Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. L. (P. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei B. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės B. L. priešieškinį ieškovui P. L. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.4. Teigia, kad teismo pozicija išdėstyta ignoruojant byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko atsisakymo vykti su apeliantu, todėl mano, kad teismo argumentai, jog neva apeliantas „turi visas galimybes užsiimti su vaiku įvairia veikla (lankytis pramogų arenose, sporto ar laisvalaikio centruose, leisti laiką viešose žaidimų aikštelėse, pasirūpinti papildomu ugdymu (pvz., įvairiais sporto ar kitais laisvalaikio būreliais, tokiais kaip baseinas, ledo arenos, kovų menai, šokiai ar muzika ir pan.), <...> net pats kartu su vaiku aktyviai leisti laiką (pvz., kovų menų atvejais, kai vaikas ir tėvas mokytis kovų menų gali kartu)“, yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka numato, kad vaikas kas antrą savaitgalį praleidžia su tėvu, visgi, apeliantui atvykus pasiimti vaiko ir jam atsisakant vykti kartu, apeliantas nuolatos susitikimus su vaiku yra priverstas organizuoti lauke prie namo kiemo vartų, šalia kelio važiuojamosios dalies, kur net nėra jokios žaidimų aikštelės ar saugios, tinkamai apšviestos erdvės vaikui žaisti. Mano, kad yra akivaizdu, jog tai smarkiai apriboja apelianto ir taip ribotas galimybes užimti vaiką vaikui įdomia veikla. Apeliantas nurodo, kad deda tam pastangas – atveža įvairių žaislų, priemonių (staliuką, kėdes, rašymo, piešimo priemonių, popieriaus ir pan.) vaikui per susitikimus užimti, žaidžia įvairius žaidimus, atveža skanėstų. Tačiau tokios papildomos bendravimo su vaiku priemonės negali būti vertinamos kaip kokybiškos ir produktyvios tiek dėl nepalankių oro sąlygų (pvz., šalčio, lietaus, stipraus vėjo ar pan.), tiek dėl tamsaus žiemos meto, tiek dėl negalėjo užtikrinti tinkamo susitikimų vietos apšvietimo ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5470-1141/2021 nutraukta šalių sudaryta santuoka ir patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo (teisinių) pasekmių. Minėta sutartim šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, o su skyriumi likusiu gyventi ieškovu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

14. Ieškovas teismui 2023 m. spalio 19 d. padavė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5470-1141/2021 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką. Taip pat ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ir iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

15.1. Tėvas kiekvienų metų porinių savaičių antradieniais pasiima vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikui ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.30 val.

15.2. Tėvas kiekvienų metų neporinių savaičių trečiadieniais pasiima vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikui ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.30 val.

15.3. Tėvas kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgaliais pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikui ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą sekmadienį 19.00 val.

15.4. Laikas, kai vaikas turėtų susitikti su tėvu, tačiau dėl ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių susitikimas atšaukiamas, privalo būti kompensuojamas analogiškos trukmės papildomai organizuojamais susitikimais išnykus priežastims, dėl kurių susitikimas buvo atšauktas. Susitikimas perkeliamas į tėvo pasirinktą dieną apie tai iš anksto pranešus vaiko motinai.

15.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5470-1141/2021 nustatyta bendravimo tvarka tiek, kiek ji nėra keičiama laikina bendravimo tvarka, lieka nepasikeitusi.

16. 2024 m. gruodžio 5 d. teisme gautas ieškovo prašymas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir nustatyti naują skyrium gyvenančio tėvo laikiną bendravimo tvarką:

16.1. Iki 2025 m. birželio 1 d. imtinai nustatoma tokia laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka:

16.1.1. Atsakovė kiekvienų metų neporinių savaičių penktadieniais iš anksto prieš protingą terminą praneša ieškovui raštu (SMS žinute) apie vaiko perdavimo laiką ir perduoda vaiką ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar kitoje šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartoje vietoje 17 val., o ieškovas iš anksto prieš protingą terminą praneša atsakovei raštu (SMS žinute) apie vaiko grąžinimo laiką ir grąžina vaiką žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ar kitoje šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartoje vietoje kiekvienų metų neporinių savaičių sekmadieniais 19 val..

