- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- TS-28-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00030-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- Ž. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 274 antrąjį skirsnį, paskirta galutinė bausmė 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje. Paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, paskiriant galutinę bausmę – 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimą.
Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 22 d., pabaiga – 2023 m. liepos 18 d.
Anksčiau teismo teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažymėjo, kad nors nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau jis nebuvo ir skatintas. Vien tai, kad nuteistasis šiuo metu teigiamai elgiasi pataisos įstaigoje nesudaro pagrindo teigti, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jos pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. K. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pats savarankiškai atlieka remonto darbus už kuriuos negauna jokių pinigų, nuolat jis turi prašyti savo žmonos pinigų, kad jį paremtų, nors to seniau niekada nebūdavo, nes pats išlaikydavo savo šeimą dirbamas įmonėje, į ją žada sugrįžti, kai bus paleistas lygtinai į laisvę, taip pat turi gyvenamąją vietą.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo Ž. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neskatintas, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, Ž. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors Ž. K. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau jis nėra ir skatintas. Taip pat pagal „OASys“ metodiką Ž. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bet išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Ž. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad Ž. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su sunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjusiu sukelti mirtį, padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kasdieninėje veikloje yra ramus, neimpulsyvus, tačiau kai vartoja alkoholį gali būti neprognozuojamas. Nusikalstamas veikas atlieka impulsyviai, įtakojamas alkoholio. Nuteistojo nusikalstamų veikų istorijoje yra smurtinio elgesio epizodų, paskutinio nusikaltimo metu dominuoja agresyvus elgesys (sveikatos sutrikdymas). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra labiausiai susijęs su asmens impulsyvumu, pasiduodant kitų įtakai bei neįvertinant savo elgesio pasekmių, problemų indentifikavimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti esminius dalykus, kurie jam sukelia neigiamas pasekmes. Be to, nors nuteistasis, būdamas laisvėje, saikingai vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau dabartinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Taip pat, nuteistasis leisdamas laisvalaikį kartu su kitais asmenimis pavartodavo alkoholinius gėrimus, kas suponuoja nuomonę, jog nuteistojo pažįstamų asmenų rate yra asmenų, susijusių su nusikalstama veika, o taip pat laisvalaikio praleidimo būdai su šiais asmenimis sukuria palankias situacijas nusikalsti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Ž. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo Ž. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Nuteistojo Ž. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.