Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. netiesioginį ieškinį atsakovams R. G. ir A. B.-G. dėl įpareigojimo sumokėti lėšas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

21. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus R. G. ir A. B.-G. perduoti (sumokėti) trečiajam asmeniui BUAB „Plieninis skydas“ 136 000 Eur. Bendrovei yra iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 1 243 704,74 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje. Ieškovas yra bendrovės kreditorius. Ieškovo teigimu, bendrovė nesiima veiksmų dėl jai priklausančių pinigų išieškojimo iš atsakovų, todėl jis pareiškė netiesioginį ieškinį, prašydamas teismą įpareigoti atsakovus sumokėti bendrovei 136 000 Eur.

22. Netiesioginio ieškinio samprata apibrėžta CK 6.68 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

23. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms įstatymo nustatytoms būtinosioms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Įvertinęs ieškinio reikalavimą ir jam pagrįsti pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, atsižvelgęs į išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog bendrovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovams. Teismas atmetė ieškinį konstatavęs, kad nėra visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

26. Ieškovas R. G. su tokia teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad teismas sprendimą grindė kitose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis, kurios neturi prejudicinės reikšmės, ir neteisingai nusprendė, jog ginčo lėšas ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą remiantis ieškovo R. G. ir atsakovo R. G. tarpusavio sutartinių įsipareigojimų pagrindu, o ne siekdamas grąžinti skolą bendrovei.

27. Pagal apeliacinio skundo argumentus šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, taip pat dėl teismo teisės remtis kitose išnagrinėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis, aiškinimo ir taikymo.

Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų (ne)egzistavimo

28. Pirmoji iš sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį – ieškovo (kreditoriaus) turėjimas neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės bendrovei – nėra ginčijama. Ieškovo reikalavimo teisė BUAB „Plieninis skydas“ yra patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi (ja patvirtintas ieškovo 1 243 704,74 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje).

29. Ginčas byloje kilo dėl to, ar skolininkas (šiuo atveju – bendrovė) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę atsakovų atžvilgiu, kurios jis neįgyvendina.

30. Ieškovas įrodinėja, kad, siekdamas įvykdyti turimą finansinę pareigą bendrovei (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-262/2019 bendrovei iš ieškovo priteista 137 017,61 Eur suma), jis atsakovo R. G. nurodymu bendrovei skirtas lėšas (kaip paskolos grąžinimą) pervedė į atsakovės A. B.- G. sąskaitą, tačiau nei atsakovė, nei R. G. tų lėšų bendrovei neperdavė. Ieškovo teigimu, bendrovė laikytina turinčia neabejotiną, vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams, t. y. teisę reikalauti, kad CK 4.95 straipsnio, reglamentuojančio savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, pagrindu atsakovai perduotų bendrovei 136 000 Eur lėšas, kurios, pasak ieškovo, buvo skirtos jo prievolės bendrovei įvykdymui.

31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja aptariama sąlyga netiesioginiam ieškiniui pareikšti, nurodė, kad ieškovas nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl paskolos negalėjo grąžinti pervesdamas lėšas į bendrovės sąskaitą, o bendrovė neigia turinti 136 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovams. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei remdamasis kitose civilinėse bylose (kuriose buvo kilęs bylos šalių ginčas dėl tų pačių lėšų – 136 000 Eur pervedimo paskirties) nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė netiesioginio ieškinio pareiškimui privalomos sąlygos – bendrovės neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ginčo lėšas turėjimo ir atsakovų pareigos grąžinti bendrovei neteisėtai valdomas lėšas CK 4.95 straipsnio pagrindu.

32. Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo išvadomis, apeliantas pirmiausia nurodo, kad, spręsdamas dėl netiesioginio ieškinio sąlygų egzistavimo, teismas nepagrįstai rėmėsi kitose civilinėse bylose konstatuotais faktais kaip prejudicija. Apelianto teigimu, skiriasi nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-699-560/2021 (toje civilinėje byloje teismo priimtas 2021 m. birželio 1 d. sprendimas paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-276-450/2022) dalykas.

33. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023, 24 punktas). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-943/2023, 45 punktas).

34. Analizuojamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamos ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-699-560/2021 šalys sutapo (ieškovas bylose yra R. G., atsakovai – R. G. ir A. B.-G.). Ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu dalyvauja BUAB „Plieninis skydas“, nekeičia teismo išvados dėl bylos šalių tapatumo.

35. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-699-560/2021 ieškovas R. G. įrodinėjo, kad jis suteikė 136 006 Eur dydžio paskolą A. B.-G. Ginčo lėšos nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo pervestos į atsakovės asmeninę sąskaitą. Atsakovai su ieškovo ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad būtent atsakovas R. G. suteikė paskolą R. G., kuri buvo grąžinama nurodytais mokėjimo pavedimais į atsakovės A. B.-G. sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad neįrodytas paskolinių santykių, kurių pagrindu ieškovas būtų paskolinęs ginčo lėšas atsakovams, egzistavimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą ir palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-276-450/2022), padarė išvadą, jog paskolos sutartis šalis siejo iš kitos pusės, t. y. paskolos teisiniai santykiai siejo paskolos davėją – atsakovą R. G. ir paskolos gavėją – ieškovą R. G..

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad 2012 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. spalio 11 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo pavedimais (jais pervesta 136 006 Eur suma) į atsakovės banko sąskaitą jis mokėjo skolą bendrovei (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-262/2019 iš ieškovo bendrovės naudai priteista 137 017,61 Eur skola). Pasak ieškovo, šalių sutarimu ieškovo mokamos lėšos turėjo būti perduotos bendrovei, o to atsakovams neatlikus, bendrovė turi į juos nurodyto dydžio finansinį reikalavimą.

37. Aptartos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad abiejų civilinių bylų ginčo dalykas buvo 136 000 Eur lėšos, perverstos į A. B.-G. sąskaitą nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d., tačiau bylose reikalavimai dėl ginčo dalyko (lėšų) buvo grindžiami skirtingais pagrindais: Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-699-560/2021 ieškovas ginčo lėšas prašė jam priteisti paskolos teisinių santykių pagrindu, o nagrinėjamoje byloje prašo įpareigoti atsakovus tas pačias ginčo lėšas perduoti bendrovei, reikalavimą grįsdamas vindikacijos teisės pagrindu.

38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ginčo lėšų paskirties, pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-699-560/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-276-450/2022) nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais ir teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad bendrovė turi galiojančią turtinę reikalavimo teisę atsakovams, kuri (reikalavimo teisė) sudarytų sąlygą ieškovui pareikšti netiesioginį ieškinį.

39. Nurodytą išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovo teiginys, jog 136 006 Eur jis pervedė į atsakovės sąskaitą, tokiu būdu grąžindamas paskolą bendrovei, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu iš ieškovo bendrovei priteista 137 017,61 Eur negrąžinta skola pagal 2012 m. lapkričio 2 d. sudarytą paskolos sutartį. Tačiau dalis (trys iš šešių) mokėjimo pavedimų į atsakovės banko sąskaitą, kuriais tariamai buvo grąžinama iš bendrovės gauta paskola, buvo atlikti 2012 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. spalio 11 d. Vadinasi, susidaro nelogiška aplinkybė, kad dar iki paskolos sutarties sudarymo 2012 m. lapkričio 2 d. ieškovas jau buvo pervedęs atsakovei didžiąją dalį – 86 886 Eur toje sutartyje nurodytos paskolos (2012 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartimi buvo suteikta 137 017,61 Eur dydžio paskola).

40. Apelianto dėstomos lėšų atsakovei pervedimo aplinkybės nėra logiškai pagrįstos, prieštarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotoms aplinkybėms, o kitų pagrindų (tik kaip paskolos grąžinimo bendrovei faktą) teikdamas netiesioginį ieškinį ir įrodinėdamas bendrovės reikalavimą atsakovams, apeliantas neįrodinėja, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų egzistavimo.

41. Šiame kontekste nurodytina, kad įstatymas suteikia teismui teisę ir galimybę susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įskaitant duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Šiai bylai aktualių kitų civilinių bylų (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-699-560/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-276-450/2022) medžiaga ir jose priimti teismų procesiniai sprendimai yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose jais rėmėsi, o teismas, siekdamas įvertinti, ar nurodytose bylose nustatytos aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, naudojosi nurodytoje informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, todėl nebuvo poreikio tų bylų medžiagą pridėti (jungti) prie nagrinėjamos civilinės bylos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytų civilinių bylų medžiaga bei teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės apeliantui neabejotinai buvo žinomos (jis buvo tų bylų šalimi), dėl jų apeliantas turėjo teisę teikti paaiškinimus ir šia teise naudojosi. Esant tokiai situacijai, apelianto argumentai, kad teismas esą apribojo jo procesines teises, laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios teismų praktikos ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė vienos iš sąlygų šio instituto taikymui – skolininko turėjimo turtinės teisės, kurios jis neįgyvendina, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

43. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinant, atsakovei A. B.-G. ir trečiajam asmeniui BUAB „Plieninis skydas“, kuris iš esmės palaikė atsakovų poziciją, iš ieškovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti 2 100 Eur, o trečiasis asmuo BUAB „Plieninis skydas“ – 1 415,70 Eur išlaidų, kurias sudaro advokatui sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįsti įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovo R. G. atsakovei A. B.-G. 2 100 Eur, o trečiajam asmeniui BUAB „Plieninis skydas“ 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. B.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“, juridinio asmens kodas 126053826, 1 415,70 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų ir 70 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.