir atvyko policija, bet to automobilio nevairavo. Tai buvo jo šeimos automobilis. Automobilyje nieko nebuvo ir jis stovėjo prie namų. Automobilį vairuodavo jo draugė. (Duomenys neskelbtini) teisia, jei pagauna girtą ir ne savo automobilyje. Tuo atveju variklis nebuvo užvestas.

Paskelbus Administracinių nusižengimų registro duomenis apie padarytus KET pažeidimus, vairuojant automobilius, parodė, kad buvo baustas už automobilio vairavimą neturint tam teisės. Jam davė pavairuoti ir policija jį sulaikė. Gal ir Kaune buvo.

Jam atrodo, kad policijos pareigūnai jam netikrino blaivumo, bet gali būti, kad po sulaikymo jam buvo nustatytas 0,66 promilių girtumas.

Teisme parodžius nuotrauką (t. 1, b. l. 39), kaltinamasis nurodė, kad tai ne jo įrankis. Laužtuvėlis jam nėra matytas. Laužtuvėlio automobilyje nematė. Pirmą kartą nuotraukoje pamatė tą įrankį.

Neatsimena, kaip priėjo prie automobilio. Nežino, kaip sugadino ir kodėl sugadino. Jis turbūt norėjo automobilyje pamiegoti. Įlipo į automobilį, nes durelės nebuvo užrakintos. Pamena, kad atidarė automobilio dureles. Jis nežinojo, kad automobilio durelės buvo neužrakintos, turbūt atsitiktinai bandė atidaryti ir pavyko. Automobilio durys buvo truputį pravertos. Kitų transporto priemonių jis nebandė atidaryti. Šis automobilis buvo pirmas. Jis nežiūrėjo, kas yra automobilyje. Įlipęs į automobilį, turbūt atsisėdo prie vairo, nes tai buvo pirmos durelės iš tos pusės, iš kur jis ėjo. Jis atsisėdo, padėjo rankas ir užmigo. Neturėjo tikslo sulaužyti ar pavogti automobilį. Automobilyje nieko neieškojo, nes jei būtų ieškojęs, tai būtų paėmęs. Gali būti, kad rado alkoholio automobilyje ir išgėrė. Jis miegojo automobilyje. Kai jį sulaikė policija, tai surašė, ką pas jį rado, tačiau monetų nebuvo. Nukentėjusysis jo krepšio neapžiūrinėjo. Jis turėjo pinigų savo piniginėje. Degtinės tuščią butelį įsidėjo į krepšio vidų.

Dėl automobilio sugadinimų, tai turbūt jis tai padarė, jeigu apie jį taip sako. Negali paaiškinti, kokiu būdu sugadintas automobilis. Nežino, koks tikslas buvo gadinti automobilį. Neprisimena, kad jis gadino, kad laužė. Jis tik miegojo.

Jis prieš tai buvo parduotuvėje „Maxima“, nupirko nedidelį degtinės buteliuką ir pavartojo vaistų. Galbūt nuo vaistų jam taip pasidarė. Jam davė tablečių ir kai jas vartoji kartu su alkoholiu, tai viskas susipainioja. Galbūt taip buvo. Nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Jis tik vartojo tabletes nusiraminimui ir miegui. Anksčiau to neminėjo, nes nepagalvojo. Nelaiko, kad tos tabletės yra narkotinės medžiagos.

Dėl jo sulaikymo, tai automobilio savininkas iškvietė policiją. Atvyko policija, priėjo, jį sulaikė ir paėmė jo krepšį. Su savimi turėjo krepšį, kuriame buvo du pakeliai cigarečių, tuščias degtinės butelis, transporto bilietas ir (duomenys neskelbtini) pasas. Savo krepšyje neturėjo jokio įrankio. Jis automobilyje miegojo, išgirdo, kad savininkas barėsi ir iškvietė policiją. Jam atrodo, kad jis klausė, ar galėtų jį paleisti. Gal 1-2 valandas jis prabuvo automobilyje. Nebuvo taip, kad nukentėjusysis jį laikytų, nes kaip jis būtų iškvietęs policiją. Nebuvo taip, kad jie kovotų vienas su kitu. Bijojo policijos atvykimo, nes jam taikoma probacija, tai nenorėjo, kad būtų pažeidimų.

Dėl dokumentų, kurie buvo laikyti be teisėto pagrindo, tai neįgaliojo pažymėjimas buvo jo draugo V. B.. V. B. jam siūlė už pusę kainos įsigyti transporto bilietą, tai dėl to jis paėmė tą dokumentą. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Šiuo dokumentu jis (kaltinamasis) pasinaudojo du kartus vykdamas į (duomenys neskelbtini). O dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso, tai jis tuo asmeniu nepasitikėjo ir todėl tas asmuo pasiūlė užstatą – pasą, nes norėjo iš jo (kaltinamojo) pasiskolinti 20 Eur. Jis (kaltinamasis) sakė, kad taip 20 Eur neduos, tai A. pasiūlė pasą duoti ir, kad po 2 dienų grąžins pinigus. Jis (kaltinamasis) pažinojo tą asmenį, bet juo nepasitikėjo. Nežiūrėjo kieno pasą padavė, tiesiog greitai įsidėjo į krepšį. Pasą turėjo 2-3 dienas. Jam atrodo, kad pasas yra A., iš (duomenys neskelbtini). Jis apytiksliai žino, kur A. gyvena. A. beveik neįgalus, sirgo plaučių uždegimu ir sunkiai vaikšto ir naudojosi vaikštyne su ratukais. Jam atrodo, kad važiavo „Bolt“ ir jam išlipus A. pasiūlė pasą. Jis (kaltinamasis) nežinojo, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimų dokumentų laikymą. Jis nepažįsta Y. T.. Kai važiavo taksi automobiliu, tai vairuotoja buvo moteris. Su Y. T. nevažiavo. Su negalia turinčiu asmeniu važiavo dvi dienos iki sulaikymo (duomenys neskelbtini). Išlipus iš automobilio jam buvo perduotas pasas kaip užstatas. Gal nakties metu jam perdavė dokumentą, t. y. 4-5 val.

Lietuvoje jis dirbo statybose, remontuodavo butus. Kai oficialiai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tai jį nukreipė į darbą, davė kontaktus. Atvyko į Lietuvą, nes jo mieste uždarė uostą. Tada atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir dirbo statybose. Lietuvoje yra jau 4 metus. Žino, kad (duomenys neskelbtini) yra paieškomas. Skambino dėl probacijos į (duomenys neskelbtini), tai jam sakė, kad galėtų atsėdėti 20 parų.

