Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-94-626/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1S-94-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00190-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
L. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-94-626/2019(S)
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00190-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.; 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-11 nutarties, kuria pripažintas ir perduotas vykdyti Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento persiųstas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Asker ir Baerum pirmosiosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendžio priimto L. G. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

2. Skundžiama nutartimi teikimas tenkintas. Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendis pripažintas ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis L. G. skunde prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad nori bausmę dėl šeimos atlikti Norvegijoje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, todėl jis nesikreipė šiuo klausimu į jokį advokatą Lietuvoje.

4. Atsiliepimo į nuteistojo L. G. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies

5. Iš nuteistojo L. G. skundo matyti, kad apylinkės teismo nutartį jis skundžia dviem aspektais: nuteistasis mano, kad priimant minėtą nutartį buvo padaryti procesiniai pažeidimai; taip pat yra įsitikinęs, kad jis turėtų Norvegijos teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Norvegijoje dėl ten esamų socialinių ryšių.

6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad L. G. teiginiai dėl procesinių pažeidimų, padarytų nagrinėjant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo yra pagrįsti.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnyje numatyta, kad Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu (3 dalis). Teismas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus išsprendžia nutartimi šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartį nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras gali skųsti šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Apylinkės teisme, nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

9. BPK 362 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas apie posėdžio datą pranešė ir atsiliepimą dėl nagrinėjamo klausimo pasiūlė pateikti prokurorui. Nuteistajam L. G. apie posėdžio datą pranešta nebuvo. Atsiliepimo taip pat nebuvo siūloma pateikti. Teismas, norėdamas užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą, 2018-11-21 nutartimi L. G. ginti paskyrė valstybės garantuojamos pagalbos parinktą advokatą. Tačiau matyti, kad valstybės garantuojama pagalba advokatą L. G. ginti parinko vėliau, nei buvo jis paskirtas (2018-11-28) ir jam tik pranešė apie teismo posėdį (b. l. 101). Duomenų, kad advokatui buvo išsiųsta teismo nutartis, kurioje nurodytas pasiūlymas pateikti atsiliepimą, byloje nėra. Valstybės garantuojamos pagalbos parinktas ir teismo paskirtas advokatas atsiliepimo į bylą nėra pateikęs. Taip pat nėra duomenų, kad jis buvo susisiekęs su ginamuoju. Byloje nėra ir duomenų, kad nuteistajam apie paskirtą gynėją, jo kontaktus (telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir pan.) būtų buvę pranešta kaip to reikalaujama BPK 51 straipsnio 3 dalyje. BPK straipsnio 3 dalyje teismas įpareigojamas įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešti nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Šio reikalavimo, kaip ir reikalavimo apie posėdį pranešti suinteresuotai šaliai bei pasiūlyti jai pateikti atsiliepimą, apylinkės teismas neįvykdė.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamas teisingas bylos išnagrinėjimas nepriklausomame ir nešališkame teisme, Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta konstitucinė teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą, suponuoja ne tik valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais ir užtikrinti, bet ir valstybės institucijų pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimas Nr. KT20-N11/2018).

12. Taigi, teisė į gynybą (teisinę pagalbą) turi būti reali ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė, todėl teismas privalo ne tik formaliai paskirti gynėją, bet ir užtikrinti, kad asmuo iš tikrųjų galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą (žinotų apie paskirtą gynėją ir turėtų duomenis, leidžiančius su gynėju susisiekti). Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra.

13. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas buvo išnagrinėtas nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą tuo pačiu į tinkamą teismo procesą.

14. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų užtikrintos nuteistojo procesinės teisės, numatytos BPK. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų nuteistojo skundo argumentų nepasisakoma ir jie nevertinami, kad tai nedarytų įtakos teikimą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. G. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-11 nutartį ir klausimą dėl Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum pirmosios instancijos teismo 2016-10-05 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė