Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. L. ir P. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų prašymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu

6. Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXV skyriuje (538–541 straipsniai) nustatyta tvarka. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Atsižvelgdamas į pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjų santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, teismas pripažįsta, kad bylos dalies, kurioje pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaiko bei sutuoktinių interesams.

7. CPK 540 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pareiškimas nutraukti santuoką yra pareiškiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 3.54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams sutaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. CK 3.54 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad terminas susitaikyti nenustatomas, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės.

9. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukia.

10. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

11. Pareiškėjai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pateikta sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje jos turiniui nustatytus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, todėl teismas ją tvirtina (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismui pateiktos sutarties 8.1 punkte, šalys patvirtino, kad yra susipažinusios su tokios sutarties sudarymo sąlygomis ir reikalavimais, o sutarties 8.10 punkte nurodė, kad joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismas pažymi, kad šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tekstas (pagrindinės susitarimo nuostatos) į nutarties rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais ir numeravimo pakeitimais, kurie nekeičia pareiškėjų susitartų sąlygų teisinės reikšmės.

12. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių išnagrinėta CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, atsakovui (pareiškėjui) grąžintini 75 Eur, sumokėti kaip žyminis mokestis už priešinį ieškinį. Žyminį mokestį, vadovaudamasi teismo sprendimu, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

13. Byloje ginčas kilo dėl tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos po santuokos nutraukimo, kai tėvas gyvena skyriumi, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

14. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis, todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus ir turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą. Be to, yra nurodyta, kad teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma bendravimo tvarka galės būti realiai įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo kreipėsi tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, nurodydami, kad gražiuoju susitarti dėl bendravimo su Sūnumi tvarkos nepavyksta. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė nustatyti pusės metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas galėtų bendrauti su Sūnumi tik ieškovei dalyvaujant. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas ilgą laiką (apie du metus) nelankė Sūnaus, todėl Sūnus bijo savo tėvo (atsakovo), taip pat bijo ir atsakovo motinos (močiutės).

17. Teismas pažymi, kad nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

18. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi priklausomybių narkotinėmis medžiagoms, pavartojęs narkotikų, tampa neadekvatus, agresyvus, neprognozuojamas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas minėjo, jog ketina mažiausiai pusei metų išvykti į Monaką ir išsivežti vaiką. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dėl vartojamų narkotikų turi psichikos sutrikimų, yra linkęs nusikalsti, veda palaidą gyvenimo būdą, todėl vienas, be ieškovės dalyvavimo, šiuo metu Sūnaus prižiūrėti negali. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jokių problemų dėl narkotikų neturi, be to, visiškai nevartoja alkoholio. Teismo posėdyje atsakydama į klausimą, iš kur ieškovei žinoma informacija apie tai, kad atsakovas vartoja narkotikus, ieškovė patikslino, kad jos informacija apie narkotikų vartojimą yra iš to laiko, kai atsakovas gyvenu kartu su ja. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad gyvendamas kartu su ieškove, kartu su ja ir pabandė narkotikų. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė su atsakovu nebegyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, susijusius su atsakovo turimomis psichikos ligomis (priklausomybėmis nuo narkotinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų). Atitinkamai, teismas atmeta kaip bylos duomenimis nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus, susijusius su atsakovo neadekvatumu, agresyvumu, neprognozuojamu elgesiu ir pan. Šie ieškovės argumentai teismo vertinami kritiškai dar ir todėl, kad jei atsakovas turėtų su tuo susijusių problemų, pačios ieškovės siūloma tvarka dėl atsakovo bendravimo su Sūnumi jai nedalyvaujant net ir po pusės metų negalėtų būti taikoma, nes mažamečiam vaikui būtų nesaugu pasilikti su neprognozuojamo elgesio žmogumi.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovo maksimalus bendravimas kenktų Sūnaus interesams, tokių duomenų byloje nėra, tačiau atsižvelgiant į mažą vaiko amžių (3 metai) ir į tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nebegyvena kartu su ieškove, teismas sutinka, kad Sūnus galėjo atitolti nuo tėvo (atsakovo), todėl ryšiui atkurti nustatytinas pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis, kurio metu atsakovas bendrautų su Sūnumi kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir (arba) sekmadienį) nuo 15 val. iki 20 val. dalyvaujant kartu ieškovei. Atsižvelgiant į atsakovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad name, kuriame gyvena ieškovė su Sūnumi, gyvena ir žmogus, kuris, atsakovo vertinimu, yra jų santuokos iširimo priežastis, teismas netenkina ieškovės prašymo, kad atsakovo bendravimas su Sūnumi pereinamuoju laikotarpiu vyktų jos namuose ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog nenori vykti pas atsakovą, nes šis gyvena su savo mama, teismas, siekdamas, kad vaiko akivaizdoje tėvai nekonfliktuotų, nustato, kad atsakovo bendravimas su Sūnumi, dalyvaujant ieškovei, gali vykti bet kurioje saugioje vaikui vietoje, išskyrus ieškovės ir atsakovo gyvenamąsias vietas. Po šio pereinamojo laikotarpio atsakovas turi teisę bendrauti su Sūnumi kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir (arba) sekmadienį) nuo 10 val. iki 19 val. nedalyvaujant ieškovei savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje. Toks atsakovo bendravimas su Sūnumi nustatomas atsižvelgiant į tai, kad net ir po pereinamojo laikotarpio vaikas dėl savo amžiaus gali bijoti pasilikti miegoti naktį kitoje, nei jam įprasta vietoje.

