- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-40-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-3-00068-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- J. J.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio bei Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Jungtinės Karalystės Centrinis Baudžiamasis Karūnos teismas (Central Criminal Crown Court) 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. pripažino kaltu pagal 1971 metų Jungtinės Karalystės Narkotikų 5 (3) straipsnį ir jam paskyrė 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis 2018 m. spalio 26 d. apie 21.55 val. buvo sulaikytas automobilyje „BMW“, registruotame Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame laikė (duomenys neskelbtini) kg (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) procentų grynumo), ketindamas tiekti jį kitam asmeniui. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką – tyčinį A klasės kontroliuojamų narkotikų laikymą (b. l. 27-51, 104-108).
2. Be to, J. J. Aylesbury Karūnos teismo (Aylesbury Crown Court) 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal 1988 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymo 41 straipsnį už pavojingą vairavimą, padarant 4 veikas, tai yra visos keturios veikos padarytos 2017 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) kelyje, (duomenys neskelbtini), pavojingai vairuojant automobilį, viršijant leistiną alkoholio kiekį kraujyje, pažeidus vairuotojo pažymėjime nustatytus reikalavimus bei vairuojant neapdraustą transporto priemonę (neturint draudimo) ir jam paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atimant ilgam laikui teisę vairuoti transporto priemones už sumarinius nusikaltimus, nustatant 2 metų 5 mėnesių prailginto pakartotinio egzamino laiką bei paskiriant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą (b. l. 53-54, 67-71).
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. gruodžio 2 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės gautas Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus liudijimas ir dokumentai dėl Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) bei Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini), priimtų J. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje (b. l. 1-112).
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo nutarta Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymą dėl Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) bei Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini), priimtų J. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėti rašytinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini). Taip pat šia nutartimi nutarta pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu nuteistajam J. J. būtinas gynėjas, o taip pat pranešti prokurorui bei nuteistojo J. J. gynėjui apie gauto prašymo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (b. l. 113-114). Apie minėto Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą, teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus buvo pranešta (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktam ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirtam nuteistojo J. J. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui (b. l. 115-120).
Atsiliepimas
5. Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog nuteistasis J. J. nesutinka būti perduotas bausmės atlikimui į Lietuvą, todėl prašo Jungtinės Karalystės Kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo netenkinti (b. l. 121).
6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo nutarta Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies: pripažinti Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio J. J. atžvilgiu už nusikalstamą veiką paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 9 mėnesiams, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatomis, jo Jungtinėje Karalystėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant veikai, numatytai BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir palikti tą pačią 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo J. J. perėmimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Nuteistajam J. J. į atliktą bausmės laiką įskaičiuotas visas Jungtinėje Karalystėje atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas iki jo perėmimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos. Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo dalis dėl Jungtinės Karalystės Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo pripažinimo J. J. atžvilgiu palikta nenagrinėta (b. l. 122-125).
Šalies argumentai
7. Nuteistojo J. J. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimą atmesti.
1.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį: 1) padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie yra absoliutus pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą; 2) neatsižvelgė į tai, kad Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendyje nurodytas išankstinis laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimas, paleidžiant J. J. lygtinai atlikus (duomenys neskelbtini) jam paskirtos bausmės termino.
1.2. Dėl apylinkės teismo padarytų proceso pažeidimu gynėjas nurodo, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Jungtinės Karalystės įgaliotos institucijos prašymą bei organizuodamas rašytinį teismo posėdį, neinformavo nuteistojo J. J. apie prašymo nagrinėjimą laiką ir vietą, nesuteikė jam galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą, pareikšti prašymų ir nušalinimų teismui, tokiu būdu atėmė iš J. J. įstatymų ir kitų teisės aktų numatytą teisę tinkamai ginti savo interesus nagrinėjamoje byloje, tuo pažeisdamas BPK 362 straipsnio 5 dalį, 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybės narių sprendimų Baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, privalėjo paskirti gynėją, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo J. J., tačiau apylinkės teismas šios įstatymo nustatytos pareigos nevykdė, gynėjo, galinčio atstovauti J. J., nepaskyrė, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, pažeisdamas Įstatymo bei BPK nuostatas, užtikrinančias asmens teisę į tinkamą savo gynybos teisių realizavimą.
