Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-83-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
2A-83-392/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-83-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01887-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N. ir A. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos A. N. 21 015,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, A. N. 10 969,25 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovams iš Lietuvos Respublikos po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją sumokėti A. N. 24 015,42 Eur į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, A. N. – 13 969,25 Eur į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ING Belgium banke; priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos advokato išlaidas. Nurodė, kad siekdami apginti savo teises ir pareigas mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą ir komunalines paslaugas kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad ginčai vyko dėl bendrojo naudojimo objektų savininkų teisių ir pareigų bei viešo intereso, kai apskaičiuodama mokėtiną sumą už paslaugas bendrijos administracija nepagrįstai padidino mokėtiną sumą butų savininkams, kurie neturi boksų garažuose, nesinaudoja sandėliukais, be to, neteikė sąskaitų, nesudarė komisijos ginčams nagrinėti. Ieškovai buvo priversti kreiptis į teismus su ieškiniais ir prašymais, dėl to bei dėl teismų sprendimų patyrė 31 984,67 Eur materialinių nuostolių bei neturtinės žalos. Ieškovų teigimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovės atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: 1) neteisėti atsakovės veiksmai, 2) atsiradusi žala dėl neteisėtų pareigūnų veiksmu/neteisėto neveikimo, 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo klaidos, pasireiškiančios netinkamu teisės aktų taikymu arba byloje esančių įrodymų vertinimu, yra pagrindu panaikinti procesinį sprendimą instancine tvarka, tačiau tai nėra pagrindu daryti išvados apie neteisėtus ir kaltus teismo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą ir priimant joje procesinį sprendimą. Ieškovo ieškinys, pareikštas valstybei, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovai subjektyviai vertina teismų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovai aktyviai naudojosi jiems įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis reikalauti peržiūrėti žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus ir nutartis. Aukštesnės instancijos teismai, nagrinėję ieškovų apeliacinius ir atskiruosius skundus, nei vienoje nutartyje nėra konstatavę šiurkščių ir aiškių teisės aiškinimo ar jos taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas. Ieškovai, reikšdami ieškinį valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, iš esmės jokių kitų teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, išskyrus priimtus jų atžvilgiu neteisingus procesinius sprendimus, nenurodė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindžia nesutikimu su teismų nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėtose civilinėse bylose teisiniu vertinimu, teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardindami civilinės bylos išnagrinėjimo procesinius rezultatus, lėmusius ieškovų reikalavimų bei skundų atmetimą. Tačiau vien nepalankų procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovų nurodytose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalį.

5. Teismas sprendė, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, jog teismai neleido ieškovų atstovui P. N. atstovauti savo sūnaus ir marčios, nes jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl ieškovai patyrė atstovavimo išlaidas procesuose, yra atmestina, nes pagrindas neleisti P. N. atstovauti savo artimųjų teisme buvo teisinis reglamentavimas. Teismas vertindamas kitus nurodytus ieškovų ir jų atstovų argumentus dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų kokias nors netinkamai vykdytas pareigas; ieškovų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Ieškovų nurodomos aplinkybės apie tai, jog teismai neįvertino faktinių aplinkybių, į jas neatsižvelgė, todėl priimti procesiniai sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti ieškovų teisių pažeidimo, kadangi teismų priimti procesiniai sprendimai buvo patikrinti įstatymų nustatyta hierarchine ir teismine tvarka, visi sprendimai yra įsiteisėję.

Šalies argumentai

6. Ieškovų teiginiai, jog žemesnės instancijos teismai neįvertino ir neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes yra nepagrįsti nei pagal teismų vystomą praktiką, nei bylos faktiniais duomenimis. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti teismų ir teisėjų veiksmų neteisėtumo, nėra nustatyta klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimams, nenustatyta, jog jie netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas. Teismas įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą padarė išvadą, kad šiuo atveju vien, ieškovų nuomone, netinkamai priimti procesiniai sprendimai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų, t. y. pirmosios iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, jog ieškovų nurodyta turtinė ir neturtinė žala yra nepagrįsta. Ieškovai neturtinės žalos niekaip nepagrindžia, nenurodo, kaip ši žala pasireiškė, o teismo posėdžio metu ieškovų atstovė paaiškino, kad papildomi įrodymai, galintys pagrįsti neturtinės žalos atsiradimą, neegzistuoja. Aplinkybė, kad ieškovai pralaimėjo civilines bylas, sudaro pagrindą spręsti, kad jų patirtos išlaidos buvo pagrįstos. Ieškovai teisėjų ir teismų darbą įvardijo kaip išimtinai neteisingą vien todėl, jog procesiniai sprendimai jiems nebuvo palankūs. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė įstatyme įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, bet ir žalos bei priežastinio ryšio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovai (apeliantai) A. N. ir A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti iš Lietuvos Respublikos A. N. ir A. N. 500 Eur lygiomis dalimis turtinę žalą, patirtą dėl advokato pasamdymo kasaciniams skundams surašyti; įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją sumokėti A. N. 250 Eur į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, A. N. – 250 Eur į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ING Belgium banke. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantų nuomone, ieškinys iš esmės neišnagrinėtas. Ieškinio atmetimo motyvai abstraktūs, deklaratyvūs. Teisėja konstatavo ir įvertino tik 4 iš 15 ieškovų pateiktus įrodymus dėl teismų ir teisėjų neteisėtų ir neatliktų veiksmų. Skundžiamame sprendime nutylėjo, neišnagrinėjo, neįvertino ir teisiniais argumentais nepaneigė kitų ieškinyje konstatuotų teisėjų padarytų neteisėtų ar neatliktų veiksmų, kuriuos jie pagal įstatymus turėjo privalomai atlikti nagrinėdami bylas ir dėl kurių ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

