Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant pareiškėjai D. U., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams R. P. ir V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. U. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno V. L. 2014 m. rugsėjo 4 d. surašyto transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas R. P. su skundu nesutiko, paaiškino, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 269 straipsnyje, ji taikoma, padarius ir ATPK 129 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus, nes sankcijoje už juos numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės nuvežimu buvo siekiama užtikrinti ne tik saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, bet ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, tačiau ji pagal ATPK 271 straipsnio nuostatas neskundė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės aukštesniajam organui arba apylinkės teismui. Pateikus Kauno apygardos teismo nutartį, kuria panaikintas anksčiau teismo skirtas automobilio konfiskavimas, 2014 m. gruodžio 9 d. D. U. išduotas leidimas pasiimti transporto priemonę. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, pareiškėjai išaiškino, kokiu būdu ji gali prisiteisti žalą dėl patirtų išlaidų, tai yra, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į aikštelę ir jos saugojimą aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, o pareiškėja, įvykdžiusi prievolę sumokėti mokestį, įgys teisęcivilinio proceso tvarka į atgręžtinio reikalavimo teisę į R. U. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio numatyta tvarka. Alytaus policijos komisariatas dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo yra sudaręs sutartį su UAB „Altas“, kuri ir sprendžia, kur gabenamas automobilis. Pažeidimo padarymo metu tralo Alytuje nebuvo, todėl jis buvo atsiųstas iš Varėnos, į kur ir nugabentas automobilis.

Policijos pareigūnas V. P., surašęs skundžiamą aktą, su skundu nesutiko tais pačiais argumentais, paaiškindamas, kad automobilį vairavo pareiškėjos sutuoktinis, kuris turėjo raktelius, automobilio dokumentus, automobilio spynelė nebuvo apgadinta, duomenų, kad automobilis vogtas, nebuvo. Automobilis priverstinai nuvežtas, nes jį vairavęs asmuo buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti, o už tai numatomas ir automobilio konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas, kurio paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemonę pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą. Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris yra jau nutrauktas. Jeigu asmuo, jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai, viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kai veiksmas nebėra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos. Tuo veiksmas skiriasi nuo administracinio akto, priimamo viešojo administravimo srityje, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamoms į ateitį. Skirtingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiu jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių.

Transporto priemonės nuvežimo aktas neatitinka administracinio akto požymių, nes nėra priimtas viešojo administravimo srityje, šiuo aktu nesiekiama sukelti teisines pasekmes. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu tik užfiksuojamas atliktas veiksmas – konstatuojama transporto priemonės buvimo vieta, užfiksuojama transporto priemonės sugadinimai, įforminama jos nuvežimas į aikštelę. Taigi, reikalaujant pripažinti transporto priemonės nuvežimo aktą neteisėtu, iš tiesų siekiama pripažinti neteisėtu atliktą veiksmą – transporto priemonės nuvežimą, kuris buvo užfiksuotas aktu (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1–1736/2007).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, transporto priemonės konfiskavimas buvo panaikintas ir pareiškėja D. U. transporto priemonę atsiėmė, taigi, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas buvo nutrauktas ir toliau jau nebeatliekamas, tai yra baigtas. Todėl jos teisės nebegali būti apgintos, taikant ATPK 271 straipsnyje numatytą teisenos užtikrinimo priemonės apskundimą, nes nebegalima pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Dėl galimai padarytos žalos, patirtos dėl šio veiksmo taikymo, atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, nors skundą atmeta dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, vis dėlto, atsižvelgdamas į skundo argumentu, pasisako ir dėl taikyto priverstinio automobilio nuvežimo pagrįstumo.

Pareiškėja teigia, kad priverstinis automobilio nuvežimas neteisėtas, nes byloje nebuvo nustatyta būtina teisėto transporto priemonės nuvežimo sąlyga – trukdymas saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui arba grėsmės sukėlimas eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Pastebėtina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas – viena iš administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 264 straipsnyje, leidžiamų, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. Pareiškėjai priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas, nes jį vairavęs R. U. buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas pagal ATPK 129 straipsnį, kurio sankcija numato transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, padarius pažeidimą, numatytą šio kodekso <...>, 129 straipsnyje, <...>, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. ATPK 264 straipsnio 1 dalies, ATPK 269 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, jos taikymo tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o jos tikslai yra užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-7291/2010). Atitinkamai reglamentuojama ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3.1.6. ir 4 punktuose, pagal kurių nuostatas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, už kurį sankcijoje kaip viena iš nuobaudų numatytas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnas nesiūlo transporto priemonės savininkui ar valdytojui iškviesti į pažeidimo padarymo vietą kitą blaivų ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį ir leisti jam vairuoti, taigi, nenumatoma galimybė leisti pažeidimo padarymo priemone buvusį automobilį pasiimti blaiviam savininkui (valdytojui) ar kitam pagal savininko (valdytojo) sutikimą galinčiam jį vairuoti asmeniui. Tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali būti grąžinama pašalinus sąlygas, dėl kurių ji buvo nuvežta.

Remiantis tuo, konstatuotina, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas dėl pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, gali būti taikomas tiek tais atvejais, kai tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, tiek siekiant užtikrinti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą. Aptartos teisės normos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymą, priverstinio transporto priemonės nuvežimo galimo konfiskavimo atvejais nesieja su trukdymu eismui. Priešingai, tokiu atveju yra siekiama apsaugoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis bei kuris išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti konfiskuotas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartį administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1108-498/2014). Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, siekiant užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet būsimo nutarimo įvykdymą, tai yra, už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Pati pareiškėja paaiškino, kad ji policijai nebuvo pranešusi apie transporto priemonės vagystę, automobilį vairavęs asmuo turėjo automobilio registracijos liudijimą, kitus dokumentus, raktelius, automobilis paieškomas nebuvo, taigi, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo įvykio vietoje nuspręsti, kad automobilis yra užvaldytas galimai neteisėtai ir, sprendžiant dėl jį vairavusio asmens administracinės atsakomybės, konfiskuotas nebus. Be to, pastebėtina ir tai, jog pagal ATPK 26 straipsnyje nustatyta, jog konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimų, numatytų ATPK 129 straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal minėtus straipsnius, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Todėl policijos pareigūnas, prieš taikydamas priverstinį transporto priemonės nuvežimą, priešingai pareiškėjos skundo teiginiams, neturėjo pareigos nei iš anksto apie šios priemonės taikymą informuoti automobilio savininkę, nei leisti jai pasiimti automobilį. Pareiškėjai D. U. buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ji teismo posėdyje dalyvavo, turėjo galimybę pasinaudoti visomis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jas ir realizavo, apskųsdama pirmos instancijos teismo nutarimą dėl automobilio konfiskavimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, tačiau nėra reglamentuojama, į kokią aikštelę ir kokiu atstumu turi būti gabenama transporto priemonė. Remiantis išdėstytu, pripažintina, jog šiuo atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria siekta užtikrinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 271, 286, 288, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

atmesti D. U. skundą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.