1.3. Dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo gynėjas skunde teigia, kad Jungtinės Karalystės Kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktame Liudijime nurodoma, kad bendra J. J. paskirtos bausmės trukmė yra 8 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (iš viso (duomenys neskelbtini) dienos). Iki (duomenys neskelbtini) jis yra atlikęs (duomenys neskelbtini) dienas laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki (duomenys neskelbtini). Ten pat yra nurodoma, kad J. J. bus lygtinai paleistas iš kalėjimo, taikant priežiūrą (duomenys neskelbtini) atlikus (duomenys neskelbtini) bausmės, tai yra (duomenys neskelbtini). Gynėjas cituodamas Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį nurodo, kad J. J. likus atlikti bausmę Jungtinėje Karalystėje, lygtinis paleidimas jam pagal Jungtinės Karalystės teisę yra garantuojamas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos nustato tik galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nenustato tokio paleidimo privalumo ar būtinumo. Pagal aptartas teises normas lygtinis paleidimas gali būti taikomas, bet neprivalo būti taikomas. Gynėjo manymu, apylinkės teismas iš dalies tenkindamas Jungtinės Karalystės įgaliotos institucijos prašymą neišsprendė šio Lietuvos ir Jungtinės Karalystės baudžiamųjų įstatymų skirtumų bei paskyrė nuteistajam J. J. pilną – 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nepasisakydamas apie jo būtiną paleidimą atlikus (duomenys neskelbtini) bausmės termino, tokiu būdu apsunkindamas J. J. teisinę padėtį.
1.4. Dėl bausmės tikslų pasiekimo nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad Iš Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) priežiūros pareigūno ataskaitos matyti teigiamą dinamika. J. J. nei karto nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Darbuotojai teigia, kad jis yra ramus ir mandagus žmogus. Pagal Privilegijų ir skatinimų programą (angl. IEP) jam yra taikomas (duomenys neskelbtini) lygio režimas. Iki apribojančio režimo įvedimo (dėl COVID-19), J. J. dirbo (duomenys neskelbtini), buvo gavęs teigiamų pranešimų apie savo darbą, dirbo labai daug, (duomenys neskelbtini), siūlė pagalbą kitiems mokiniams. Problemų dėl (duomenys neskelbtini) nėra, (duomenys neskelbtini). Gynėjo įsitikinimu, nuteistojo perkėlimas likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymui į Lietuvos Respubliką yra netikslingas ir neekonomiškas, be to, toks perkėlimas pablogintų nuteistojo padėtį, kadangi remiantis Jungtinės Karalystės įstatymais jis turi būti lygtinai paleistas atlikus (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti užtikrintas.
1.5. BPK 364 straipsnio 8 dalyje nėra numatyta aukštesniojo teismo galimybė panaikinus žemesniojo teismo nutartį grąžinti teikimą pakartotinam nagrinėjimui, kas reiškia, kad išnagrinėjus skundą ir esant pagrindui panaikinti žemesnio teismo nutartį aukštesnysis teismas turi priimti naują sprendimą. Gynėjo vertinimu, dabartinėje teikimo nagrinėjimo stadijoje nurodyti tarptautinių teisių aktų, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir teikimo nagrinėjimo trūkumai yra tokio pobūdžio, bei negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 158-166).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į nuteistojo J. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas tenkintinas iš dalies.
9. Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). To paties kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
10. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR 2008 m. lapkričio 27 d. dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.
11. BPK 362 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paskirtojo teisėjo nurodymu nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui pranešama apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl jo, šie asmenys į teismo posėdį nešaukiami.
