Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. (toliau – Ž. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 10 d. nutarties, kuria nuteistojo Ž. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 95-44 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. K. Norvegijos Karalystės Borgartingo apeliacinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 274 antrąjį skirsnį buvo nuteistas galutine 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis Ž. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, Komisijos 2022 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 95-44 paliekant nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. K. skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančią medžiagą, taip pat įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, daro pagrįstą išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8. Nuteistasis Ž. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad ji yra per maža, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – 2021 m. gruodžio 28 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ siuvėjo vienetininko pareigose, kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistą dėl individualių pokalbių su psichologu, užsirašė į konsultacijas dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu, bei į alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, aktyviai dalyvauja užimtumo priemonėse, t. y. IQ testų sprendimuose, savo pagalba prisidėjo remontuojant muzikos būrelio patalpas, dalyvavo organizuojamuose Naujametiniuose koncertuose. Be to, jokių drausminių nuobaudų pataisos įstaigoje nuteistasis neturi, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, išėjęs iš pataisos įstaigos turės darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu Ž. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis teistumas Ž. K. nėra pirmasis. Problemų su teisėsauga asmuo turėjo sulaukęs vos 16 metų, vėliau buvo teistas 2 kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Ž. K. atlieka už sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, be kita ko, padarytą užsienio valstybėje, nuteistajam į ją atvykus užsidirbti. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, Ž. K. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas dėl mažareikšmės dingsties, tarpusavio konflikto metu, nukentėjusįjį sužalojant peiliu, kas galėjo baigtis nukentėjusiojo mirtimi, jam laiku nesuteikus medicinos pagalbos. Visos šios aplinkybės rodo, kad vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu Ž. K. atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius jo teisės pažeidimus (praeityje Ž. K. buvo teistas už vagystes), kas akivaizdžiai parodo, kad ankstesni nuteistojo teistumai bei švelnesnių bausmių jam skyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo, dėl ko padarė naują sunkesnį nusikaltimą. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Tai tiek teismui, tiek Komisijai padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme, todėl nuteistojo skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Nors nuteistasis savo skunde ypatingai akcentuoja artimus socialinius ryšius su savo šeima, tačiau akivaizdu, kad prieš nuteisimą aplinkybių, susijusių su šeima bei santykiais su artimaisiais, nuteistasis nepaisė, vykdydamas nusikaltimą neįvertino savo elgesio nusikalstamų pasekmių. Darant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis šeimą turėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo tai akivaizdžiai nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant Ž. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Analogiškai vertintini ir nuteistojo skundo motyvai, susiję su darbu. Jį asmuo turėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, be kita ko, nusikaltimą įvykdė Norvegijos Karalystėje, į kurią atvyko pagal užsakymą, siekdamas užsidirbti daugiau pinigų, todėl vien tik faktas, jog laisvėje asmuo turės darbą, dirba jis ir šiuo metu, nesudaro pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai sprendė tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

11. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistajam šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka jo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė ir smurtinio elgesio istorija, rizikingas/pavojingas elgesys bei tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka. Svarbu tai, kad ne visi asmens atžvilgiu išskiriami kriminogeniniai rizikos veiksniai yra statiniai, t. y. kurių eliminavimui asmens veiksmai reikšmės neturi, bet išlieka ir dinaminių – rizikingas/pavojingas elgesys bei tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali ir privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas pataisos įstaigoje. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jam nustatytais kriminogeniniais rizikos veiksniais, jų konkrečiai neįvardinant, tačiau su tokia apelianto pozicija nesutiktina. Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus matyti, kad analogiški kriminogeniniai rizikos veiksniai aprašyti ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Apibendrinus Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotą informaciją, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. K. gyvenimo stiliaus ypatumai – bendravimas su alkoholį vartojančiais asmenimis, gali būti iš dalies siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška bei jo atžvilgiu išskiriamų dinaminių kriminogeninių rizikos veiksnių egzistavimu. Tačiau, sprendžiant iš bylos medžiagos, jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis bandytų išspręsti savo alkoholio vartojimo problemas pataisos įstaigoje, nenustatyta. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad nuteistasis užsirašė į alkoholio prevencijos užsiėmimus, tačiau pats patvirtino, jog kol kas juose jis nedalyvauja. Tuo tarpu patikrinti nuteistojo pateiktą informaciją, jog analogiško pobūdžio užsiėmimus jis lankė Norvegijos Karalystėje, skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad pats Ž. K., sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nepripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų, teigia, kad laisvėje jį vartojo saikingai, kas, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad pavartojęs alkoholio asmuo elgiasi impulsyviai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Be to, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje geba tik iš dalies atpažinti esminius dalykus, kurie jam sukelia neigiamas pasekmes.

13. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką pataisos įstaigoje Ž. K. ne tik nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, bet ir nebuvo skatintas, kas rodo, jog iš esmės jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kurių teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia. Bylos duomenimis nustatyta, jog nors nuteistasis ir lanko tam tikras užimtumo priemones, tačiau jos niekaip nesiejamos su jam nustatytų kriminogeninių rizikos veiksnių mažinimu. Jokių psichologijos programų, susijusių su impulsyvumo valdymu, kas neabejotinai neigiamai veikia nuteistojo elgesį, jis nelanko.

14. Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad jam likusi laisvės atėmimo bausmės dalis yra nedidelė, todėl, jo teigimu, vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – jau yra akivaizdžiai pasiektas, kadangi jo, kaip nuteistojo, laisvė yra suvaržyta itin žymų laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo skundo argumentas negali būti vienas iš pagrindų taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi visi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys patiria savo laisvės suvaržymus, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra itin svarbu vertinti laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų elgesio pokyčius, o ne tą aplinkybę, kiek laiko jie jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.

15. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, kurie padėtų jam išėjus į laisvą adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis Ž. K. šiuo metu vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, t. y. vis dar nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista ir Ž. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.