Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. U., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Edvima“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims V. L., R. U. ir uždarajai akcinei bendrovei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, transportuojant automobilį tolimu atstumu išaugo jo transportavimo išlaidos. Priimant sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo buvo nusižengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nurodytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, nes valstybės taikyta poveikio priemonė nebuvo proporcinga teisės pažeidimui, neatitiko siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų. Pažymėjo, jog konkrečiu atveju buvo nepagrįstai suvaržytos jos teisės, nes automobilio neturėjo, kai sirgo sūnus ir jį reikėjo vežioti po gydymo įstaigas. Dėl neteisėto automobilio transportavimo pašlijo jos pačios sveikata ir teko kreiptis į gydytojus, pablogėjo ir taip sunki jos materialinė padėtis. Dėl to turi būti atlyginta neteisėtais pareigūno V. L. veiksmais padaryta turtinė žala, kuri sudaro 1500 Lt ( 434,43 Eur).

Tretysis suinteresuotas asmuo V. L. prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. U. ir UAB „Edvima“ savo pozicijos dėl skundo nepareiškė.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog 2014-09-04 00.05 val. Alytaus rajone, Raižių kaime R. U. vairavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Šafrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (jam buvo nustatytas 2,20 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2014-09-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo konstatuota, jog jis padarė ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas 4000 Lt. bauda su minėto automobilio konfiskavimu (Administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 16-17). Pareiškėjai apskundus apeliacine tvarka minėtą nutarimą, 2014-12-03 nutartimi Kauno apygardos teismas 2014-09-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą pakeitė, panaikindamas nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Renault Šafrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas D. U. vardu ir jį grąžino pareiškėjai ( b.l. 150-156).

Surašant 2014-09-04 R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu buvo surašytas ir Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (Administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 8).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Pareiškėja turtinę žalą kildina iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno veiksmų surašant 2014 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą bei priverstinai nuvežant jos automobilį į UAB „Edvima“ automobilių saugojimo aikštelę ir jį ten laikant nuo 2014-09-04 iki 2014-12-13. Taigi byloje kyla ginčas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės- priverstinio transporto priemonės nuvežimo- taikymo teisėtumo.

ATPK 264 str. nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikomos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais bei siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas pareiškėjos buvo apskųstas teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-13-878/2015 pareiškėjos skundas buvo atmestas ( b.l. 157-161). Minėtame nutarime konstatuota, jog pareiškėjai priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas, nes jį vairavęs R. U. buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas pagal ATPK 129 straipsnį, kurio sankcija numato transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, padarius pažeidimą, numatytą šio kodekso <...>, 129 straipsnyje, <...>, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Konkrečiu atveju automobilio priverstinį nuvežimą ir jo saugojimo aikštelėje paslaugas atliko įmonė, dėl kurios paslaugų buvo sudaryta sutartis su Alytaus apskrities komisariatu, sutarties pasirašymas buvo vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka skelbiant viešą konkursą dėl paslaugų pirkimo ( b.l. 61,75, 79,80,81,109), todėl teismui pateikti įrodymai paneigia pareiškėjos argumentus dėl policijos komisariato veiksmų, susijusių su automobilio transportavimu ir saugojimu, neteisėtumo.

Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto teisėtumo klausimą, remdamasis ATPK 264 straipsnio 1 dalies, ATPK 269 straipsnio 7 dalies straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies analize ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, padarė išvadą, jog konkrečiu atveju transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, siekiant užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, kaip tvirtino pareiškėja, bet būsimo nutarimo įvykdymą, kad būtų galima įvykdyti minėto pažeidimo sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.

Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-7291/2010). Atitinkamai reglamentuojama ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3.1.6. ir 4 punktuose, pagal kurių nuostatas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, už kurį sankcijoje kaip viena iš nuobaudų numatytas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnas nesiūlo transporto priemonės savininkui ar valdytojui iškviesti į pažeidimo padarymo vietą kitą blaivų ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį ir leisti jam vairuoti, taigi, nenumatoma galimybė leisti pažeidimo padarymo priemone buvusį automobilį pasiimti blaiviam savininkui (valdytojui) ar kitam pagal savininko (valdytojo) sutikimą galinčiam jį vairuoti asmeniui. Tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali būti grąžinama pašalinus sąlygas, dėl kurių ji buvo nuvežta. Taigi priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali būti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą. Aptartos teisės normos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymą, priverstinio transporto priemonės nuvežimo galimo konfiskavimo atvejais nesieja su trukdymu eismui. Priešingai, tokiu atveju yra siekiama apsaugoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis bei kuris išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti konfiskuotas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartį administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1108-498/2014).

Pačios pareiškėjos paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog ji policijai nebuvo pranešusi apie transporto priemonės vagystę, automobilį vairavęs asmuo turėjo automobilio registracijos liudijimą, kitus dokumentus, raktelius, automobilis paieškomas nebuvo, taigi, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo įvykio vietoje nuspręsti, kad automobilis yra užvaldytas galimai neteisėtai ir, sprendžiant dėl jį vairavusio asmens administracinės atsakomybės, konfiskuotas nebus. Pagal ATPK 26 str. straipsnio nuostatas konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, tame tarpe ir pažeidimų, numatytų ATPK 129 straipsnyje padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Taigi nubaudus asmenį pagal minėtus straipsnius, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Todėl policijos pareigūnas, prieš taikydamas priverstinį transporto priemonės nuvežimą, priešingai pareiškėjos skundo teiginiams, neturėjo pareigos nei iš anksto apie šios priemonės taikymą informuoti automobilio savininkę, nei leisti jai pasiimti automobilį. Pareiškėjai D. U. buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ji teismo posėdyje dalyvavo, turėjo galimybę pasinaudoti visomis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jas realizavo, apskųsdama pirmos instancijos teismo nutarimą dėl automobilio konfiskavimo. Saugaus eismo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, tačiau nėra reglamentuojama, į kokią aikštelę ir kokiu atstumu turi būti gabenama transporto priemonė. Teismas, išnagrinėjęs ginčą, nustatė, jog šiuo atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria siekta užtikrinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įvykdymą.

2015 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, jis įsiteisėjęs.

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo nebeįrodinėjami, nagrinėjant kitas bylas ( ABTĮ 58 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas remiasi bendros kompetencijos teismų atliktu faktiniu ir teisiniu aplinkybių vertinimu dėl 2014 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto teisėtumo, nes jį paneigus, būtų pažeisti imperatyvūs ABTĮ 58 str.2d., Teismų įstatymo 33 str.4d. reikalavimai, Konstitucinio teismo nutarimų nuostatos, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą.

Pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Konkrečiu atveju nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjos nurodytas pareigūnas V. L., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjos skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjai neįrodžius skunde nurodytų teisės aktų pažeidimų, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Į bylą pateikti įrodymai - UAB „Edvima“ 2014-12-13 išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija EDV Nr.06747, minėtos įmonės išduotas kasos pajamų kvitas Nr. 94 ( b.l. 16-17) patvirtina, jog pareiškėja už ginčo automobilio transportavimą ir saugojimą šiai įmonei 2014-12-13 yra sumokėjusi 1500,40 Lt ( b.l.17), bet minėtų išlaidų apmokėjimas, nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, nesudaro pagrindo turtinės žalos priteisimui iš valstybės. Tačiau tai netrukdo pareiškėjai ginčą spręsti civiline tvarka, nukreipiant reikalavimą į R. U., kaip yra išaiškinęs 2014-12-03 nutartyje Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6d., CK 6.9 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymo Nr. 5-V-229 43 punkto nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos D. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.