- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-81-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16491-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- UAB „Revilis“
- Kategorijos
- 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-919-894/2013 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB „Revilis“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas M. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Revilis“ 653,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 0,07 % delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos (653,09) – 32,46 Lt, priteisti iš atsakovės UAB „Revilis“ 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės UAB „Revilis“ vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį – 2 879,60 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Revilis“ 12,42 Lt (išmokėtina suma) už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui M. S. ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovei UAB „Revilis“ priteisė 2 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp šalių pasirašyta neterminuota darbo 2012-05-15 sutartis Nr. 2012-02, pagal kurios 1.2 punktą ieškovas priimtas ūkvedžio pareigoms, nustatant minimalų mėnesinį atlyginimą, proporcingą išdirbtam laikui, vieną kartą per mėnesį (Sutarties 3 p.), nustatytas ne visas darbo laikas, t. y. 4 darbo valandos per dieną, 20 darbo valandų per savaitę (Sutarties 5–6 p.), darbo sutartis įsigaliojo 2012-05-15 (Sutarties 56 p.); 2012-07-31 šalys pasirašė Sutarties priedą Nr. 1, kuriuo susitarė pakeisti Sutarties 5 punktą, nuo 2012-08-01 nustatant visą darbo dieną, t. y. 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę (55–57 b. l.). Minėta darbo sutartis 2012-08-14 nutraukta. Tarp atsakovės UAB „Revilis“ ir R. S. pasirašyta 2010-11-02 Sutartis Nr. 20101102-1, kurios 1 punktu atsakovė UAB „Revilis“, be kita ko, įsipareigojo vykdyti R. S. „Nakcižibio“ poilsio namų administravimo, aptarnavimo, priežiūros paslaugas, organizuoti poilsiautojų poilsį kaimo turizmo sodyboje (48 b. l.). Ieškovas neatliko darbo pareigų atsakovės UAB „Revilis“ bendrovėje nė vienos dienos 2012 m. gegužės ir birželio mėnesiais dėl ligos. Ieškovas dirbo UAB „Revilis“ liepos mėnesį 3 darbo dienas, o rugpjūčio mėnesį –10 darbo dienų.
Dėl viršvalandžių
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybę, jog ieškovo išsilavinimas yra aukštasis, sprendė, kad ieškovas, būdamas vidutiniškai atidus ir rūpestingas, negalėjo nesuprasti, jog jo darbdavys yra UAB „Revilis“. Teismas vertino kaip nesusijusį su šalių darbo teisiniais santykiais ieškovo motyvą apie tai, kad jis dirbo liudytojo R. S. pavedimu liudytojo sūnaus sodyboje Varėnos rajone.
Teismas nustatė, kad ieškovo argumentą dėl darbo viršvalandžių paneigia atsakovės pateiktas 2012 m. rugpjūčio darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Teismas akcentavo tai, kad ieškovas jo pasirašytame 2012-08-16 sutikime, adresuotame atsakovei, nebuvo įtraukęs nesumokėto darbo užmokesčio už, jo teigimu, išdirbtus viršvalandžius. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai dėl tariamai dirbtų viršvalandžių įrodinėjami ieškovo paaiškinimais, kurie yra itin nenuoseklūs. Teismo posėdyje liudytoja apklaustos E. S. parodymus apie M. S. dirbtus viršvalandžius teismas vertino kritiškai, nes ši liudytoja, būdama ieškovo sutuoktinė, galimai turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovo naudai. Taigi teismas šią ieškovo ieškinio reikalavimų dalį laikė neįrodyta, todėl atmetė.
Dėl reikalavimų priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nevisiškai išmokėtas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas ieškovas įrodinėjo pateiktais bankų sąskaitų išrašais, darbo užmokesčio bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie buvo sudaryti iš ieškovo paaiškinimų pagal savo įsivaizdavimą, savo paskaičiavimus, kiek jis dirbo. Teismo posėdyje ieškovas bei jo atstovai davė paaiškinimus, kurie, teismo vertinimu, neatitiko jų pačių į bylą pateiktų darbo užmokesčio bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo paaiškinimai dėl jam išmokėtos sumos, dėl dirbtų dienų rugpjūčio mėnesį, dėl įskaičiavimo į darbo užmokestį išmokų už viršvalandžius buvo itin nenuoseklūs.