Kaltinamasis V. B. 2024-11-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-31 vakare (duomenys neskelbtini) važiavo taksi automobiliu su pažįstamu M., kuris turi sveikatos problemų, sunkiai vaikšto, naudojasi vaikštyne. Važiuojant pažįstamas paprašė jo paskolinti 20 Eur, jis sutiko, o pažįstamas jam kaip užstatą davė (duomenys neskelbtini) pasą, Jis nežinojo, kad pasas priklauso taksi vairuotojui, kuris juos vežė. Neįgaliojo pažymėjimą savanoriškai paskolino mėnesį prieš įvykį pats V. B., kad jis galėtų naudotis neįgaliesiems skirtomis nuolaidomis važiuojant viešuoju transportu. V. B. mirė. 2024-07-31 jis įsėdo į autobusą po pietų ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tam, kad užsisakytų pasą. Apie 16 val. jis stotyje susipažino su nepažįstama moterimi ir vyru, su kurias išgėrė alaus. Jis apsvaigęs nuo alkoholio, susiradęs kompaniją, nusprendė neiti į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl dokumentų užsakymo, o su minėtais asmenimis nuėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, netoli „Maxima“ parduotuvės. Ten toliau su jam nepažįstama moterimi ir vyru vartojo alkoholį. Tuomet asmenys į jo gėrimą su švirkštu pripylė kažkokios galimai narkotinės medžiagos, dėl kurios jam pasidarė silpna, pradėjo galvą skaudėti ir jis atsijungė, užmigo. Atsipeikėjo tik tada, kuomet ant jo pradėjo rėkti kažkoks vyras, stovintis prie automobilio. Jis tuo metu sėdėjo mašinoje, kurioje atsirado neaiškiomis aplinkybėmis, nes visiškai nepamena, kaip joje atsirado. Įtaria, kad jį į automobilį pasodino minėta nepažįstama moteris su vyru, kurie iš jo, prie to pačio, pavogė ir telefoną Samsung (baltos spalvos). Įtaria, kad buvo apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis, todėl patekimo į automobilį priežasties nurodyti negali. Po to, kai nubudo automobilyje nuo vyro riksmo, pamena, kad atvažiavo policija, kurie jį sulaikė. Jis tikrai nenorėjo pavogti įtarime minėto automobilio. Jis neturi teisės vairuoti, todėl nemoka vairuoti, tikrai pats vienas negalėtų nuvaryti automobilio. Automobilio savininko, radusio jį miegantį, jis nepažįsta, jį matė pirmą kartą. (duomenys neskelbtini) būnu retai, atvyksta tik išimtiniais atvejais: apsipirkti, ar dėl paso (t. 1, b. l. 122-124).

Nukentėjusysis R. P. apklausiamas teisme parodė, kad datos tiksliai neatsimena, bet įvykis buvo (duomenys neskelbtini) g. apie 18 val. Su vaiku grįžo, pasistatė motociklą į garažą. Tada ėjo link automobilio. Nuėjo prie galinių durelių, o vaikas nuėjo sėstis į priekį. Iššoko žmogus, išgąsdino vaiką. Vaikui (duomenys neskelbtini) metai, jis neįgalus, tai labai pergyveno, išsigando. Kaltinamasis iššoko iš automobilio per vairuotojo pusę. Kai automobilio gale jis (liudytojas) atidarė duris, tai kaltinamasis iš karto iššoko ir pradėjo bėgti. Kaltinamasis bėgo, o jis (nukentėjusysis) jį pačiupo. Kaltinamasis pasakė, kad norėjo pamiegoti, bet iš tikrųjų jis nemiegojo, viskas buvo išversta aukštyn kojom. Kaltinamasis neatrodė girtas. Iki įvykio automobilį matė prieš 1-2 valandas. Automobilio vidus buvo tvarkingas, tik po kaltinamojo apsilankymo viskas buvo išversta. Jis laikė kaltinamąjį. Kaltinamasis bandė bėgti, stumdytis, prašė paleisti, nekviesti policijos. Nežino, ar kaltinamasis norėjo pagrobti automobilį, bet spyna buvo sulaužyta. Jis (nukentėjusysis) negalėjo užkurti automobilio. Automobilis nesikūrė. Anksčiau taip nebuvo. Po spyna buvo išgręžta kažkokia skylutė, vairas užrakintas. Automobilio užvedimo ir vairo mechanizmas buvo sugadintas. Vairo mechanizmas buvo užrakintas, nes kaltinamasis sugadino spyną. Spyna ir vairo mechanizmas yra susiję. Jei spyna sugadinta, tai vairas užrakintas lieka. Negalėjo automobilio net nutempti. Reikėjo laužyt, kad vairas būtų atrakintas. Kaltinamasis turbūt sukinėjo vairą ir jis užsirakino, nes rakto spynoje nebuvo, o kai spyna sugadinta, tai ir neatsirakina. Mano, kad buvo gręžta su grąžtu. Kaltinamasis su savimi turėjo kuprinę. Automobilyje rado kažkokį sulankstytą raktą, ar atsuktuvą apie 10-15 cm. Iš automobilio lyg nieko nebuvo dingę. Automobilyje buvo 200 ml degtinės ir keletą monetų, kuriuos kaltinamasis paėmė. Monetos buvo pas kaltinamąjį krepšyje, jis (nukentėjusysis) gal jas išėmė, nepamena.

Teisme parodžius nuotrauką (t. 1, b. l. 39), nukentėjusysis patvirtino, kad tokį įrankį rado. Šis įrankis buvo nukritęs po vairuotojo sėdyne.

Automobilį vairavo jis vienas, bet būdavo keleivių. Veždavo vaiką. Automobilis nebuvo užrakintas, nes nesirakino. Vėliau automobilį pardavė, nepamena už kiek. Gali būti, kad pardavė už 1 800 Eur. Jis turėjo pirkti spyną, dėl spynos starteris sudegė. Tai kažkiek nuostolių buvo. Nuostolių buvo gal apie 200 Eur. Galėjo būti ir 250 Eur. Vairo mechanizmo niekas nedarė, jis atsirakino. Buvo pakeista spyna. Negali pasakyti, kiek kainavo. Viską pirko pigiau. Vairo mechanizmą reikėjo laužti, nes užsirakinęs buvo. Kitų būdų tuo metu nebuvo. Kitą dieną atvažiavo specialistas užkurti automobilį.

Automobilio apdailą ardė iš karto, tą pačią dieną. Ardė apdailą aplink vairą, aplink spyną, siekiant atrakinti vairą. Nežino ar skylė turėjo įtakos vairo užsikirtimui. Vairo užsikirtimo priežastis buvo sugadinta spyna. Jis ne specialistas ir nežino, dėl ko buvo užsikirtusi spyna. Automobilio raktas nesisuko ir buvo apačioje pragręžta skylė. Nežino ar spynos sugadinimui įtakos turėjo pragręžta skylė. Dėl skylės išgręžimo jis nežino, bet spyna sugadinta. Skylutė buvo, bet nežino, kas per skylutė.

Teisme apžiūrėjus nuotrauką Nr. 3 (t. 2, b. l. 91,93), nukentėjusysis parodė, kad matosi sugadinta spyna. Yra kontaktinė grupė, kuri reikalinga užvesti automobilį. Kontaktinė grupė eina kartu su spyna. Viskas buvo viename. Apačioje guli spyna, kurią jie (nukentėjusysis) sulaužė, kad galėtų atrakinti vairą. Spyną jie sulaužė, siekiant prasukti ir atrakinti vairą. Nuotraukoje spyna guli nuimta. Spyna nulaužta, nuimta ir palikta kontaktinė grupė, kuri užveda automobilį. Kai ardė automobilį, tai jis negalvojo rašyti pareiškimo. O kai atsisėdo važiuoti, suprato, kad spyna sulaužyta, vairas užrakintas. Tada iškvietė policiją antrą kartą ir parašė pareiškimą.