20. Dėl galimybės pasiimti Sūnų savaitgaliui (su nakvyne iš šeštadienio į sekmadienį) teismas, išklausęs šalių ir išvadą teikiančios institucijos nuomonę teismo posėdyje, pripažįsta, kad tokiu būdu bendravimas galėtų prasidėti nuo 2024 metų, kai vaikas bus labiau paaugęs, o atsakovas bus atstatęs savo artimą ryšį su Sūnumi. Taigi, nuo 2024 metų atsakovas bendrautų su Sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas Sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos Sūnaus buvimo vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas jį ieškovei tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.

21. Dėl atsakovo bendravimo su Sūnumi švenčių dienomis esminių ginčų tarp šalių nebuvo, todėl bendravimas švenčių metu nustatomas atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovo pateiktus pasiūlymus (prašymus). Pažymėtina, kad jei aptartos šventės patektų į pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, atsakovo bendravimas su Sūnumi tokiu atveju turi vykti pagal visas pereinamajam laikotarpiui nustatytas sąlygas. Papildomai pažymėtina, kad Sūnaus sveikata gali ir turi rūpintis abu tėvai, todėl vaikui susirgus, jo sveikata rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikas yra.

22. Ieškovė taip pat prašė, kad teismas nustatytų, jog apie negalėjimą bendrauti su Sūnumi, atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios, tačiau ieškovė nenurodė savo telefono numerio, todėl toks įpareigojimas, nenurodant atsakovui konkretaus telefono numerio, kuriuo jis turėtų pranešti ieškovei apie negalėjimą bendrauti su Sūnumi, nebūtų realiai įgyvendinamas. Pažymėtina, kad teismas prašė ieškovės pateikti atsakovo telefono numerį ar kitas žinomas atsakovo elektroninių ryšių priemones, tačiau ieškovė teismui nurodė, kad nežino jokių atsakovo elektroninio ryšio priemonių adresų. Vis dėlto, teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovei kartais parašo, paskambina, todėl, jei atsakovui yra žinomas ieškovės telefono numeris, jis turėtų prieš protingą laiką geranoriškai informuoti ieškovę apie konkrečią dieną, kada atvažiuos pasiimti Sūnaus taip pat pranešti, jei negalės atvažiuoti numatytu laiku. Juo labiau, kad atsakovo siūlytoje teismui nustatyti bendravimo su Sūnumi tvarkoje, atsakovas taip pat nurodė, kad ne vėliau kaip prieš 3 dienas atsakovas telefonu SMS žinute praneša ieškovei apie galimybę praleisti su vaiku laiką.

23. Papildomai teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, karantino paskelbimas Lietuvoje neriboja tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 28 punktas).