Teismas nurodė, kad su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą ieškovui jo atleidimo dieną patvirtina į bylą pateikti ieškovo M. S. pasirašyti Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, priskaitymų–išskaitymų žiniaraščiai, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Teismo vertinimu, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo atleidimo dieną jam buvo išmokėta 574,84 Lt, ieškovo atleidimo dieną jam nebuvo sumokėta ligos pašalpa (29,08 Lt). Teismas nustatė, kad ligos pašalpą atsakovė, vadovaudamasi ieškovo 2012-08-16 surašytu rašytiniu Sutikimu dėl dalies skolos pagal vekselį padengimo iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, kurios ieškovas neginčijo, sumokėjo R. S.. Teismo vertinimu, ieškovo prašymu atsakovė galėjo išskaityti iš ieškovui priklausiusių su darbo santykiais susijusių sumų ieškovo 29,08 Lt skolą kreditoriui, tai atsakovė padarė pavėluotai, 2012-08-26 sumokėjo R. S. 29,08 Lt ir taip visiškai (nors ir pavėluotai) atsiskaitė su ieškovu M. S.. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 653,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio teismas kaip nepagrįstą atmetė. Teismas pripažino pažeidimu tai, kad atsakovė neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną (Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies reikalavimas). Dėl to teismas, nustatęs, kad neišmokėto darbo užmokesčio dalis sudarė 29,08 Lt (vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintu vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiumi už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną) ieškovui iš atsakovės priteisė 1,38 Lt (29,08 Lt / 21 d. d.) už kiekvieną darbo dieną pradedant skaičiuoti nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-08-14) iki 2012-08-26, t. y. iki dienos, kada darbdavys sumokėjo ieškovo nurodytam kreditoriui R. S. 29,08 Lt, skaičiuojant už 9 darbo dienas priteisė 12,42 Lt (išmokėtina suma) (9 d. d. x 1,38 Lt ).
Teismas konstatavo, jog nepatenkinus ieškovo reikalavimo priteisti 653,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo – priteisti 0,07 % delspinigius nuo neišmokėtos 653,09 Lt darbo užmokesčio sumos.
Dėl neturtinės žalos
Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti jam 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti tuo pagrindu, kad atsakovės vadovas R. S. ieškovui darė psichologinį spaudimą, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu. Teismas vadovavosi byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tarnybos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus raštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog M. S. į (duomenys neskelbtini) g. 10-19 atvežė skolą. Rašto duomenys, teismo vertinimu, sutapo su liudytojų R. S. ir E. S. parodymais, jog konfliktas tarp ieškovo ir R. S. kilo dėl to, kad ieškovas sugadino R. S. šeimai priklausiusį automobilį ir dėl to turėjo atlyginti padarytą žalą pagal pasirašytą skolos dokumentą. Teismas akcentavo, jog liudytojas R. S. nėra atsakovo vadovas ar darbuotojas, todėl net įrodžius, kad R. S. darydamas psichologinį spaudimą padarė M. S. neturtinę žalą, tuo pagrindu iš buvusio darbdavio UAB „Revilis“ neturtinė žala ieškovui negalėtų būti priteisiama, nesant darbdavio neteisėtos veikos, priežastinio neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšio, taip pat nesant darbdavio kaltės. Teismas, svarstydamas galimybę taikyti atsakovei turtinę atsakomybę už neišmokėtus ieškovui 29,08 Lt, įvertino vėlavimo neišmokėti šią sumą trukmę, taip pat tai, kad atsakovė, neįteikdama ieškovui atsiskaitymo lapelių, pažeidė Darbo kodekso 202 straipsnio reikalavimus, tačiau teismo vertinimu, minėti pažeidimai nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neįrodo, jog ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos. Nenustatęs įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, teismas ieškovo reikalavimo dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
Dėl prašymo skirti baudą
Teismas sprendė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovas M. S. savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ar suvaržė kitų asmenų teises ar interesus ir padarė jiems žalą. Nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo paskirti jam Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytą nuobaudą. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą priteisti jai 50 % paskirtos baudos.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisakė kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovas M. S.. Ieškovas prašo panaikinti Katino apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą. Perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Rengti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą.