8.2. Nesutinka su teismų sprendimu nepripažinti P. N. teisės vykdyti Bendrijų įstatymu nustatytų funkcijų – atstovauti ir ginti BN objektų savininkų teises, pareigas ir teisėtus interesus, nes P. N. faktiškai buvo ginčo šalis, Bendrijos valdymo organo – valdybos narys, atliekantis Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 7 ir 8 dalimi jam nustatytas funkcijas. Teismui nepripažinus P. N. ieškovų įgaliotų atstovu, ieškovai buvo priversti samdyti advokatus ir advokato padėjėją atstovauti juos teismo posėdžiuose ir patyrė 1 458,60 Eur nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Apeliacinis teismas nepagrįstai nepanaikindamas pirmos instancijos teismų sprendimų esant absoliučiam jų negaliojimo pagrindui, padarė šiurkščią klaidą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriimdamas kasacinių skundų, padarė akivaizdžią ir šiurkščią klaidą, palikęs galioti neteisėtus sprendimus ir neišspręstą ginčą. Šie faktai patvirtina, kad dėl teismo ir teisėjų akivaizdžių ir šiurkščių teisės taikymo klaidų, ieškovams yra padaryta turtinė žala, jie patyrė nuostolių.

8.4. Bylos buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai 1 - 2,2 metus: apylinkės teismas – vidutiniškai 8,3 mėn., apygardos teismas – 9,7 mėn., bylos buvo nesudėtingos ir aiškios. Ginčas nagrinėtas penkis metus, bet nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, nesustabdyti Bendrijos ir UAB „Naujamiesčio būstas“ neteisėti ir neteisingi veiksmai, todėl dabar mokėtina suma už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą, valdymą apskaičiuojama neteisėtu ir neteisingu būdu.

Atsiliepimas

9. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovų samprotavimai, jog teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes jame nepasisakyta dėl visų argumentų, kuriais buvo grindžiami reikalavimai, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tai, kad ieškovai nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nemotyvuotu ar laikyti, jog buvo neatskleista bylos esmė. Skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su neva netinkamai išnagrinėtomis kitomis civilinėmis bylomis, negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi faktinės aplinkybės buvo įvertinos teismų kitose civilinėse bylose, dėl jų priimtos atitinkamos motyvuotos išvados. Be to, pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo patikrinti instancine tvarka, o visos civilinės bylos baigėsi ieškovų nenaudai. Todėl nėra jokio faktinio pagrindo spręsti, kad įsiteisėję teismų sprendimai buvo neteisėti ir yra sąlygos žalai atlyginti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas, dėl kurių ieškinys buvo atmestas, visi ieškovų reikalavimai buvo tinkamai išnagrinėti teisme ir dėl jų yra pasisakyta teismo sprendime. Todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, tariamai patirtos dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų.

12. Apeliantai nurodo, kad teismo išvados padarytos neįvertinus visų pateiktų įrodymų dėl teismų ir teisėjų neteisėtų ir neatliktų veiksmų, skundžiamo sprendimo motyvai abstraktūs ir deklaratyvūs. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl ieškovų pateiktų paaiškinimų, argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

13. Apeliantai tvirtina, kad ieškinyje nurodyti faktai patvirtina, jog dėl teismo ir teisėjų akivaizdžių ir šiurkščių teisės taikymo klaidų, ieškovams yra padaryta turtinė žala, todėl teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, negali sutikti su ieškovų argumentais.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Bent vienos sąlygos, be kita ko, neteisėtų veiksmų, kurie kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

16. Apeliantai nurodo, kad teisėjai nagrinėdami civilines bylas neištyrė faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į bendrijos narių viešą interesą, teismai nepagrįstai ilgai nagrinėjo bylas, apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepanaikino sprendimų dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė kasacinių skundų, negrąžino bylų nagrinėti iš naujo.

17. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta. Ieškovai aktyviai naudojosi jiems įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis reikalauti peržiūrėti žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus ir nutartis. Aukštesnės instancijos teismai, nagrinėję ieškovų apeliacinius ir atskiruosius skundus nenustatė šiurkščių ir aiškių teisės aiškinimo ar jos taikymo klaidų dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas. Taigi ieškovų nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo patikrinti įstatymų nustatyta hierarchine ir teismine tvarka, visi sprendimai yra įsiteisėję. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovai neįrodė teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovei nekyla pareiga ieškovams atlyginti žalą (CK 6.272 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų sąlygų, juo labiau, kad nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

18. Pažymėtina, kad ieškovai savo ieškinį grindžia iš esmės nesutikimu su teismų nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėtose civilinėse bylose teisiniu vertinimu. Ieškovai neteisėtais veiksmais įvardina civilinės bylos išnagrinėjimo procesinius rezultatus, kurie lėmė ieškovų reikalavimų ir skundų atmetimą. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien tik nepalankus procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovų nurodytose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju nenustačius teismų kaltės nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl neturtinės žalos padarymo ar jos dydžio nustatymo.

19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

20. Įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. N. ir A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėVirginijus Kairevičius,Jadvyga Mardosevič