24. Dėl atsakovo ilgesnio nepertraukiamo bendravimo su Sūnumi (atostogų), teismas pažymi, kad tokio pobūdžio atsakovo bendravimas su Sūnumi gali prasidėti taip pat ne anksčiau kaip nuo 2024 metų, o nepertraukiamas dienų skaičius, per kurias atsakovas bendrauja su Sūnumi, nustatytinas 12 dienų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nustatyti 10, o atsakovas 14 dienų terminą. Teismo vertinimu, 12-os dienų terminas du kartus per metus užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeis vaiko teisių. Siekiant išvengti konfliktų, atsakovo nepertraukiamas 12 dienų bendravimas su Sūnumi, neturi būti iš anksto atskirai derinamas su ieškove, tačiau ieškovė turi būti ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų raštu informuota apie atsakovo planuojamą ilgesnį nepertraukiamą bendravimą su Sūnumi. Papildomai pažymėtina, kad šis laikotarpis neprivalo sutapti su vaiko atostogomis ugdymo įstaigoje.

25. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Vis dėlto, teismas nustato, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, norėdami laikinai išvykti su Sūnumi iš Lietuvos (turistinė kelionė, giminaičių, draugų lankymas atostogų metu, kelionė nepilnamečio vaiko gydymosi tikslais ir pan.), privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai informuoti kitą šalį raštu, nurodydami užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę ir tikslą.

26. Ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu susitarti dėl bendravimo tvarkos, numatytos šiame teismo sprendime, pakeitimų. Kilus ginčui, galioja teismo nustatyta tvarka.

27. Šalys pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė kiekviena po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas sutiko, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką teismo keliu, bylinėjimosi išlaidos nei vienai iš šalių nepriteisiamos.

28. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,23 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 538–541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir P. (P.) L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bei įregistruotą Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo B. L. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), P. L. palikti pavardę (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti B. L. ir P. L. (toliau – ir šalys) 2021 m. liepos 23 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis), kuria šalys susitarė:

1. Šalys yra darbingos ir gali visiškai rūpintis savimi pačios, todėl reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo viena kitai neturi.

2. Santuokoje įgyto bendro nekilnojamojo turto bei kilnojamojo registruotino turto neturi.

3. Banko sąskaitose ir (arba) ne banko sąskaitose esančios piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita, išduota banko kortelė ir (arba) kuri faktiškai valdo ne banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Šalys jokių reikalavimų ir pretenzijų, susijusių su šiame punkte nurodytu turtu, viena kitai neturi.

4. Visi kiti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti namų apyvokos (buities) reikmenys ir kitas kilnojamasis turtas tarp šalių yra pasidalintas gražiuoju iki šios sutarties pasirašymo arba yra asmeninio naudojimo ir todėl tarp šalių nedalintinas. Šalys jokių reikalavimų ir pretenzijų, susijusių su šiame punkte nurodytu turtu, viena kitai neturi.

5. Nepilnamečio vaiko E. M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

6. Vaiko motina ir tėvas kartu rūpinasi vaiko E. M. L. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu.

7. Tėvas P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja teikti vaikui E. M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą iki jo pilnametystės kiekvieną mėnesį po 200 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pervesdamas minėtą sumą į vaiko motinos B. L. nurodytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

8. Tėvas P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja pagal išduotą ERGO universalaus gyvybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2037 m. sausio 9 d. mokėti vaikui E. M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 30 Eur draudimo išmoką.

9. Po santuokos nutraukimo P. L. pasilieka pavardę (duomenys neskelbtini), B. L. pasilieka pavardę (duomenys neskelbtini).

10. Šalys pareiškia, kad jokių bendrų skolinių įsipareigojimų šalys neturi.

11. Šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, išlaidų dalį, tenkančiai valstybei (jei tokių būtų), šalys įsipareigoja padengti lygiomis dalimis.

12. Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo P. L. (tėvas) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. L. (vaikas) tvarką:

1. Iki 2022 m. kovo 1 d. (pereinamasis laikotarpis) tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, ne mažiau kaip vieną dieną, nuo 15 iki 20 val. dalyvaujant vaiko motinai B. L. ne vaiko motinos ir ne vaiko tėvo gyvenamojoje vietoje.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iki 2023 m. gruodžio 31 d. tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, ne mažiau kaip vieną dieną, nuo 10 iki 19 val.

3. Nuo 2024 m. sausio 1 d. tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val.

4. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį vaikas praleidžia su motina B. L., nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos tvarkos.

5. Kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį tėvas turi teisę praleisti laiką su vaiku, nors tai ir nebūtų jo bendravimo su vaiku savaitgalis.

6. 2022 m. liepos 5 d. vaikas praleidžia su tėvu (mažiausiai nuo 11 val. dienos iki 21 val. vakaro), 2023 m. liepos 5 d. vaikas praleidžia su motina (mažiausiai nuo 11 val. dienos iki 21 val. vakaro) ir tokia pat tvarka galioja toliau (pamečiui).

7. 2021 m. gruodžio 24 d. vaikas praleidžia su motina, 2022 m. gruodžio 24 d. vaikas praleidžia su tėvu ir tokia pat tvarka galioja toliau (pamečiui).

8. 2021 m. gruodžio 25 d. vaikas praleidžia su tėvu (2021 metais galioja pereinamojo laikotarpio sąlygos), 2022 m. gruodžio 25 d. vaikas praleidžia su motina ir tokia pat tvarka galioja toliau (pamečiui).

9. 2021 m. gruodžio 26 d. vaikas praleidžia su motina, 2022 m. gruodžio 26 d. vaikas praleidžia su tėvu ir tokia pat tvarka galioja toliau (pamečiui).

10. Naujųjų metų sutikimas: nuo 2024 m. gruodžio 31 d. 18 val. iki 2025 m. sausio 1 d. 18 val. vaikas praleidžia su tėvu, nuo 2025 m. gruodžio 31 d. 18 val. iki 2026 m. sausio 1 d. 18 val. vaikas praleidžia su motina ir tokia pat tvarka galioja toliau (pamečiui). 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų sutikimas: vaikas praleidžia su motina B. L., nepriklausomai nuo to, ar tuo metu yra tėvo bendravimo su vaiku savaitgalis.

11. 2022 m. pirmąją Velykų dieną vaikas praleidžia su motina, 2023 m. pirmąją Velykų dieną vaikas praleidžia su tėvu ir tokia pat tvarka galioja toliau (pamečiui).

12. Tėvas turi teisę du kartus per metus nepertraukiamai 12 dienų iš eilės (šis laikotarpis neprivalo sutapti su vaiko atostogomis ugdymo įstaigoje) bendrauti su vaiku, ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų informavęs apie tai vaiko motiną. Informavimas laikomas tinkamu jei vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos adresu išsiunčiamas registruotas laiškas su planuojamu nepertraukiamo bendravimo su vaiku laikotarpiu.

13. Tiek vaiko tėvas, tiek ir vaiko motina, norėdami laikinai išvykti su vaiku iš Lietuvos (turistinė kelionė, giminaičių, draugų lankymas atostogų metu, kelionė nepilnamečio vaiko gydymosi tikslais ir pan.), privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai informuoti kitą šalį raštu, nurodydami užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę ir tikslą. Vaiko motina laišką turi siųsti vaiko tėvui adresu (duomenys neskelbtini).

14. Tiek vaiko tėvas, tiek ir vaiko motina privalo ne vėliau kaip per 5 dienas raštu informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

15. Vaikui susirgus, jo sveikata rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikas yra.

16. Vaiko tėvai gali raštu susitarti dėl bendravimo tvarkos, numatytos šiame teismo sprendime, pakeitimų. Kilus ginčui, galioja teismo nustatyta tvarka.

Išaiškinti B. L., kad ji turi nekliudyti skyriumi gyvenančiam P. L. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. M. L. pagal šiame sprendime teismo nustatytą tvarką. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį atsakoma įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

P. L. grąžinti 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 3,61 Eur (tris eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 3,61 Eur (tris eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Informuoti šalis, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.