Ieškovas su priimtu sprendimu nesutinka, mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas ir todėl neteisėtas ir naikintinas, o ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismo pareiga yra motyvuoti teismo sprendimą ir atskleisti bylos esmę. Tačiau Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs apelianto ieškinį atsakovei, netinkamai atskleidė bylos esmę ir nemotyvavo kai kurių sprendimo dalių.
Teismas savaip interpretavo ieškovo ieškinio reikalavimus, savo sprendimo motyvaciją pradėdamas nuo viršvalandžių aptarimo.
Teismas įpareigotas pats aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese.
Teismo metu ieškovas ne kartą iškėlė abejones dėl tam tikrų dokumentų tikrumo ir prašė teismo įpareigoti pateikti atsakovę tų dokumentų originalus. Pvz., byloje esantis Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis už 2012 metų rugpjūčio mėnesį kelia ieškovui pagrįstų abejonių dėl jame esančio jo parašo tikrumo. Kadangi darbdavys ieškovui teikė daugybę įvairių dokumentų, ant kurių ieškovas turėjo pasirašyti, teismo metu ieškovas negalėjo tvirtai teigti, jog tai nėra ieškovo parašas, ir prašė teismo išreikalauti žiniaraščių originalus. Tačiau teismas neatsižvelgė į šį ieškovo prašymą. Tokiu būdu iš ieškovo buvo atimta teisė apginti savo pažeistus interesus, nors tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog sumų,
dėl kurių ieškovas pasirašė 2012 m. rugpjūčio mėnesio Darbo užmokesčio žiniaraštyje, ieškovas negavo.
Byloje kilo ginčai dėl tam tikrų buhalterinių skaičiavimų, tam tikrų dokumentų tikslumo, tikrumo. Tai nustatęs teismas turėjo kreiptis į specialistus, kurie paaiškintų darbo užmokesčio apskaičiavimo, išmokėjimo ypatumus. Pvz., b. l. 77 yra atsakovo pateikta pažyma apie priskaičiuotą valandinį darbo užmokestį. Tačiau pažymoje nurodytas valandinis darbo užmokestis yra klaidingas. 2007 m. gruodžio 17 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1368 nustatė minimalų valandinį atlyginimą – 4,85 Lt, o 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 Vyriausybė nustatė 5,15 Lt minimalų valandinį atlyginimą.
Tokia pati situacija yra ir su byloje esančiu neva ieškovo pasirašytu prašymu dėl jo atleidimo iš darbo. Teisme ieškovas aiškiai išreiškė savo poziciją – prašymo atleisti iš darbo (tokio, kokį pateikė atsakovė į bylą) apeliantas nerašė. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad prašymą atleisti iš darbo ieškovas rašė tą pačią dieną, kaip ir prašymą priimti į darbą. Abu prašymus ieškovas rašė ranka, o ne spausdino kompiuteriu. Keista ir tai, jog neva ieškovo prašyme dėl atleidimo iš darbo nėra nurodyta nei prašymo surašymo data, nei pageidaujama atleidimo data, nei pagrindas, kuriuo ieškovas nori nutraukti darbo santykius.
LR CPK 184 str. 1 d. numato, jog jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Teismas turėjo visas procesines galimybes įpareigoti pateikti atsakovą darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių originalus, tačiau to nepadarė. Priešingai, motyvuodamas neva tuo, jog užsitęs bylos nagrinėjimas (nors nuo ieškinio padavimo ir taip buvo praėję beveik pusė metų, ir taip pažeistas LR CPK 413 str.), priėmė atsakovės pateiktus darbo laiko apskaitos dokumentus, o apelianto prašymą prijungti tam tikrus dokumentus, kurie būtų įrodę aplinkybes, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę registruotais laiškais, kuriuos atsakovė atsisakė priimti, su reikalavimais išmokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį, atmetė.
Atsakovės pateikti dokumentai buvo pagrindiniai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi ieškovo ieškinį tenkindamas iš dalies, o kvestionuojant tam tikrų dokumentų tikrumą, ieškovas yra įsitikinęs, jog yra reikalinga įpareigoti atsakovę pateikti Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių originalus.
Kadangi atsakovė visus savo atsikirtimus grindė būtent tais dokumentais, dėl kurių ieškovui kyla abejonių, ieškovas yra įsitikinęs, jog paneigus jų tikrumą, ieškovo ieškinys turėtų būti tenkinamas visiškai.
