Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 357-12 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

- 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

- 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį bei BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, pusę bausmės atliekant kalėjime, o likusią bausmę atliekant pataisos namuose;

- 2016 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;

- 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimis, paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. D. bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 357-12 netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose bei tęsti darbą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus. Taip pat nuteistajam likęs didelis bausmės atlikimo laikas. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Daugelis nuteistojo nusikaltimų yra smurtiniai ir padaryti organizuotoje grupėje. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam stinga darbinės patirties, taip pat nuteistasis turi skolų. Nors nuteistasis dėl savo padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas nėra gilus, nuteistasis nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes nusikaltimo aukoms. Nors nuteistasis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra skatintas, tačiau taip pat 14 kartų baustas. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Tai pat išlieka vienas dinaminis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, kad nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekinta, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. D. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam Komisijos nariui balsuojant už nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos II tomo I dalies 151-152 lapai ir IV tomo 70-71 lapai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistajam, net ir atlikusiam didesnę dalį jam paskirtos bausmės, vis dar nustatomas jo elgesį neigiamai charakterizuojantis kriminogeninis dinaminis rizikos veiksnys, galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką išlieka vidutinė, todėl privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis A. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje ir ją baigė, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio korekcijos programose, sėkmingai baigė meno terapijos programą (duomenys neskelbtini). Nuteistasis, atlikdamas bausmę, įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybes, taip pat toliau tęsia mokslus, šiuo metu dirba. Nuteistasis A. D. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu ne vieną kartą skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija įvertino ne visas aplinkybes, o kai kurias aplinkybes įvertino klaidingai, priešingai nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma, taip pat ir socialinio tyrimo išvada. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi ir socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurie nėra niekaip iškraipyti, ir juos įvertinusi konstatavo, jog nuteistojo A. D. nusikalstamo elgesio rizika žymiai nekito. Vien tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Kaip jau minėta, abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kelia tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti 2 kriminogeniniai rizikos veiksniai, iš kurių vienas priskiriamas statiniams rizikos veiksniams (ankstesni teistumai), kitas priskiriamas dinaminiams rizikos veiksniams, kurį nuteistasis savo pozityviu elgesiu, naudodamasis socialinės reabilitacijos priemonėmis, vis dar gali panaikinti. Svarbu tai, kad šis dinaminis kriminogeninis rizikos veiksnys (gyvenimo stilius ir draugai) buvo nustatytas anksčiau ir jau buvo vertinamas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad jis ir toliau nekinta, akivaizdu, kad nuteistasis jokios pažangos iš esmės nedaro ir savo elgesio teigiama linkme pagal jam pateiktas rekomendacijas nekoreguoja. Tuo labiau, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Šiuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. D. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 14 kartų baustas drausmine tvarka, tarp jų ir už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). O aplinkybė, jog nuteistasis turi 14 paskatinimų, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pats nuteistasis A. D. pripažįsta, jog didelę įtaką padarė bendravimas su netinkama kompanija, noras pritapti, negebėjimas pakankamai įvertinti neigiamų pasekmių. Nusikalsdamas suvokdavo galimas pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau, siekdamas asmeninių tikslų, jas minimalizuodavo, ignoruodavo. Nusikaltimų kontekste stebimas polinkis pirmenybę teikti veiksmui, skubotam išvadų darymui, tačiau pastaruoju metu stebimas polinkis sprendimus priimti daugiau apsvarstant galimas rizikas. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, siekiant greitų bei lengvų pinigų. Nuteistasis teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, problemoms spręsti pasitelkė fizinę agresiją. A. D. nusikaltimus padarė socialiai brandaus amžiaus, veikdamas organizuotame nusikalstamame susivienijime. Tris ankstesnius nusikaltimus taip pat įvykdė su nusikaltimų bendrininkais. Nuteistasis dėl savo padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas nėra gilus, nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes nusikaltimo aukoms. Visi šie socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme vis dar nėra pakankama.

Be to, įvertintina ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau jo darbinė patirtis yra menka. Iš socialinio tyrimo išvados bei VSDFV duomenų matyti, kad nuteistasis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai buvo vienintelė nuteistojo oficiali darbovietė, vėliau darbo santykiais jis nebuvo saistomas. Alytaus pataisos namuose nuo 2019 m. gegužės mėnesio jis atlikinėjo gerbūvio darbus, o dirbti pradėjo tik nuo 2020 m. gruodžio mėnesio. Nors nuteistasis teigia, kad finansinių įsipareigojimų jis šiuo metu neturi ir iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu jokių vykdomųjų bylų jo atžvilgiu antstolių informacinėje sistemoje nėra, kad nuteistasis išsprendė turimas finansines problemas, tačiau įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas, kadangi dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, siekiant greitų bei lengvų pinigų. Esant šioms aplinkybėms, teismui vis dėl to kyla abejonių, ar A. D. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-658/2016; 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Be to, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, buvo padaryta išvada, kad piktnaudžiavimo narkotikais bei alkoholiu kriminogeniniai veiksniai nėra reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo ateityje procesams, tačiau teismas pastebi, kad ir pats nuteistasis pripažįsta, jog kelis kartus yra bandęs vartoti narkotikus iš kanapių. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą, A. D. kaltę dėl nusižengimo pripažino visiškai, neneigė vartojęs kanapes, tai patvirtino ir byloje esanti specialisto išvada.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis A. D. bausmę atlieka už du labai sunkius nusikaltimus (BK 249 straipsnio 2 dalis ir BK 260 straipsnio 3 dalis), tris sunkius nusikaltimus (BK 135 straipsnio 1 dalis, du nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 2 dalyje), tris apysunkius (BK 253 straipsnio 1 dalis ir du nusikaltimai, numatyti BK 146 straipsnio 2 dalyje) bei du nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis). Praeityje teistas 5 kartus. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas šio nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, todėl nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. D., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė – 4 metai 3 mėnesiai 15 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 357-12 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. D. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.