Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovams E. B. ir V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1028-163/2014 iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) Transport. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1028-163/2014 (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB-141-163/2017 ištaisytas rašymo apsirikimas) patvirtintas BUAB (duomenys neskelbtini) Transport kreditorių sąrašas ir jų 88 855,07 Eur (306 798,79 Lt) kreditiniai reikalavimai, iš jų 4 399,09 Eur (15 189,17 Lt) Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1028-163/2014 UAB (duomenys neskelbtini) Transport bankrotas pripažintas tyčiniu. Šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu atsakovo E. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00015-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 209 str., 223 str. 1 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini) Transport“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto bei patvirtinti likę nepatenkinti BUAB „(duomenys neskelbtini) Transport“ kreditorių 91 349,09 Eur finansiniai reikalavimai, iš jų 4 399,09 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2017-11-09 išrašo duomenis, 2017-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini) Transport išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

12. Vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro 2017-11-09 išrašo duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) Transport vadovu nuo 2013-05-01 iki 2013-05-28 ir akcininku nuo 2012-08-02 iki 2013-05-31 buvo E. B., vadovu nuo 2013-05-28 iki 2014-04-15 ir akcininku nuo 2013-05-31 iki 2017-10-24 buvo V. K.. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2017-11-03 duomenimis, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditorinio reikalavimo 4 399,09 Eur sumą sudaro 1 950,86 Eur (1 940,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius (VSD įmokos, 10,79 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą) suma, susidariusi iki 2013-05-28, UAB (duomenys neskelbtini) transport vadovu būnant E. B., ir 2 448,23 Eur (2 212,85 Eur VSD įmokų už apdraustuosius (235,38 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą) suma, UAB (duomenys neskelbtini) Transport vadove būnant V. K. (nuo 2013-05-28 iki 2014-04-15).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

14. Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

15. Ieškovė, remdamasi ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu pareiškė ieškinį atsakovams E. B. ir V. Kvedarienei, prašydama teismo priteisti iš atsakovo E. B. 1 950,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės V. K. - 2 448,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas E. B., laikotapriu nuo 2013.05.01 iki 2013.05.28 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) transport“ direktoriumi atliko neteisėtus veiksmus ir būtent šie atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą.

16. Juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis; juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1028-163/2014 UAB (duomenys neskelbtini) Transport bankrotas pripažintas tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) Transport „bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo“. Taigi, teismas konstatavo visų trijų, skirtingais laikotarpiais buvusių, įmonės vadovų siekį aktyviais veiksmais (įvairiais įmonės turto perleidimų sandoriais, pinigų išėmimu, kt.) išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kolegijos įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyta teisinė aplinkybė, kad visi buvę vadovai kryptingai siekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, neabejotinai vertintina kaip prejudicinis faktas, kuris nebereikalauja įrodinėjimo iš naujo, tai nustatyta minėtame teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Paminėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje nustatyta ir tai, kad apelianto vadovavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) Transport“ turėtos transporto priemonės išregistruotos ir parduotos už žemesnę kainą nei jų vertė: 2013-05-16 parduotas automobilis AUDI A6; 2013-05-07 parduota priekaba Tiki Treiler; 2013-05-07 parduotas automobilis BMW X5 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo, kaip juridinio asmens dalyvio, subsidiarios civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį buvimo klausimą, neteisingai sprendė, kad visos sąlygos, būtinos apelianto civilinei atsakomybei kilti jau buvo nustatytos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1028-163/2014 (kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini) Transport“ bankrotas buvo tyčinis). E. B. nuomone „nagrinėjamu atveju jam negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu vadovaujantis vien Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-23 nutartyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais, kurie detaliai buvo analizuojami bei paneigti BUAB „(duomenys neskelbtini) Transport“ bankroto administratoriaus vėliau inicijuotose 7 atskirose civilinėse byloje bei 2018-02-19 prokurorės nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00015-15 nutraukimo“.

18.1. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatyti tyčinio bankroto požymiai buvo paneigti BUAB (duomenys neskelbtini) Transport bankroto administratoriaus inicijuotose 7 civilinėse bylose. Sutiktina su ieškove, kad civilinėje byloje Nr. 2-234-323/2016 priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) Transport, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir atsakovų B. J. bei E. B. 2016-07-25 sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovai pripažino ieškinio reikalavimo dalį dėl lengvojo automobilio „VW Passat“ grąžinimo ieškovei (įmonei). Civilinėje byloje Nr. 2-32-1030/2017 priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) Transport, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir atsakovų B. J. bei E. B. 2017-07-27 sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovai iš dalies pripažino ieškinį, įsipareigojo sumokėti kompensaciją už automobilius Audi A6 ir BMW X5. Spręstina, kad minėtose bylose patvirtintos taikos sutartys, įrodo, kad E. B. pripažino, jog 2013-05-02 sudaryta lengvojo automobilio BMW X5, 2013-05-13 sudaryta lengvojo automobilio Audi A6 ir lengvojo automobilio VW Passat pirkimo pardavimo sutartys buvo nuostolingos bendrovei (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