LR CPK 327 str. numato pirmosios instancijos teismo pareigą atskleisti bylos esmę, o jos neatskleidimas yra absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, neišreikalavo dokumentų originalų ir todėl neteisingai, nepagrįstai išsprendė bylą, o tai lemia priimto sprendimo neteisėtumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą surašė atsakovės UAB „Revilis“ atstovė advokatė K. R..
Šalies argumentai
Atsakovės UAB „Revilis“ atstovė nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka visiškai. Atsakovės atstovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą pagrindimą ir pavedimą.
Pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė bylos esmę, kruopščiai tyrė visas faktines aplinkybes, ypač ieškovo paaiškinimus, kurie posėdžio metu buvo keičiami ne vieną kartą ir buvo įvertinti priimant teismo sprendimą (sprendimo 4 lapas).
Teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas detaliai tyrė su ieškinio dalyku susijusias faktines aplinkybes ir išsamiai dėl jų pasisakė teismo sprendime, nurodydamas tiek argumentus, kuriais atmetami įrodymai, tiek ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
Teismas, nustatydamas, kokia darbo užmokesčio suma priklausė išmokėti ieškovui ir ar visa ši suma buvo išmokėta, pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais.
Ieškovui neginčijant žiniaraščio ir jame esančiojo parašo apie darbo užmokesčio gavimą, teismas neturėjo pagrindo byloje skirti rašysenos ekspertizę.
Nebuvo jokio pagrindo kreiptis į specialistus, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokesčio skaičiavimo ypatumus, teismui yra žinomi.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis nepasirašė prašymo atleisti iš darbo. Teismas aiškinosi, ar ieškovas ginčija jo atleidimą iš darbo. Apeliantui neginčijant atleidimo iš darbo ir paties prašymo atleisti jį iš darbo, teismas netgi neturėjo pagrindo šių aplinkybių tirti. Pažymėtina, kad ieškovas yra praleidęs ir LR DK 300 str. nustatytą senaties terminą ginčyti atleidimą iš darbo.
Ieškovas negalėjo nurodyti faktinių aplinkybių, susijusių su jam neišmokėtu darbo užmokesčiu.
Remiantis atsakovės pateikta pažyma (b. l. 73), ieškovui priklausė išmokėti iš viso 603,92 Lt su darbo užmokesčiu susijusių išmokų. Šis užmokestis buvo išmokėtas remiantis 2012 metų liepos, rugpjūčio darbo užmokesčio žiniaraščiais, ir 29,08 Lt išmokėti pagal 2012-08-26 kasos išlaidų orderį (b. l. 74). Teismas pripažino, kad esant ieškovo prašymui, atsakovė turėjo teisinį pagrindą sumokėti 29,08 Lt R. S.. Šios teismo išvados nėra ginčijamos.
Šalies argumentai
Ieškovui neginčijant savo parašų nurodytuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose, laikytina, kad atsakovė įrodė, jog yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, o ieškovas įrodymų, nurodytų jo ieškinyje – dėl viršvalandinių darbų, dėl sulygto didesnio, nei nurodytas darbo sutartyje, darbo užmokesčio, dėl nelegalaus darbo, nepateikė. Todėl teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė gavęs iš atsakovės iš viso 502 Lt darbo užmokesčio, vėliau nurodė 420 Lt darbo užmokestį. (Nors pagal pateiktą pažymą ieškovui priklausė išmokėti 603,92 Lt su darbo užmokesčiu susijusių išmokų). O ieškiniu prašė priteisti 653,09 Lt darbo užmokestį, kaip jau minėta, visiškai negalėdamas paaiškinti, už ką konkrečiai su juo nėra atsiskaityta.
Ieškovo pateikti jam neišmokėto darbo užmokesčio skaičiavimai, parengti profsąjungos darbuotojos buhalterės A. P., neatitinka šalių sudarytos darbo sutarties. Pirma. Juose darbo užmokestis skaičiuojamas pagal vidutinį valandinį darbo užmokestį. Tačiau jau minėta, kad ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje susitarta dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio.
Antra. Skaičiavimai neatitinka į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių – liepos mėnesį ieškovas yra išdirbęs 12 valandų, rugpjūčio mėnesį – 79 valandas. O ieškovas skaičiuoja 20 valandų liepos mėnesį ir 56 valandas rugpjūčio mėnesį.
Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė dirbęs viršvalandinius darbus. Ieškovas apeliaciniame skunde šių teismo išvadų neginčija.