Teisme apžiūrėjus automobilyje rastą įrankį, nukentėjusysis parodė, kad įrankį rado vairuotojo pusėje po vairu. Jis tokių įrankių, kuris buvo rastas, nenaudoja. Nemano, kad su tokiu įrankiu galima išgręžti tokią skylę. Automobilio plastmasė tvirta, o skylė buvo graži, apvali. Nežino ar per tą skylę galima kažkokius laidus ištraukti. Pačios spynelės su raktu negalima prasukti. Jis buvo sulaužytas kažkokiu įrankiu. Vairo jis niekada nerakina. Jis nieko nepamatė, kol neįkišo rakto. Raktas nesisuko nei į vieną pusę. Skylė buvo prie spynos. Automobilio gale sėdynių nėra, jos išimtos. Negali pasakyti, ar ten kažkas buvo pakrauta. Automobilis nebuvo transportuojamas, jis nevažiavo. Įvykis buvo prie garažo. Negali pasakyti, ar aplink buvo kitų transporto priemonių. Nemano, kad kažkas iš pašalinių žmonių būtų galėjęs palikti įrankį. Paskutinis į automobilį buvo įsėdęs kaltinamasis.

Turtinę žalą sudaro užvedimo ir vairo mechanizmo detalės, už kurias jis mokėjo.

Liudytojas Y. T. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirbo „B.“. Priėmė užsakymą iš kliento, paėmė klientą. Klientas buvo dar su vienu asmeniu. Užvažiavo į degalinę. Ten žmogus atliko kažkokius savo reikalus. Klientas turėjo vaikštynę. Asmuo, kuris buvo su klientu atidarė bagažinę ir įdėjo vaikštynę ten. Degalinėje kitas asmuo iš bagažinės paėmė vaikštynę ir padavė ją klientui. Bagažinė buvo atidaryta, o jis (liudytojas) sėdėjo automobilyje. Kitas asmuo, ne klientas, tai sėdėdavo, tai išlipdavo iš automobilio. Klientas su vaikštyne nuėjo į degalinę. Vėliau klientas grįžo, įsėdo į automobilį, o tas kitas asmuo jo vaikštynę įdėjo į bagažinę ir uždarė ją. Važiavo atgal tuo adresu, iš kurio paėmė klientą. Prie automobilio stovėjo kitas asmuo, kuris laukė kliento, nes jis nuėjo į degalinę. Matė, kad tas likęs asmuo vaikštinėjo, kažką apžiūrinėjo. Tuo metu bagažinė buvo atidaryta. Jam švystelėjo kažkas iš bagažinės į saloną. Pagalvojo, kad jam pasirodė. Vėliau pastebėjo, kad bagažinėje nėra jo kuprinės. Kuprinėje buvo maistas, telefono įkroviklis, pasas ir kiti smulkūs daiktai. Po šio kliento vėliau vežė vieną šeimą, bet jie bagažinės neatidarinėjo. Po to nutarė pavalgyti, atidarė bagažinę ir pastebėjo, kad nėra kuprinės. Iš karto, gal po valandos, kreipėsi į policiją. Iki 2 valandų galėjo praeiti nuo tų dviejų asmenų išlaipinimo iki tada, kai skambino į policiją. Asmenys su juo atsiskaitė grynaisiais. Asmuo su vaikštyne nuolat naktimis važiuodavo į degalinę su skirtingais asmenimis, jis labai nemalonus, visas miestas jį žino. Jis jį (liudytoją) kviesdavo per „B.“ programėlę. Tai buvo (duomenys neskelbtini), gal apie 2-3 val. Kaltinamojo anksčiau nematė. To antro asmens veido irgi neįžiūrėjo. Jam atrodo, kad tas asmuo buvo su kepure ar gobtuvu. Negirdėjo, kad asmuo, judantis vaikštynės pagalba, būtų kažką pavogęs iš jo kolegų, tik sakydavo, kad jis neprimoka. Mano, kad jo kuprinę galėjo pavogti asmuo, kuris buvo su jo klientu, kuris judėjo vaikštynės pagalba. Nevežė asmenų 4-5 val. Kai asmuo iškviečia „B.“, tai pas juos lieka to asmens vardas, pavardė ar slapyvardis ir adresas.

Liudytoja G. L. apklausiama teisme parodė, kad prisimena kaltinamąjį. Prisimena, kad patruliuojant su kolege gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) g., lyg šalia esančių garažų. Pirminė informacija buvo, kad sulaikytas asmuo, pranešėjas sulaikė asmenį, kuris buvo jo automobilyje. Nežino, ar buvo nurodyta, kad buvo pasikėsinta pavogti, ar kad automobilyje buvo rastas kaltinamasis. Atvykus į įvykio vietą, pamatė pranešėją su savo nepilnamečiu vaiku. Prie garažo stovėjo pranešėjo automobilis, o prie automobilio, ant žemės sėdėjo kaltinamasis. Kaltinamasis lietuvių kalba nebendravo. Susišnekėti nelabai pavyko. Pranešėjas aiškino, kad grįžtant į savo automobilį, atidarant priekines automobilio dureles, iš automobilio galo, bagažinės iššoko asmuo ir bandė pasišalinti, pranešėjas jį sulaikė ir iškvietė policiją. Pranešėjas minėjo, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas, nes jis neužsirakina. Apžiūrėjus automobilį, iš išorės jokių apgadinimų nebuvo nustatyta. Į pagalbą atvyko kitas policijos ekipažas, kuris kaltinamąjį pristatė į policijos įstaigą tapatybės nustatymui. Įvykio vietoje kaltinamasis turėjo kuprinę, kurią apžiūrėjus draudžiamų daiktų nerasta. Buvo rasti svetimi asmens dokumentai ar dokumentas, tik nepamena ar kuprinėje, ar žmogus su savimi turėjo. Negali pasakyti, ar kaltinamasis sakė, kad tai jo kuprinė. Kadangi pranešėjas tuo metu atsisakė rašyti pareiškimą, tai ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Jiems išvykus, po tam tikro laiko, gal 10 minučių bėgyje, pranešėjas pakartotinai iškvietė policiją ir jie sugrįžo į įvykio vietą. Pranešėjas automobilio viduje aptiko apgadinimą. Buvo išgręžta apskrita skylė po vairu, ties užvedimo spynele. Įtarė, jog kaltinamasis apgadino automobilį, siekdamas transporto priemonę pavogti. Tą skylę galbūt ir galima padaryti smailiu daiktu. Tai buvo pakankamai tolygi apskrita forma. Įrankių įvykio vietoje tuo metu nerado. Kaltinamasis įrankių neturėjo. Pranešėjas apžiūrėjęs transporto priemonę teigė, kad kažkokiu įrankiu, kuriuo buvo padaryta skylė – neaptiko. Prisimena, kad automobilio priekį tikrai apžiūrėjo, bet negali prisiminti to momento ar automobilio bagažinės durys buvo atidarytos. Tam tikrų įrankių automobilyje buvo, bet negali pasakyti, kokių. Prisimena pranešėjo žodžius, kad svetimų įrankių nerado, o ar tuo pranešėjo daiktu, kuris buvo automobilyje, galėjo būti padarytas apgadinimas, tai pats negalėjo įvardinti.

