Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Byla Nr. ATP-1108-498/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
ATP-1108-498/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03195-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1108-498/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03195-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties netenkinti pareiškėjo A. B. skundo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo A. B. skundas dėl 2014 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės patrulio surašyto Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto dėl transporto priemonės – automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo iš Antanavos g. 12, Kaune, į aikštelę, esančią Kranto al. 4, Kaune.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – A. B. skundą tenkinti ir panaikinti 2014 m. kovo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (toliau – Aktas). Skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai ignoravo teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog automobilis Akto surašymo metu būtų trukdęs saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui arba kitaip būtų pažeidęs kitų asmenų teises. Tokios aplinkybės nebuvo fiksuotos nei pačiame Akte, nei kokiuose nors kituose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo skundą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad surašant Aktą nebuvo užfiksuota ir kita būtina teisėto transporto priemonės nuvežimo sąlyga – padarytas bent vienas administracinis teisės pažeidimas iš nurodytų ATPK 269 straipsnyje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto panaikinimo netenkinti kaip nepagrįsto ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad priverstinis automobilio nuvežimas neteisėtas, nes byloje nebuvo nustatyta būtina teisėto transporto priemonės nuvežimo sąlyga – trukdymas saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui arba grėsmės sukėlimas eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Taigi šiuo atveju pagrindinis klausimas kyla dėl to, ar ATPK normos leidžia taikyti priverstinį automobilio nuvežimą tuo atveju, kai transporto priemonė netrukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip nepažeidžia kitų asmenų teisių.

ATPK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas tarp kita ko ir priverstinis transporto priemonės nuvežimas. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šiame kodekse, tarp jų ir numatytąjį 130 straipsnio 1 dalyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, jos taikymo tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o jos tikslai yra užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-7291/2010). Tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali būti grąžinama pašalinus sąlygas, dėl kurių ji buvo nuvežta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali būti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą. Aptartos ATPK normos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymą, priverstinį transporto priemonės nuvežimą galimo konfiskavimo atvejais šios priemonės nesieja su trukdymu eismui. Priešingai, tokiu atveju yra siekiama apsaugoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis bei kuris išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti konfiskuotas.

Šiuo atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, dėl kurio padarymo administracinėn atsakomybėn yra patrauktas V. B., įvykio metu vairavęs A. B. priklausančią transporto priemonę, sankcijoje yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė. Tai, kad Akte nebuvo įrašyta galimai padaryto pažeidimo kvalifikacija, savaime nereiškia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo neteisėtas. Iš prie bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-3694-660/2014 medžiagos matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai turėjo duomenų, jog pažeidimas padarytas galimai neblaivaus asmens, nei transporto priemonės valdytojo, nei savininko įvykio vietoje nebuvo ir nedelsiant po įvykio namuose jie nerasti, taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės priverstiniu nuvežimu buvo siekta užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet būsimo nutarimo įvykdymą, tai yra, už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos – numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria siekta užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Olegas Šibkovas