Todėl remiantis apeliaciniame skunde nurodytu teisiniu ir faktiniu pagrindu, galima daryti išvadą, kad skundu yra ginčijamos tik aplinkybės, susijusios su darbo užmokesčio išmokėjimu 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Pirmosios instancijos teisme ieškovas neginčijo savo parašo, esančio žiniaraštyje. Jo pozicija, pateikta apeliaciniame skunde, irgi yra prieštaringa. Iš esmės apeliantas prašo išreikalauti dokumentų originalus, tačiau jų pačių neginčija ir neginčijo pirmosios instancijos teisme, priešingai, nurodydamas, kad pasirašė žiniaraščiuose (b. l. 135). Todėl manoma, kad šis apelianto prašymas atmestinas LR CPK 314 str. nurodytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Kitų nesutikimo su teismo sprendimu argumentų apeliantas nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio nagrinėjimo
Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir ginčo aplinkybių vertinimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, atsakydama į nurodytą apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo M. S. ir atsakovės UAB „Revilis“ buvo sudaryta 2012-05-15 neterminuota darbo sutartis Nr. 2012-02, ieškovas priimtas ūkvedžio pareigoms (sutarties 1.2 p.), nustatant minimalų mėnesinį atlyginimą, proporcingą išdirbtam laikui, vieną kartą per mėnesį (Sutarties 3 p.), ieškovui buvo nustatytas ne visas darbo laikas – 4 darbo valandos per dieną, 20 darbo valandų per savaitę (Sutarties 5–6 p.), darbo sutartis įsigaliojo 2012-05-15 (Sutarties 14 p.). Darbo 2012-05-15 sutarties šalys pasirašė 2012-07-31 Darbo Sutarties priedą Nr. 1, kuriuo susitarė pakeisti Sutarties 5 punktą, nuo 2012-08-01 nustatant ieškovui visą darbo dieną, t. y. 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę (55–57 b. l.). Darbo sutartis nutraukta 2012-08-14 (9–11, 55–57). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo šalių darbo santykiai susiklostė nuo darbo sutartyje nurodytos datos – 2012-05-15, o ne, kaip aiškina apeliantas, nuo 2012-05-08, patvirtina: atsakovės atstovo Ž. S. paaiškinimas teismo posėdyje (b. l. 140–142), kuriuo nustatyta, kad ieškovas pradėjo darbą bendrovėje nuo darbo sutarties 2012-05-15 sudarymo datos; darbo sutarties tekstas, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis sudaryta tarp šalių 2012-05-15 ir kad ieškovas atsakovėje bendrovėje pradeda darbą nuo 2012-05-15 (darbo sutarties 14–15 p.), atsakovės direktoriaus 2012-05-15 įsakymas Nr. 20120515-1D, kuriame nurodyta, kad ieškovas priimtas į darbą ūkvedžiu nuo 2012-05-15 (b. l. 44); atsakovės darbuotojų, dirbusių atsakovės bendrovėje, sąrašas, kuriame nurodyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovę ūkvedžiu 2012-05-15–2012-08-14 laikotarpiu (b. l. 107), pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie valstybinių socialiniu draudimu apdraustus nuo 2012-05-08 atsakovės bendrovėje dirbančius asmenis sąrašas (b. l. 118), ieškovas į šį sąrašą neįtrauktas; darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo atžymos, kuriame ieškovo parašas įrašytas 2012-05-15 (b. l. 129–128). Įvertinusi esančius byloje įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo nuo 2012-05-08 iki darbo sutarties sudarymo (CPK 178, 185 str.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl tariamai netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių dėl to, kad byloje nebuvo pateikti rašytinių įrodymų originalai, kadangi šiam argumentui patvirtinti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.). Pateikti byloje rašytiniai įrodymai (Ūkvedžio pareiginiai nuostatai, Įsakymas Nr.20120515-1D, prašymas atleisti iš darbo, Įsakymas Nr. 20120814-1D, sutikimas dėl dalies skolos pagal vekselį padengimo iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, sutartis Nr. 20101102-1, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai 2012.07-08 laikotarpiu, priskaitymų–išskaitymų žiniaraštis 2012-05-08, 2012-05-15 darbo sutartis Nr. 2012-02, UAB „Revilis“ darbo tvarkos taisyklės, 2012-07-08 mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos 2010–2012 m. žurnalas (b. l. 42–71, 74–75, 124–129), patvirtinti atsakovės direktoriaus parašu ir antspaudu, taip pat byloje dalyvaujančios advokatės K. R. parašu, advokatė pagal 2012-12-28 atstovavimo sutartį (b. l. 39), atstovauja atsakovei ir turi teisę tvirtinti dokumentų kopijas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti byloje rašytiniai įrodymai atitinka CPK 198 str. 2 d., 114 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovo pozicija byloje yra prieštaringa, ieškovas apklaustas teismo posėdyje pripažino, jog Darbo užmokesčio žiniaraštyje pasirašė, tačiau nematė išmokėtinos sumos, nes buvo uždengta išmokančios darbo užmokestį darbuotojos pirštu (b. l. 135). Taip pat ieškovas teigė, kad apskritai negavo lėšų, nurodytų 2012 m. rugpjūčio mėnesį Darbo užmokesčio žiniaraštyje, arba gavo mažiau lėšų, nei nurodyta kitose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, ir ginčija lėšų išmokėjimo faktą, taip pat nesutinka su darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms apelianto skundo motyvas, jog ieškovas, apžiūrėjęs dokumentų kopijas, negalėjo tvirtai teigti, jog žiniaraščiuose nėra jo parašų, patvirtina ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, tai nustatė skundžiamame sprendime ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija su šia teismo sprendimo išvada sutinka. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo tariamai padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, kurie susiję su atsisakymu išreikalauti (priimti į bylą) tam tikrus dokumentus, yra visiškai abstraktūs. Ieškovas apeliaciniame skunde nepaminėjo jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, o tiesiog pacitavo atskirų CPK straipsnių tekstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti byloje įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktų byloje įrodymų visuma, pagrįstai atmetė ieškovo motyvus dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio, teisėjų kolegija laiko šią pirmosios instancijos teismo išvadą teisinga. Todėl apelianto motyvas dėl pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo procesinės teisės normų, susijusių su įrodymų pateikimu ir vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12, 185 str.).
Byloje yra ieškovo M. S. vardu surašytas prašymas atsakovės direktoriui dėl ieškovo atleidimo iš darbo (b. l. 45). Ieškovas teigia, kad surašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kai rašė prašymą dėl priėmimo į darbą atsakovei, abu prašymus ieškovas surašė ranka tuo pačiu metu, o ne atspausdino kompiuteriu. Ieškovas laiko, kad pateiktas byloje prašymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra surašytas ir pasirašytas ne ieškovo, šis ieškovo vardu surašytas prašymas, apelianto nuomone, yra su trūkumais, nes prašyme atleisti ieškovą iš darbo nesuformuluotas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas ir nenurodytos prašymo ir atleidimo iš darbo datos. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad tinkamas prašymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo surašytas paties ieškovo priėmimo į darbą momentu, kadangi byloje nėra įrodymų, kad 2012 m. gegužės mėnesį ieškovas surašė tokio turinio prašymą atsakovės vardu. Be to, jeigu ieškovas ir būtų rašęs 2012 m. gegužės mėnesį prašymą atleisti jį iš darbo, tai tikėtina, kad ieškovas iš anksto negalėtų tiksliai nurodyti atleidimo iš darbo pagrindo ir darbo sutarties nutraukimo datos, todėl turinio prasme prašymas dėl atleidimo ieškovo iš darbo nebūtų labiau informatyvus, negu esantis byloje (b. l. 45). Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšminga aplinkybė, kad prašymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra atspausdintas kompiuteriu, o ne surašytas ieškovo ranka, kadangi ieškovas atleidimo iš darbo pagrindo (DK 127 str. 1 d.) ir kitų su ieškovo atleidimo iš darbo procedūra susijusių dalykų (atleidimo datos, direktoriaus įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, darbo sutarties įrašo apie ieškovo atleidimą iš darbo) neginčijo, todėl laikoma, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, atsakovės direktoriaus įsakyme nurodytą datą ir nurodytu pagrindu, t. y. ieškovo pareiškimu (CPK 12 str.). Todėl ieškovo motyvas dėl įrodymo nepatikimumo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas esant ginčui dėl išmokėtino ieškovui darbo užmokesčio dydžio privalėjo kreiptis į specialistus, o ne savarankiškai atlikti ginčo darbo užmokesčio sumos apskaičiavimus, nes byloje pakanka duomenų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui atlikti. Pateiktoje 2012-12-19 pažymoje Nr. 2012-12/03 (b. l. 72) nurodyta, kad ieškovas 2012 