Teisme parodžius įrankio nuotrauką (t. 1, b. l. 66) liudytoja parodė, kad šiuo metu neprisimena, ar tai buvo toks įrankis. Negali atsakyti, kiek laiko automobilis stovėjo. Mano, kad pranešėjas įvardino, kiek laiko automobilis buvo paliktas, bet nepamena. Jai asmeniškai nėra žinoma, ką sakė kaltinamasis ir, kodėl jis buvo automobilyje, nes tolimesni veiksmai buvo atliekami jiems nedalyvaujant. Kaltinamasis galėjo kažką sakyti ir jos nesuprato. Nežino, ar kaltinamasis aiškino apie pačią situaciją, ar ką ten veikė. Vėliau atvykę kolegos, kiek prisimena, bendravo su kaltinamuoju. Nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų buvęs neblaivus. Galimai pareigūnai bendravo su jos kolege telefonu ir galėjo pasakyti tapatybę. Jos kolegė irgi nekalbėjo rusų kalba. Į įvykio vietą važiavo du kartus. Tiksliai neprisimena ar apžiūrėjo visą automobilį, bet turėjo apžiūrėti. Padarė nuotraukas tos vietos, kur buvo apgadinimas.

Teisme parodžius nuotraukas (t. 1, b. l. 38-39) liudytoja parodė, kad automobilio apžiūrą atliko su vyr. tyrėja G. A.. Darė fotonuotraukas. 4 ir 5 nuotraukos ne jų darytos, nes liniuotės nenaudojo. Darė nuotraukas būtent to apgadinimo, kuris prie vairo. Nuotraukas darė tarnybiniu telefonu. Tarnybinis telefonas grąžintas.

Skylės nuotraukas darė. Pirmą kartą automobilis galimai nebuvo apžiūrėtas, nes pranešėjas teigė, kad viską pats apžiūrėjo ir apgadinimų jokių nepastebėjo. Fotografuojant skylę matė vairuotojo kilimėlį. Kažkokios automobilio dalys gulėjo, galimai nuo automobilio panelės buvo nuimtos.

Teisme paskelbus kitų objektų apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 36), liudytoja nurodė, kad neprisimena ar įrankį (t. 1, b. l. 66) matė ant kilimėlio prie vairuotojo sėdynės.

Liudytoja G. A. teisme parodė, kad kaltinamojo nelabai atsimena, pranešėjo irgi neatsimena.

Teisme pagarsinus liudytojos 2024-07-31 tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 42): „Praneša, kad 2024-07-31 dirbant kartu su tyrėja G. L. gavo iškvietimą ROIK: 0124000474393, (duomenys neskelbtini) g., kad pranešėjas kieme sulaikė asmenį, kuris vogė iš kieme stovinčio automobilio. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas R. P., šalia jo ant žemės sėdėjo vyriškis, kurį sulaikė pranešėjas. R. P. paaiškino, kad atėjęs prie savo automobilio „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini) iš automobilio priekio iššoko minėtas vyras, kurį pranešėjas sulaikė. Pranešėjas, patikrinęs savo automobilį, nieko nepasigedo, laiku spėjo prie jo sugrįžti. Taip pat nurodė, kad automobilį buvo palikęs atrakintą, nes automobilis neužsirakina. Vyriškis rusų kalba paaiškino, kad yra užsienio pilietis, į automobilį pateko norėdamas pamiegoti, nieko iš automobilio nepavogė. Patikrinus vyriškio turimą kuprinę, pranešėjui priklausančių daiktų nerasta, vyriškis su savimi jam priklausančio dokumento neturėjo, todėl atvykęs ekipažas V1911 pristatė asmenį į OVS tapatybės nustatymui, nes pilietis savo vardo ir pavardės nepasakė. Iš pranešėjo pareiškimas negautas. Pakartotinai pranešėjas kreipėsi į policiją ROIK 0124000474464, nes apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad yra sugadinta jo automobilio spyna, po vairu išgręžta skylė, negali užvesti automobilio.“, liudytoja parodė, kad kiek prisimena, tai mano, jog automobilį apžiūrėjo su pačiu pranešėju. Jai atrodo, kad jokių daiktų pas kaltinamąjį nebuvo rasta. Mano, kad viską, kas buvo svarbu, nufotografavo. Viską fotografavo tarnybiniu telefonu. Neatsimena, kas fotografavo. Neprisimena fotografavimo momento ir ką matė ant kilimėlio. Nepamena, kiek kartų vyko į įvykio vietą. Turbūt įvykio vietoje matė kaltinamąjį, bet šiuo metu jo nepamena.

Liudytojas P. N. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio vietoje jis nebuvo. Jis pavadavo grupės vyr. tyrėją ir gavo medžiagą. Pamatė, kad buvo beveik tuščia medžiaga. Žmogus buvo paleistas. Tada jis surinko pirminę medžiagą. Apklausė nukentėjusįjį, apžiūrėjo automobilį kitą dieną po įvykio. Pamena automobilio apžiūrą. Salone buvo prasukta skylutė prie užvedimo spynelės. Žmogus atvažiavo automobiliu, sakė, kad rado salone įrankį ir jį padavė. Nufotografavo įrankį ir, kaip priklauso, supakavo. Automobilis užsivedė. Dėl padarytos skylės, tai žmogus turbūt norėjo ištraukti laidus. Šalia užvedimo spynelės panelėje buvo padaryta anga, t. y. skylutė pragręžta su kažkokiu įrankiu. Galimai su tuo, kuris rastas automobilyje. Su tuo įrankiu įmanoma pragręžti skylę. Automobilis lyg buvo nuvarytas į servisą, nes jis (liudytojas) žmogui sakė, kad pirma reikia apžiūrėti, o po to tvarkyti. Jis žmogų apklausinėjo po 2-3 dienų. Jis nėra ekspertas, tad nežino, kaip vairo mechanizmas buvo sugadintas. Neatsimena, ką pasakojo kaltinamasis. Negali pasakyti, ar iš serviso nukentėjusysis atvyko automobiliu. Kažką nukentėjusysis bandė tvarkyti ir po kelių dienų lyg pardavė automobilį.

Jis matė metalinį įrankį. Nukentėjusysis įrankį parodė tarp sėdynių apačioje, tarp pedalų. Jis (liudytojas) pasakė, kad neliestų, atvažiuos ir išims. Nukentėjusysis iš pradžių nematė sugadinimų, tačiau vėliau pamatė, tai buvo vairo mechanizmas sugadintas ir tada pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu. Savo praktikoje matė panašių įvykių, kad yra apgadinama automobilio panelė, siekiant išimti laidus. Mano, kad su įrankiu galėjo išgręžti skylę, bet jis (liudytojas) ne ekspertas. Žmogus pasakojo, kad buvo kažkokie vairo mechanizmo sugadinimai, negalėjo užvesti automobilio ir kvietė techninę pagalbą. Techninę pagalbą kvietė, kai išvyko pirmieji atvykę pareigūnai. Kai jis skambino nukentėjusiajam, tai sakė, kad automobilis servise ar pas draugą, nepamena. Pirmą kartą automobilį pamatė prie komisariato. Negali pasakyti, ar vairo apdaila prie vairo buvo nuimta. Galimai buvo nuimta. Su nukentėjusiuoju bendravo 2-ame komisariate. Apžiūrėjo automobilį, surašė protokolą, o vėliau ėjo į apklausos kambarį.