16.2. Nuo 2025 m. birželio 2 d. nustatoma tokia laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka:

16.2.1. Atsakovė kiekvienų metų trečiadieniais ir neporinių savaičių penktadieniais iš anksto prieš protingą terminą praneša ieškovui raštu (SMS žinute) apie vaiko perdavimo laiką ir perduoda vaiką žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ar kitoje šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartoje vietoje 17 val., o ieškovas iš anksto prieš protingą terminą praneša atsakovei raštu (SMS žinute) apie vaiko grąžinimo laiką ir grąžina vaiką žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ar kitoje šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartoje vietoje atitinkamai kiekvienų metų trečiadienio 20.30 val. ir kiekvienų metų neporinių savaičių sekmadieniais 19 val. Jeigu vaikas atsisako važiuoti pas ieškovą, susitikimas kompensuojamas analogiškos trukmės papildomu susitikimu ieškovo pasirinktą dieną ir laiku iš anksto prieš protingą terminą pranešant atsakovei raštu (SMS žinute); tokiu atveju atsakovė iš anksto prieš protingą terminą praneša ieškovui raštu (SMS žinute) apie vaiko perdavimo laiką ir perduoda vaiką ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar kitoje šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartoje vietoje, o ieškovas iš anksto prieš protingą terminą praneša atsakovei raštu (SMS žinute) apie vaiko grąžinimo laiką ir grąžina vaiką žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ar kitoje šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartoje vietoje.

16.2.2. Laikas, kai vaikas turėtų susitikti su tėvu, tačiau dėl vaiko ar ieškovo ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių (pvz., vaikui atsisakius važiuoti ar pan.) susitikimas atšaukiamas, privalo būti kompensuojamas analogiškos trukmės papildomai organizuojamais susitikimais išnykus priežastims, dėl kurių susitikimas buvo atšauktas; susitikimas perkeliamas į ieškovo pasirinktą dieną ir laiką apie tai iš anksto pranešus atsakovei, vaiko perdavimas ir grąžinimas vykdomas atsižvelgiant į laikotarpį atitinkamai 1.1 arba 1.2 papunktyje nurodyta tvarka.

16.3. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka tiek, kiek ji nekeičiama šia laikina bendravimo tvarka, liktų galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Atskiruoju skundu ieškovas iš esmės teigia, kad nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką siekia pakeisti todėl, kad ji yra nevykdoma ir dėl atsakovės veiksmų šiuo metu nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos įvykdyti neįmanoma. Tokius savo teiginius ieškovas grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė neužtikrina, kad vaikas vyktų su ieškovu. Pažymėjo, kad, atvažiavus pasiimti vaiko, atsakovė vaiką išveda į lauką, tačiau vaikas, įtariama, įbaugintas pačios atsakovės ir (ar) su ja susijusių asmenų (atsakovės motinos, dėdės, kurie gyvena tame pačiame name, atsakovės sesers ir jos šeimos, kurie gyvena gretimame name) ir jų nuteikinėjamas prieš apeliantą, vykti su apeliantu atsisako ir būtent todėl susitikimai su vaiku vyksta prie namo vartų, o teismo nustatyta bendravimo tvarka negali būti tinkamai įgyvendinama būtent dėl vaiko atsisakymo vykti.

18. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

19. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

20. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vertinant aplinkybes, ar skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė keisti byloje nustatytą vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, pažymėtina, jog ieškovo prašoma pakeisti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės skiriasi tik tuo, jog pagal prašomą bendravimo tvarkos pakeitimą atsakovė privalėtų šalių nepilnametį vaiką pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą, o ieškovas grąžintų vaiką į kitą su atsakovės gyvenamąja vieta nesusijusią vietą. Ieškovo nuomone, toks bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas įpareigos vaiko mamą (atsakovę) įdėti daugiau pastangų paruošti vaiką bendrauti su tėvu (ieškovu), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo teiginiais.

21. Preliminariai įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus nustatyta, kad šalių galimybes tinkamai vykdyti tėvų pareigas sprendžiant įvairius su vaikais susijusius klausimas apsunkina itin konfliktiški šalių tarpusavio santykiai. Atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vaiko ryšys su tėvu gali būti susilpnėjęs ir, siekiant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšį atkurti / sustiprinti, ieškovui būtina psichologinė bei socialinius įgūdžius formuojanti pagalba. Akcentuotina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai, o tai reiškia, kad siekiant užtikrinti, jog nebūtų daroma žala vaikui, visų pirma turi būti atkurtas / sustiprintas skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus pakeista vaiko perdavimo skyrium gyvenančiam tėvui vieta, neišspręs šiuo metu byloje susiklosčiusios faktinės situacijos, o tik apsunkins ir taip itin sudėtingą šalių tarpusavio bendravimą.

22. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ne tamsus paros metas ar netinkamas laikas yra esminė negalėjimo bendrauti su vaiku priežastis, o vaiko atsisakymas vykti kartu su ieškovu. Nors, ieškovo nuomone, vaiko mama (atsakovė) ir su ja susiję asmenys (atsakovės mama, dėdės, kurie gyvena tame pačiame name, atsakovės sesuo ir jos šeima, kurie gyvena gretimame name) nuteikinėja vaiką prieš ieškovą, tačiau šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tokių išvadų daryti neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškovo teiginių, susijusių su atsakovės veiksmais (ne)leidžiant bendrauti su sūnumi, ar vaiko nuteikimo prieš ieškovą aplinkybių pasisakys bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė atlieka kokius nors aktyvius veiksmus siekdama apsunkinti atsakovo bendravimo su sūnumi galimybes. Šiuo atveju konstatuotina, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia prioritetinių vaiko interesų, taip pat užtikrina ir atsakovo teisę įgyvendinti savo kaip tėvo teises, o faktinės aplinkybės, jog vaikas nenori bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, yra nulemtos vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio susilpnėjimo / nutrūkimo.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvų konfliktiški, priešiški santykiai, bendradarbiavimo tarp vaiko tėvų nebuvimas gali būti siejami su teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymu ir trukdymu kitam tėvui įgyvendinti bendravimo teises su vaiku tik tuo atveju, jei nebendradarbiavimas būtų toks, kad būtų galima pripažinti jį pažeidžiančiu CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir trukdymu ieškovui įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarką. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad vaiko mama (atsakovė) suruošia vaiką susitikti su tėvu, išveda jį į lauką ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų, kurie kliudytų tėvui pasiimti vaiką, todėl šiuo konkrečiu atveju preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad tėvų nebendradarbiavimas yra tokio lygio, jog pažeistų CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą netrukdyti ieškovui įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką.

24. Minėta, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės pasisakyti dėl į bylą pateiktos psichologo R. P. išvados objektyvumo ir įtakos šios bylos išnagrinėjimui, kadangi vien šis įrodymas nėra pakankamas išvadai, jog atsakovė nuteikinėja vaiką prieš ieškovą. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai 2024 m. gegužės 29 d. bendravo su psichologu, jis nurodė, jog atsakovės elgesys, siekiant ieškovui bendrauti su vaiku, nėra praoaktyvus, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė trukdytų ieškovo bendravimui su vaiku.

25. Atskiruoju skundu, be kita ko, nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, įskaitant ir tai, kad vaikas atsisako važiuoti / eiti kartu su apeliantu, taip pat rekomendavo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai laikė, jog vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ryšys yra nutrūkęs / susilpnėjęs, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius bei atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, rekomenduojama nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tėvo ir nepilnamečio vaiko susilpnėjęs ryšys būtų atkurtas. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai rekomendavo nustatant laikiną bendravimo tvarką numatyti bendravimą aplinkoje, kurioje vaikui būtų saugu, ir dalyvaujant vaiko mamai. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo prašoma pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra niekaip suderinama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijomis.

26. Minėta, kad prašoma pakeisti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės skiriasi tik tuo, jog pagal prašomą bendravimo tvarkos pakeitimą atsakovė privalėtų šalių nepilnametį vaiką pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą, o ieškovas grąžintų vaiką į kitą su atsakovės gyvenamąja vieta nesusijusią vietą. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko ryšys su ieškovu (tėvu) yra susilpnėjęs ar visai nutrūkęs, vaiko atvežimas į ieškovo namus ir ten palikimas ne tik nestiprintų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio, tačiau ir sukeltų neigiamus vaiko išgyvenimus, o tai neabejotinai pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus. Šiuo konkrečiu atveju vaiko tėvas visų pirma turėtų prašyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios sustiprintų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, remiantis tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek 2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus rekomendacijomis. Kadangi ieškovo prašymas pakeisti byloje nustatytą bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką nėra suderinamas su prioritetiniais laikomais vaiko interesais, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.