m. liepą dirbo 12 valandų, 2012 m. rugpjūtį dirbo 79 valandas, ieškovas šių duomenų neginčija, ieškovo dirbtą atsakovės įmonėje laiką patvirtina mėnesio darbo apskaitos žiniaraščiai (b. l. 124–127), duomenys iš „Sodros“ apie 2012 m. gegužės–liepos mėnesiais priskaičiuotas ieškovui išmokas (b. l. 133a). Teisėjų kolegija vadovaujasi šiais dokumentais byloje ir konstatuoja, kad apeliantas klaidingai nurodo, jog atsakovės 2012-12-19 pažymoje (b. l. 72–73) priskaičiuota ir išmokėta ieškovui darbo užmokesčio suma neatitinka 2007 m. gruodžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 nustatyto minimalaus valandinio atlyginimo – 4,85 Lt, ir 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 Vyriausybės nustatyto 5,15 Lt minimalaus valandinio atlyginimo dydžių. Kaip nurodyta anksčiu, tai skunde taip pat nurodo apeliantas Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Apraše. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis Aprašo 6.1 punktu, apskaičiuojamas iš paskutinių 3 kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, kuris apskaičiuojamas už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už laiką, kai jis dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, laikotarpius tarp sezonų, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos) (Aprašo 5.1 punktas), taip pat neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 5.1 punkte (Aprašo 6.5 punktas). Darbo dienų skaičius 2012 m. liepos mėnesį buvo 21 diena, o rugpjūčio mėnesį 22 dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2012 m. gegužės iki 2012 m. birželio nedirbo, vėliau 2012 m. liepos mėnesį ieškovas dirbo 3 dienas (arba 12 valandų), liepos mėnesį ieškovui buvo nustatytas 400 Lt darbo užmokestis (su mokesčiais) už keturių valandų darbo dieną (b. l. 9, 49, 53, 72–73). Todėl atsakovė išmokėjo ieškovui 52 Lt (be mokesčių), o priskaičiavo 57,14 Lt (su mokesčiais 400 Lt x 3 d. (12 val.): 21 d.). Nuo 2012-08-01 ieškovo darbo diena pailgėjo iki 8 valandų, o atlyginimas (MMA) padidėjo iki 850 Lt (b. l. 57) per mėnesį su mokesčiais (ieškovas dirbo 79 valandas (arba 10 d.). Todėl skaičiuodama vidutinį darbo užmokestį (850 Lt x 10 d. : 22 d.) atsakovė priskaičiavo ieškovui 386,36 Lt (su mokesčiais). Atsakovės buhalterinėje 2012-12-19 pažymoje Nr. 2012-12/02 (b. l. 73) nurodyti duomenys apie apskaičiuotas ieškovo atleidimo iš darbo išmokas, kurių suma sudarė 603,92 Lt (be mokesčių), nėra nuginčyti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikomi teisingais, o apelianto motyvai dėl klaidingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 str.).
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo kai kurių sprendimo dalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje ir tinkamai vertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, koks yra ieškovo reikalavimas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus atsakė į ginčo šalių argumentus, išdėstė teisinius argumentus, teismo sprendimo motyvų išdėstymo eiliškumas nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo konstatuoti sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 1, 2 dalies įvardytu pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Revilis“ apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „Revilis“ interesams, remiantis atstovavimo 2013-07-23 sutartimi, atstovavo advokatė K. R., advokatė atsakovės UAB „Revilis“ vardu surašė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (b. l. 171–175), teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais ir suformuluotu atsakovės prašymu atmesti apeliacinį skundą sutiko. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą yra gana didelės apimties, reikalaujantis platesnės analizės ir vertinimo. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą ji advokatei sumokėjo 800 Lt (b. l. 176–177). CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas paprastai negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės prašymas priteisti iš apelianto 800 Lt bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, jo tenkinimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma negalėtų būti vertinama kaip siekis praturtėti pralaimėjusios šalies sąskaita (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme – 800 (aštuonis šimtus) Lt atsakovei UAB „Revilis“ (į. k. 302536850, J. Basanavičiaus al. 56-41, Kaunas).