Liudytojas E. B. apklausiamas teisme parodė, kad prisimena įvykį (duomenys neskelbtini) g. Juos pasikvietė į pagalbą apžiūrint asmenį. Atvyko apžiūrėti asmenį ir jo daiktus. Daugiau aplinkybių neprisimena. Pamena, kad asmuo turėjo kuprinę. Automobilio neapžiūrėjo. Rusiškai nekalba, tai negalėjo su kaltinamuoju bendrauti. Įrankių neapžiūrėjo. Atliko asmens ir jo daiktų apžiūrą.

Liudytojas T. B. apklausiamas teisme parodė, kad prastai viską pamena. Juos kvietė merginų ekipažas, nes reikėjo atlikti vyro apžiūrą. Nepamena ar apžiūrėjo automobilį. Taip pat nepamena ar kalbėjo su kaltinamuoju.

Nukentėjusiojo R. P. 2024-08-02 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024-07-31 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), į jo automobilį „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pateko nežinomas asmuo, kuris sugadino automobilio užvedimo spyną (po vairu išgręžė skylę), po įvykio negalėjo užvesti automobilio, nes buvo sugadintas vairo mechanizmas. Automobilio rinkos vertė apie 4 000 Eur. Asmuo buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 5-9).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024-07-31 17.38 val. pranešėjas nurodė, kad jis kieme sulaikė asmenį, kuris vogė iš kieme stovinčių automobilių. Taip pat nurodyta, kad pristatytas asmuo yra V. B. (t. 1, b. l. 24).

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraše ir jo 2024-11-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92295515424, skambu io prad ia_ 2024-07-31 17_37_40)”. Iš garso įrašo girdimas vyro ir BPC darbuotojos pokalbis. Vyras prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodo, kad sugavo vagį, kuris vagia iš automobilio (t. 1, b. l. 62-63).

Iš 2024-08-02 kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas geltonos spalvos automobilis „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis iš išorės be vizualiai matomų mechaninių pažeidimų. Automobilio salone po vairu išardyta apdaila ir nuimta automobilio užvedimo spyna. Ant kilimėlio šalia vairuotojo sėdynės rastas apie 20 cm ilgio metalinis įrankis, kurio abu galai nusmailinti. Minėtas metalinis įrankis paimtas iš automobilio, supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui ir kitų daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nebuvo aptikta. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis. Nuotraukose Nr. 2-3 užfiksuotas automobilio salonas iš vairuotojo pusės bei vairo mechanizmas, matosi išlindę laidai. Nuotraukose Nr. 4-5 užfiksuotas rastas įrankis (laužtuvėlis) (t. 1, b. l. 36-39).

Teisme pateiktos pirminės apžiūros metu nuotraukos: nuotraukoje „20240731_182855[1].jpg“ užfiksuota prie užvedimo spynos vietos išgręžta apvali skylutė; nuotraukoje „20240731_182902[2].jpg“ užfiksuotas vairo ir panelės vaizdas; nuotraukoje „20240731_182922[1].jpg“ užfiksuotas automobilis šonu iš galo su atidarytom vairuotojo durelėmis (t. 2, b. l. 86-88).

Specialisto E. B. 2024-07-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-31 apie 18 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), asmuo sulaikė žmogų, kuris vogė iš automobilių. Atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo ekipažas „V1212“, kurio pareigūnės bendravo su pranešėju bei apžiūrėjo sulaikytąjį. Pabendravus su sulaikytuoju, iš jo žodžių nustatyta, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis V. B.. Asmuo su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą bei Lietuvos piliečio neįgalumo pažymėjimą (t. 1, b. l. 41).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam 2024-07-31 18.23 val. nustatytas 0,66 promilių girtumas (t. 1, b. l. 46).

2024-11-27, 2025-04-16 daiktų apžiūros protokoluose su fotolente nurodyta, kad apžiūrėtas paimtas 2024-08-02 automobilio „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas įrankis - nedidelis metalinis laužtuvėlis, kurio ilgis apie ~18 cm, skersmuo ~ 0,5 cm. Įrankis ne naujas, turi naudojimo žymių. Fotolentelėje esančiose nuotraukas užfiksuotas minėtas įrankis (t. 1, b. l. 65-70).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot HDi 330“ (pasirinkti metai 2007 m.) 2024 m. liepos mėnesį kaina –– 4 050 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 40).

Vyriausiojo postinio O. V. 2024-07-31 Tarnybiniame pranešime dėl rastų dokumentų užfiksuota, kad 2024-07-31 18.19 val. į Vilniaus AVPK OVS patalpas pagal ROIK: 0124000474393 buvo nenustatytos tapatybės vyras, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu V. B.. Pas asmenį dalinės apžiūros metu kuprinėje rastas (duomenys neskelbtini) piliečio Y. T. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio V. B. neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad dokumentus jam davė bendradarbis (t. 1, b. l. 43).

Vyresniojo tyrėjo P. N. 2024-08-02 tarnybiniame pranešime dėl V. B. kuprinėje rastų dokumentų nurodyta, kad tikslinant pranešime ROIK 0124000474393 nurodytą informaciją, kad pas V. B. dalinės apžiūros metu kuprinėje rastas (duomenys neskelbtini) piliečio Y. T. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos piliečio V. B. neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekta su Y. T., kuris pasakė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). 2024-07-31 ryte (duomenys neskelbtini) vežė klientus, du vyrus (vienas iš jų turėjo neįgalumą). Po to, kai klientai atsiskaitė, jis pasigedo savo juodos spalvos su raudonos spalvos juostomis kuprinės, kurioje buvo minėtas jo (duomenys neskelbtini) pasas. 2024-08-01 dėl dingusio paso kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, kur gavo dokumento paieškos ROIK 0524000093264 (Ieškomų numeruotų daiktų registras). Įtaria, kad jo kuprinę su asmeniniais daiktais pavogė minėti klientai (t. 1, b. l. 45).

2024-11-25 daiktų apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėtas Lietuvos piliečio neįgaliojo pažymėjimas (Pastaba. Protokole klaidingai nurodyta, kad apžiūrėtas pasas), išduotas V. B. vardu. Pažymėjimo serijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022-08-29, galiojantis iki 2024-08-09. Gimimo data – (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukose užfiksuotas minėtas dokumentas iš abiejų pusių (t. 1, b. l. 57-59).

2024-08-12 kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, išduotas Y. T. vardu. Paso serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Išduotas 2018-07-16, galioja iki 2028-07-16. Gimimo data – (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas pasas (t. 1, b. l. 77-79).

Gyventojų registro duomenimis, V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Kaltinimai V. B. pareikšti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę), BK 187 straipsnio 3 dalį (svetimo turto sugadinimas), BK 302 straipsnio 1 dalį.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims pagrobusiems svetimą turtą.