18.2. Skundžiamame Klaipėdos apylinkės teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad nors 2018 m. vasario 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00015-15 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai nesudaro kliūties teismui šioje civilinėje byloje savarankiškai vertinti žalos padarymo ir civilinės atsakomybės taikymo klausimus. Teisės teorijoje tyčinis bankrotas ir nusikalstamas bankrotas nėra tapačios sąvokos ir ne visi ekonomiškai nenaudingi sandoriai yra nusikalstami. Kasacinio teismo irgi išaiškinta, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas savaime nereiškia šios įmonės nusikalstamo bankroto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį. Bankrutavusios bendrovės vadovo ar jos akcininkų baudžiamoji atsakomybė turi būti patvirtinta, atliekant ikiteisminį tyrimą ir (ar) nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (jei ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas). <...>. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Taigi, nors Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi pripažino UAB (duomenys neskelbtini) Transport bankrotą tyčiniu, tačiau aplinkybė, kad civiline tvarka bankroto bylą nagrinėjęs teismas nustatė tyčinio bankroto požymius, dar nereiškia, kad privalu pripažinti, jog bankrotas buvo ir nusikalstamas, nes asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinės teisės reikalavimus, to paties asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Dėl nurodytų priežasčių darytina vienareikšmiška išvada, kad apelianto argumentas, jog 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo nutarta UAB (duomenys neskelbtini) Transport bankrotą pripažinti tyčiniu, nepasitvirtino ir buvo paneigtos ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00015-15 metu, yra visiškai nepagrįstas.

19. Kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, jog savarankiškas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 950,86 Eur žalą teismo turėjo būti įvertintas kaip nepagrįstas ir pakartotinis jau išnagrinėtų civilinių bylų kvestionavimas pareiškiant ieškinį antrą kartą tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (51 punktas) išaiškinta tai, kad lygiagrečiai su bankroto byloje pateiktais bankroto administratoriaus reikalavimais atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo pareikšti ieškovės individualūs reikalavimai atsakovui taip pat dėl žalos atlyginimo priteisimo, nedaro šių ieškinių tapačių (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog kitose anksčiau aptartose bylose (18.1 punktas) iš atsakovo buvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą už bendrovei nuostolingus sandorius, o šioje byloje sprendžiama dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams. Svarbu ir tai, kad ieškovės prašomos priteisti šioje byloje žalos atlyginimo dydis apskaičiuotas jau po įmonės likvidavimo pabaigos, paskirsčius visą pasibaigusios įmonės turtą (įskaitant ir 6014,83 Eur gautą žalos atlyginimo sumą) bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto proceso išlaidoms apmokėti. Taigi, ieškiniai negali būti vertinami kaip tapatūs.

20. Apeliantas teigia, jog iki 2013-05-18 susidariusi UAB (duomenys neskelbtini) Transport skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui niekaip negalėjo būti sąlygojama atsakovo tyčinių veiksmų, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi konstatuoja, kad jau 2012 metais bendrovė buvo nemoki. Kolegija, atsikirsdama į šį argumentą, mano, kad, viena vertus, jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau, kita vertus, nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Kolegija mano, kad tokie nesąžiningi apelianto veiksmai (pvz.: automobilių perleidimas) darė lemiamą įtaką įmonės tolesniam (ne)gebėjimui įvykdyti įsipareigojimus, perleisti automobiliai galėjo būti panaudoti tolimesnei įmonės veiklai vykdyti ir pajamų generavimui, iš kurių galėjo būti atsiskaitoma su įmonės kreditoriais. Taigi, apeliantas, 15 punkte nurodytais laikotarpiais būdamas vadovu ir akcininku, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, turi nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nepaisydamas to, nesikreipdamas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, taip vengė prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei dar labiau sumažino įmonės mokumą, įsipareigojimai kreditorei (ieškovei) per delsimo laikotarpį padidėjo, todėl atsakovui (vadovui, akcininkui) taikytina atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir CK 2.87 straipsnio 7 dalį už jo nesąžiningų veiksmų pasekmes – padidėjusią kreditoriams žalą.

21. Kaip teisingai nurodo ieškovė, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai ir tos įmonės kreditoriaus žala (bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo atveju atsakovui, vadovaujant bei esant akcininku, perleisto turto – vien automobilių BMW X5, Audi A6 ir VW Passat vertė buvo žymiai didesnė negu ieškovės kreditinis reikalavimas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškove net jam neatlikus neteisėtų / nesąžiningų veiksmų (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta, kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.