- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-199-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00030-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Ž. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Ž. K. nuteistas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu už Norvegijos karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 274 antrojo skirsnio pažeidimą ir jam paskirta 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuotos 35 dienos, praleistos areštinėje. Ž. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 23 d., apie 13.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), dūrė D. D. peiliu į krūtinės kairę pusę ir sužalojo D. D. skrandį, diafragmą, blužnį ir kairį plautį, bei sukėlė kraujavimą. Sužalojimai galėjo būti mirtini, jeigu D. D. nebūtų suteiktas medicininis gydymas. D. D. buvo nugabentas į ligoninę, operuotas, jam 8 savaites buvo išduotas nedarbingumo lapelis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento persiųstą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio Ž. K. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nutarė pripažinti ir vykdyti minėtą nuosprendį, suderino Ž. K. 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 274 antrojo skirsnio pažeidimą paskirtą 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalies sankcijai ir paliko 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 22 d. Į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaip atliktos 35 (trisdešimt penkios) dienos. Teismas pažymėjo, jog įvertinus nuteistojo padarytą nusikaltimą, kuris pagal pateiktą išduodančiosios valstybės teisės normų aprašymą prilyginamas nusikaltimui, numatytam BK 135 straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu nuteistasis Ž. K. turės teisę į lygtinį paleidimą, atlikus ne mažiau kaip pusę jam paskirtos bausmės dalį.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Ž. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį, duoti laiko pateikti įrodymus, kurie yra svarbūs sprendžiant grąžinimo į Lietuvos Respubliką klausimą. Nurodo, jog jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą, neturėjo gynėjo, galimybės jo pasirinkti ir galimybės apsiginti. Taip buvo pažeista Ž. K. teisė į gynybą. Priimdamas nutartį teismas nesiaiškino svarbių faktinių aplinkybių apie Ž. K. socialinius ryšius Norvegijoje. Kadangi apie paskirtą teismo datą Ž. K. nebuvo informuotas, negalėjo pateikti įrodymų, svarbių sprendžiant jo grąžinimo klausimą. Iki nusikaltimo padarymo Ž. K. dirbo Norvegijoje, mokėjo mokesčius, turi banko sąskaitą, adresą, sugyventinę, su kuria turi nepilnametį vaiką. Su Lietuva Ž. K. šiuo metu sieja tik tai, kad jis turi pilnametę dukrą, sūnus gyvena Norvegijoje, su žmona negyvena jau dešimt metų, nors oficialiai nėra išsiskyręs. Šiuo metu Ž. K. šeima yra Norvegijoje, todėl jo socialiniai ryšiai yra susiję su Norvegija. Be to, šiuo metu ruošiamasi atlikti kelio sąnario operaciją, jei bus perkeltas į Lietuvą, ši operacija nebus atlikta, po operacijos reikalinga šešių mėnesių reabilitacija, Lietuvos įkalinimo įstaigos tokių galimybių neturi. Kelio sąnario traumą Ž. K. gavo būdamas įkalinimo įstaigoje Norvegijoje. Jei teismui svarbūs tokie dokumentai, Ž. K. gali atsiųsti savo medicininę istoriją, tačiau tai užtruks dėl dokumentų vertimo (nebent teismui vertimas nebūtų reikalingas).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas. Tokio pobūdžio klausimai išsprendžiami nutartimi BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nagrinėjamu atveju Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos teikimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę Norvegijos Karalystėje, gynėjo dalyvavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pripažintas būtinu, jam atitinkamai parinktas gynėjas (b. l. 46, 47, 57). Visgi aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teisme buvo laikytasi ne visų proceso taisyklių, įtvirtintų BPK 362 straipsnyje. Net ir nutaręs nerengti posėdžio dėl atitinkamo teikimo, apie teikimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka teismas privalėjo informuoti suinteresuotus asmenis. BPK 362 straipsnis reglamentuoja su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiuo atveju pranešimas apie teismo posėdį buvo išsiųstas tik prokurorui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b. l. 48, 49). Pats Ž. K., kaip teisingai pažymėta jo skunde apygardos teismui, apie numatomą rašytinį klausimo nagrinėjimą nebuvo informuotas.
6. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių procesas buvo netinkamai organizuotas, padaryti esminiai BPK pažeidimai – nesilaikyta BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo bei BPK 10 straipsnyje įtvirtinto nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimo principo (nors nuteistajam ir buvo parinktas gynėjas, apie gynėjo parinkimą, kaip to reikalaujama BPK 51 straipsnio 3 dalyje, neinformuotas nuteistasis). Todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, aukštesnės instancijos teismas nevertina skundo argumentų, susijusių su Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio Ž. K. pripažinimu ir vykdymu, kadangi šie klausimai bus nagrinėjami apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. K. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį, bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.