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Svetimo turto pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Kita vertus, turto sugadinimo objektų (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) ir jų sugadinimo būdų gali būti labai įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.) ir dėl to gali kilti labai įvairių padarinių, todėl ne visais atvejais turi būti nustatyta aplinkybė – negalėjimas naudoti objektą pagal funkcinę paskirtį dėl tam tikrų savybių sumažėjimo ar praradimo, kaip vienas iš turto sugadinimo nustatymo kriterijų. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Veika pasireiškia tyčia. Atsakomybė pagal šio straipsnio 3 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo aptiktas nukentėjusiojo R. P., pastarajam priklausančiame automobilyje „Peugeot Boxer“ (v. n. (duomenys neskelbtini)vairuotojo vietoje, kad į automobilį kaltinamasis pateko pro neužrakintas šio automobilio dureles. Taip pat nustatyta, kad automobilį kaltinime nurodytoje vietoje nukentėjusysis paliko apie 1-2 val., sulaikė kaltinamąjį iki atvyko policijos pareigūnai, o jiems išvykus nustatė, kad automobilis nebeužsiveda, dėl mechaniškai sugadinto automobilio užvedimo ir vairo mechanizmo. Šios aplinkybės įrodytos kaltinamojo parodymais apie tai, kaip buvo sulaikytas nukentėjusiojo, nukentėjusiojo R. P. parodymais apie kaltinamojo sulaikymo aplinkybes ir nustatytą automobilio sugadinimą, liudytojų G. L. (apie kaltinamojo sulaikymo aplinkybes), G. A. (apie kaltinamojo sulaikymo aplinkybes), P. N. (apie nukentėjusiojo automobilio pakartotinę apžiūrą, kai automobilis buvo atvežtas prie policijos komisariato) parodymais, bendrojo pagalbos centro duomenimis (skambučio įrašas, kuriame girdisi, kaip nukentėjusysis praneša apie sulaikytą kaltinamąjį, girdisi, kaip asmuo prašo paleisti jį), automobilio apžiūros metu įvykio vietoje (pareigūnai kviesti du kartus) darytomis fotonuotraukomis ir automobilio, atvežto prie policijos komisariato, apžiūros metu užfiksuotais duomenimis.

Kaltinamasis neginčija, kad įlipęs į automobilį kažką galėjo sugadinti, tačiau neigia ketinęs automobilį pavogti. Parodė, kad automobilyje tik miegojo. Tačiau kaltinamojo parodymai apie priežastis, kodėl jis vasarą, dienos metu nusprendė miegoti automobilyje, apie mokėjimą vairuoti — baudžiamojo proceso metu kito. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė nemokantis vairuoti automobilių, todėl negalintis pats vienas jų pavogti (nuvaryti), tą patį iš pradžių tvirtino ir teisme (parodė, kad tik seniai (duomenys neskelbtini) bandė vairuoti automobilį, o šiaip nevairuoja), ir tik teismui paskelbus duomenis apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas užsienyje vairuojant automobilius, apie Lietuvoje jo patraukimą administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, vairuojant automobilius, kaltinamasis pripažino mokantis vairuoti. Aiškindamas aplinkybes apie jo atsiradimo nukentėjusiojo automobilyje priežastis, 2024-11-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone su nepažystamais asmenis vartojo alų, nepažįstami asmenys švirkštu į jo gėrimą įpylė narkotinių medžiagų ir įsodinę į nukentėjusiojo automobilį paliko ten miegantį, atsibudo tik tada, kai pradėjo rėkti kažkoks vyras, stovintis prie automobilio. Teisme aiškino, kad atėjo prie automobilio girtas ir dar automobilyje galimai išgėrė degtinės butelį, kurį rado automobilyje; kitu kartu teigė, kad prieš tai buvo parduotuvėje „Maxima“ nusipirko degtinės buteliuką, išgėrė degtinę ir pavartojo raminamųjų vaistų, todėl apsvaigo ir norėjo miego; nurodė, kad į automobilį įlipo pats, kai pabandžius atidaryti dureles, jos atsidarė, miegojo vairuotojo vietoje užsikniaubęs vairą. Toks parodymų prieštaringumas kelia abejonių dėl parodymų teisingumo, todėl kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, jais remiamasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Kaltinamojo versiją apie patekimo į automobilį priežastis visų pirma paneigia nukentėjusiojo parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs.

Iš nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis automobilį kaltinime nurodytoje vietoje paliko stovėti apie vieną ar dvi valandas, kol važinėjo su vaiku motociklu, paimtu iš garažo. Grįžus su mažamečiu vaiku po pasivažinėjimo motociklu, ėjo link automobilio iš užpakalio. Vaikui priėjus prie vairuotojo durelių, o jam (nukentėjusiajam) atidarius užpakalines automobilio duris, pro vairuotojo duris, per stovintį vaiką iššoko kaltinamasis, kuris bandė pasišalinti ir jo (nukentėjusiojo) buvo sulaikytas, kaltinamasis prašėsi paleidžiamas (Prašymas paleisti girdisi ir skambučio bendrajam pagalbos centrui įraše). Taigi, priešingai nei nurodė kaltinamasis, jis nebuvo rastas miegantis ir nepabūdo nuo nukentėjusiojo šaukimo ant jo, o tik nukentėjusiajam atidarius užpakalines automobilio duris, šoko pro priekines vairuotojo duris.

Taip pat iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis automobilį paliko tvarkingą, o grįžęs, po kaltinamojo sulaikymo apžiūrint automobilį pamatė, jog automobilio salone viskas buvo sujaukta. Šios aplinkybės taip pat pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis į automobilį pateko miegoti.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti ir tai, kad kai jis paliko automobilį stovėti, jis nebuvo sugadintas, buvo važiuojantis, o po automobilio apžiūros išvykus pareigūnams ir jam pabandžius išvažiuoti, pamatė, kad sugadintas automobilio vairo mechanizmas, automobilio nebegalėjo užvesti. Jo manymu, automobilio vairo mechanizmas buvo sugadintas tikslu pavogti automobilį. Paaiškino, kad automobilio užvedimo ir vairo mechanizmai yra susiję, nes pasukant užvedimo mechanizmą be rakto, automatiškai užsirakina vairas. Iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, vedėsi ir važiavo, po įvykio - vairo mechanizmas buvo sugadintas (automobilis nebegalėjo važiuoti, negalėjo būti tempiamas, teko išardyti vairo mechanizmą, keisti dalis). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina pareigūnų darytos automobilio apžiūros metu įvykio vietoje fotonuotraukos ir fotonuotraukos, darytos prie policijos komisariato atvežus automobilį. Taip pat nukentėjusysis prie vairuotojo sėdynės, ant kilimėlio rado įrankį, panašų į laužtuvėlį, kurio iki tol nebuvo matęs ir kuris jam nepriklauso. Apie rastą įrankį ir iš karto informavo policiją, klausdamas ką daryti. Nurodė, kad įrankis jam nepriklauso ir tokių įrankių jis neturi. Nors kaltinamasis nepripažino, kad įrankis priklauso jam, tačiau įrankis rastas būtent toje vietoje, kur sėdėjo kaltinamasis ir kuriuo yra galimybė išlaužti panelę ir pan. Kaip minėta, automobilis buvo paliktas tik 1-2 val., duomenų, kad kas be kaltinamojo tuo laiku galėjo būti automobilyje, byloje nėra. Liudytojas P. N. patvirtino, kad apžiūrėjo automobilį kitą dieną po įvykio, kad nukentėjusysis pasakė, jog rastas įrankis automobilio salone, liepė nukentėjusiajam jo neliesti, atvažiuoti prie policijos pastato, kad jį būtų galima tinkamai paimti. Parodė, kad nukentėjusysis pasakojo, kad buvo kažkokie vairo mechanizmo sugadinimai, negalėjo užvesti automobilio ir kvietė techninę pagalbą. Techninę pagalbą kvietė, kai išvyko pirmieji atvykę pareigūnai.