12. Apylinkės teisme Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymas dėl J. J. atžvilgiu buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad minėtas klausimas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip techninė klaida.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas apie Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus pranešė prokurorui bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtam nuteistojo J. J. gynėjui (b. l. 113-114). Nuteistajam J. J. apie šio prašymo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus pranešta nebuvo, nors teismas privalėjo tai padaryti (BPK 362 straipsnio 5 dalis, Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas nesilaikė nustatytos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarkos ir tai iš esmės suvaržė nuteistojo J. J. teises – teisę žinoti apie tokio prašymo nagrinėjimo laiką, galimybę pateikti atsiliepimą į Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymą (kur būtų galėjęs nurodyti savo poziciją dėl pateikto prašymo), teisę pateikti prašymus (tame tarpe ir dėl pasirinkto gynėjo dalyvavimo nagrinėjant šį klausimą) bei pareikšti nušalinimus.
14. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepaskyrė nuteistajam J. J. gynėjo, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo nutarta pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jog vadovaujantis BPK straipsnio 1 dalies 7 punktu, nuteistajam J. J. būtinas gynėjas, ir, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai parinkus advokatą, 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi J. J. ginti paskyrė advokatą Edmundą Jankaitį (b. l. 119). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir žemesnės instancijos teismo paskirtas advokatas byloje pateikė atsiliepimą į Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymą, prašydamas netenkinti minėto prašymo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad gynėjas iki šio atsiliepimo surašymo buvo susisiekęs su nuteistuoju J. J. Byloje taip pat nėra duomenų, jog nuteistajam apie paskirtą gynėją, jo kontaktus (telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir panašiai) būtų buvę pranešta, kaip to reikalauja įstatymas. BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant, įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Šio reikalavimo apylinkės teismas taip pat neįvykdė.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamas teisingas bylos išnagrinėjimas nepriklausomame ir nešališkame teisme, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta konstitucinė teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą, suponuoja ne tik valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais ir užtikrinti, bet ir valstybės institucijų pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. KT20-N11/2018).
16. Taigi, teisė į gynybą (teisinę pagalbą) turi būti reali ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė, todėl teismas privalo ne tik formaliai paskirti gynėją, bet ir užtikrinti, kad asmuo iš tikrųjų galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą (žinotų apie paskirtą gynėją ir turėtų duomenis, leidžiančius su gynėju susisiekti, žinotų apie jo atžvilgiu organizuojamą posėdį). Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Jungtinės Karalystės Kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymas buvo išnagrinėtas nesilaikant BPK bei Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, pažeidžiant nuteistojo J. J. teisę į gynybą, o tuo pačiu ir į tinkamą teismo procesą. Šiuo klausimu tokios pačios praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-776-327/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-94-626/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-199-898/2019 ir kt.).
17. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas klausimą dėl Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymo (liudijimo) dėl Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) bei Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini), priimtų J. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų užtikrintos nuteistojo procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Atsižvelgus į tai, dėl kitų nuteistojo gynėjo skundo argumentų nepasisakoma ir jie nevertinami, kad tai nedarytų įtakos teikimą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme. Tačiau apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas Jungtinės Karalystės teismų J. J. atžvilgiu priimtų nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą, privalo atsižvelgti ne tik į šioje nutartyje nustatytus trūkumus, bet įvertinti ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytus argumentus.
18. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti ir vykdyti Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje konstatavęs, kad nėra pateiktas nei atskiras liudijimas, nei pats vykdomas nuosprendis. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 8, 9 ir 11 punktuose numatytais atvejais, prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais. Nagrinėjamu atveju, prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas su kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija papildomai nesikonsultavo, neprašė pateikti papildomų paaiškinimų ar kitos reikalingos informacijos (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos Tarpvalstybinių perdavimų skyriaus prašymą (liudijimą) dėl Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini) ir Aylesbury Karūnos teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini), priimtų J. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.