Netikėti ar kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus teismas neturi pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš pradžių galvodamas, kad kaltinamasis nieko nepavogė ir nieko nesugadino, net nerašė pareiškimo, o vėliau, nors ir prašė patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn, net neteikė civilinio ieškinio. Be to, kaip matyti, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Taip pat teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo versija, kad jis miegojo automobilyje, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis iš pradžių teigė, kad į (duomenys neskelbtini) atvažiavo po pietų, apie 16 val. su nepažįstamais vartojo alkoholį, manė, kad jį į automobilį pasodino sugėrovai, kurių jis nepažįsta ir kurie galimai jam į gėrimą įmaišė kažkokių medžiagų. Parodė, kad pabudo nuo stovinčio nukentėjusiojo šauksmo ant jo. Teisme parodė, kad pats atsisėdo, norėdamas pamiegoti, nes alkoholį sumaišė su vaistais. Teisme taip pat parodė, kad galimai dar ir automobilyje išgėrė degtinę, rastą automobilyje. Tačiau teisme apklaustas nukentėjusysis paneigė, kad kaltinamasis miegojo automobilyje, nurodė, kad ne jis, o (duomenys neskelbtini) m. vaikas priėjo prie vairuotojo durelių, o jis atidarė užpakalines automobilio duris ir tada kaltinamasis iš karto šoko pro vairuotojo duris ir bėgo; sulaikęs kaltinamąjį nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus. Teisme apklausta policijos pareigūnė G. L. taip pat nurodė, kad jai nekilo įtarimų dėl kaltinamojo blaivumo. Be to, patikrinus kaltinamojo neblaivumą, nenustatytas stiprus apsvaigimas nuo alkoholio (nustatytas 0,66 promilių girtumas), kuris galėtų sukelti stiprų mieguistumą. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys jį aptikus (tik nukentėjusiajam atidarius užpakalines automobilio duris iššoko pro vairuotojo dureles ir bandė pasišalinti), faktas, kad kaltinamajam nenustatytas stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, rasta netvarka automobilio salone po kaltinamojo sulaikymo (pasak nukentėjusiojo, kai jis automobilį paliko, automobilio salone buvo tvarkinga, o po kaltinamojo sulaikymo apžiūrint automobilį pamatė, jog automobilio salone viskas išmėtyta), paneigia kaltinamojo versiją apie stiprų apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, lėmusį sprendimą miegoti automobilyje. Pažymėtina ir tai, kad buvo ankstyvas vasaros dienos vakaras, iš fotonuotraukų matyti, kad diena buvo giedra, tad visiškai nelogiška kaltinamojo versija ieškoti svetimo automobilio miegui, kai bet kada gali ateiti automobilio valdytojas.

Taip pat teisme buvo paneigta kaltinamojo versija, kad jis vairuoti iš esmės nemokėjo, todėl vienas „nuvaryti“ automobilio negalėjo. Ši versija paneigta paskelbus kaltinamajam užsienyje priimtus nuosprendžius už vairavimą išgėrus ir Lietuvoje priimtą ne vieną nutarimą už vairavimą automobilio neturint tam teisės.

Teismo vertinimu, taip pat neatitinka tiesos kaltinamojo versija, kad jis į (duomenys neskelbtini) atvažiavo dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos paso gamybos. Iš Teistumo registro ir teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad kaltinamasis 2024-06-03 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Vykdymo procese teismas priėmė nutartį, išnagrinėjęs Probacijos tarnybos teikimą (bylos Nr. T-915-830/2024). Iš šios nutarties turinio matyti, kad 2024-06-03 nuosprendžio vykdymo metu, net praėjus trims mėnesiams po 2024-06-03 nuosprendžio priėmimo ir praėjus dviem mėnesiams po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamasis niekur nesikreipė dėl paso išdavimo. Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo 2021-11-29 yra ieškomas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl bausmės atlikimo, apie jam paskirtą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis žinojo. Be to, nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu į (duomenys neskelbtini) atvyko besibaigiant darbo valandoms (pasak kaltinamojo iš (duomenys neskelbtini) autobusu išvyko po pietų, (duomenys neskelbtini) stotyje alkoholį gėrė apie 16 val.), jokių duomenų, pagrindžiančių, kad iš ties buvo suderinęs atvykimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos paso išdavimo, byloje nėra.

Apibendrinus išdėstytą matyti, kad kaltinamasis į (duomenys neskelbtini) atvyko ne dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos paso pasigaminimo, į nukentėjusiojo 1-2 val. paliktą automobilį, į vairuotojo vietą įsėdo kaltinamasis, kuris ten ir buvo aptiktas. Automobilis buvo paliktas tvarkingas, tačiau rastas netvarkingas (pasak nukentėjusiojo, viskas buvo išversta aukštyn kojom). Kaltinamasis rastas ne miegantis dėl girtumo, nes tik atidarius užpakalines automobilio duris jis iššoko pro priekines vairuotojo duris. Nukentėjusysis paliko važiuojantį automobilį, o po to, kai jame pabuvojo kaltinamasis, vairo ir užvedimo mechanizmas buvo sugadintas. Rastas nukentėjusiajam nepriklausantis ir nematytas laužtuvėlis ant kilimėlio ties vairuotojo sėdyne, kurio iki tol automobilyje nebuvo, įrankis rastas toje vietoje, kurioje sėdėjo kaltinamasis. Kaltinamojo nurodytos versijos apie aplinkybes, lėmusias jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslą, įsėdimą į svetimą automobilį, apie jo nemokėjimą vairuoti transporto priemones yra paneigtos.

Teismas neturi pagrindo ir abejoti, kad pasikėsinto pavogti automobilio vertė (1 800 Eur) nukentėjusiojo nurodyta teisinga. Ji daugiau nei du kart mažesnė, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ (4 050 Eur). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad vertę nurodė pagal automobilio pardavimo kainą, o kainą nustatė, įvertinęs automobilio techninę būklę. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti kaltinime nurodyta automobilio verte.

Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, leidžiančią konstatuoti, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, bandė pavogti nukentėjusiojo kaltinime nurodytą automobilį, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes bedarant nusikalstamą veiką buvo aptiktas nukentėjusiojo ir jo sulaikytas. Atsižvelgiant į automobilio vertę, kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis vairo mechanizmo sugadinimą įvertino 250 Eur, nes tiek kainavo detalės, kurios, pasak nukentėjusiojo, buvo pirktos kuo pigiau. Remonto (darbo) vertės neskaičiavo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad siekiant pagrobti transporto priemonę buvo sugadintas automobilio užvedimo bei 250 Eur vertės vairo mechanizmai, tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes turtas, kuris laikomas nedidelės vertės, sugadintas kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Taip pat pažymėtina, kad abi veikos padarytos idealiąja sutaptimi (tai situacija, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo įstatymo normose).

Kaip nurodyta pirmiau, V. B. pareikšti kaltinimai ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) piliečio Y. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., paso Nr. (duomenys neskelbtini), laikymo nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau, nei iki 2024-07-31, 17.30 val., kai kaltinime nurodytoje vietoje dalinės apžiūros metu šiuos dokumentus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veiksmų, iš jų ir neteisėtą fizinio asmens dokumento laikymą.

Teismo vertinimu, neįgaliojo pažymėjimas ir asmens pasas atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – dokumento – požymius, nes neįgaliojo pažymėjime fiksuojama juridinę reikšmę turinti informacija apie konkretaus asmens neįgalumą, leidžiantį pasinaudoti teisės aktuose nustatytoms lengvatomis, o pasas patvirtina asmens tapatybę.

Kaltinamasis V. B. neginčija, kad šiuos kaltinime nurodytus dokumentus jis laikė. Paaiškino, kad neįgaliojo pažymėjimą jam davė pats jo savininkas, kad jis (kaltinamasis) galėtų pasinaudoti viešojo transporto nuolaidomis (pareigūnams nurodė, kad davė bendradarbis). (duomenys neskelbtini) piliečio pasą jis laikė, kaip užstatą už skolą, imdamas dokumentą, nesidomėjo kam jis priklauso, nežiūrėjo (kam paskolino pinigų, negalėjo nurodyti).

Teismas pažymi, kad dokumento įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalykas yra specifinis, t. y. nagrinėjamu atveju fizinio asmens dokumentai, yra skirti teisiniams faktams liudyti, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinant atsakomybę, be kita ko, už neteisėtą dokumento laikymą, siekiama apginti normalią, teisingą valdymo tvarką užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis laikė kaltinime nurodytus svetimus dokumentus su savimi, neturėdamas tam teisėto pagrindo (neturėdamas tam teisėto pagrindo laikė svetimą neįgaliojo pažymėjimą apie mėnesį, norėdamas naudotis lengvatomis; laikė išduotą Ukrainos Respublikos pasą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pavogtas tos pačios dienos pradžioje (nakties metu), t. y. veikdamas tyčia, padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės –– bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į jų pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Teismas nenustatė kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę –– nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat, teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. B. aptariamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, t. y. 2024-06-03 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kad minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas už panašaus pobūdžio tyčinės nusikalstamos veikos (nusikaltimą nuosavybei) padarymą ir kitus tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamu atveju padarė naujus tyčinius nusikaltimus, tarp jų nusikaltimą nuosavybei, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. B. pripažįsta recidyvistu.

V. B. padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 178 straipsnio 1 dalis), vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkiams nusikaltimams (BK 302 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai, nustatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį (pasikėsinimas pavogti ir turto sugadinimas). Padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis šiuo metu suimtas, iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo. Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, tačiau įvertinus, kad nagrinėjamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat tai, kad 2024-10-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256003625 kaltinamasis buvo nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, rodo, kad V. B. susiduria su sunkumais dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės, paskirtos 2024-06-03 nuosprendžiu, kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, t. y. nagrinėjamas veikas padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po minėto nuosprendžio priėmimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2024-11-07 duomenimis, V. B. per paskutinius trejus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 10 kartų, iš kurių vieną kartą, kad vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tris kartus už smulkias vagystes, keturis kartus už vairavimą neturint teisės to daryti, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 139-143). Nors kaltinamasis nurodė, kad negalėjo oficialiai įsidarbinti, nes neturėjo paso, kad kaltinime nurodytu laiku vyko į (duomenys neskelbtini) pasidaryti paso, tačiau iš teikimo Nr. T-915-830/2024 nutarties, priimtos 2024-06-03 nuosprendžio vykdymo metu matyti, kad net praėjus trims mėnesiams po 2024-06-03 nuosprendžio priėmimo, praėjus dviem mėnesiams po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo ir toliau kaltinamasis niekur nesikreipė dėl paso išdavimo. Be to, negarinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu į (duomenys neskelbtini) atvyko besibaigiant darbo valandoms, jokių duomenų, pagrindžiančių, kad iš ties buvo suderinęs atvykimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos paso išdavimo, byloje nėra. Tad kaltinamo pasiteisinimas, kad negalėjo ieškoti darbo, nes vis dar neturėjo paso, vertinamas kaip deklaratyvus, priešingai, jo elgesys sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo ketinimais dirbti. Paskirtų baudų, už administracinius nusižengimus, kaltinamasis nemoka. O visa tai rodo, kad V. B. nedaro atitinkamų išvadų dėl savo elgesio ir renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą. Nusikalstamos veikos daromos siekiant gauti lėšų pragyvenimui, dėl ko nėra jokio pagrindo manyti, kad padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nagrinėjamų nusikaltimų veikų padarymą paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau švelnesnes, nei siūlo prokuroras. Taigi V. B. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, skiriamas 30 parų areštas, už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje –– 9 mėnesių laisvės atėmimas, už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 2 dalyje –– 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant subendrintą bausmę — 9 mėnesių laisvės atėmimą. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė bendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jas iš dalies sudedant, prie 9 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius), ir V. B. skiriama subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad V. B. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-06-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 182 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kaltinamasis V. B. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl 2024-06-03 nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir kaltinamajam skiriama subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025-04-10 nutartimi paskirtas suėmimas. Šios nutarties pagrindu V. B. suimtas 2025-04-17 8.20 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025-04-17 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas jos terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025-04-17 (t. 1, b. l. 108-109). Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-09-16 nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas 21 dienai, terminą skaičiuojant nuo 2025-09-17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmimo laikotarpis iki nuosprendžio įsiteisėjimo įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į kaltinamajam paskirtos bausmės rūšį bei į tai, jog kardomosios priemonės suėmimo pagrindai nėra išnykę (kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta paieška, todėl vengdamas realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo V. B. gali vėl pasislėpti), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-08-20 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam V. B. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurios pažymos parengimo dieną sudarė 506,26 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktų pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas bei dėl to, kad jis nemoka proceso kalbos, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą.

Be to, kaip minėta, kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, nedirbo, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sunki.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad viso proceso metu kaltinamasis buvo suimtas, nežino proceso kalbos, neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. B. netenkinamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

1) 2024-08-02 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas metalinis įrankis su nusmailintais galais –– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2) Prie bylos viršelio laikomas V. B. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus, jog V. B. (duomenys neskelbtini) mirė –– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3) Dvi kompaktinės laikmenos su BPC skambučio garso įrašu ir nuotraukomis –– nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nusikaltimą, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

V. B., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu ir jam:

už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą;

už nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą;

už nusikaltimą, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. B. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir V. B. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti V. B. bausmes, paskirtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-06-03 nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu, prie griežtesnės 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti V. B. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į bausmės laiką įskaityti V. B. nuo 2025-04-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos suėmime išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nepriteisti iš V. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) 2024-08-02 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą metalinį įrankį su nusmailintais galais –– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2) Prie bylos viršelio laikomą V. B. vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) –– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

3) Dvi kompaktines laikmenas su BPC skambučio garso įrašu ir nuotraukomis –– nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.