Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei, atsakovei G. B., atsakovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų (duomenys neskelbtini) I. N., trečiajam asmeniui L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai, L. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

12. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

13. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

14. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

15. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė G. B. yra nepilnamečio vaiko – E. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina, duomenų apie vaikų tėvą nėra (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 7 d. Tarnyba gavo pranešimą, užregistruotą policijos registruojamų įvykių registre, kuriame nurodoma apie konfliktą – senėle barasi su nepilnamete anūke. Mergaitė verkia, šaukia, vartojami necenzūriniai žodžiai. Fone girdėjosi tik barnis, iš senelės pusės mergaitei išsakyti vien priekaištai dėl jos gyvenimo. Aplinkybės neaiškios. Adresas nurodytas iš stacionaraus telefono. Atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad netyčia paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, nes jos anūkas E. B. neruošia pamokų, todėl ji norėjo vaiką pagąsdinti, kad skambina policijai gerai nesuprato. Vaikas patvirtino, kad pykosi su močiute. Reaguodami į pranešimą, Tarnybos specialistai nuvyko įvykio vietos adresu, bendravo su nepilnamečiu vaiku. Bendravimo metu berniukas buvo ramus, žaidė planšetiniu kompiuteriu, kalbėjo noriai. Vaikas papasakojo, kad daug metų gyvena tik su prosenele R. J., o motina G. B. kartais (bet retai) ateina, bet šiuose namuose nenakvoja, kadangi gyvena pas savo draugą A. ir turi daug darbo. Vaikas pažymėjo, jog juo rūpinasi ir maitina prosenelė, tačiau rūbų jam niekas neperka. Teta jam atveža savo vaiko panešiotus drabužius. Berniukas pasakojo, kad prosenelė dažnai pyksta, barasi, grasina sumušti. Nurodė, kad įvykio dieną prosenelė jį pastūmė ir jis griūdamas atsitrenkė į kėdę, jam skaudėjo, vėliau dar pažymėjo, kad prosenelė jam sudavė lazda per nugarą. Berniukas pasakojo, jog šia lazda buvo mušamas ir anksčiau, pažymėjo, jog mamai tai yra sakęs, tačiau ji nesureagavo. Berniukas kalbėjo, kad pas savo močiutę gyventi nenori, o kur norėtų gyventi – nežino. Bendraujant su vaiko prosenele, ji papasakojo, kad vaiko motina nelabai turi laiko rūpintis mažamečiu vaiku, ji pastoviai dirba, bet trumpam užvažiuoja. Moteris nurodė, kad berniuko neskriaudžia, o tik bara. Namuose apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, tačiau tvyrojo šlapimo kvapas. Atsižvelgiant į tai, kad berniukas galimai patyrė fizinį smurtą, Tarnyboje buvo priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją. Nepilnametis laikinai buvo apgyvendintas viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Pažymėta, kad vaikas aktyviai bendravo, pasakojo apie šeimą. Pasakojo, kad susipyksta su močiute, tada gauna su lazda ar mediniu šaukštu per rankas, kojas ir nugarą. Įvykio dieną močiutė jo nemušė. Vaiką išrašius iš stacionaro, jis buvo laikinai apgyvendintas viešosios įstaigos SOS vaikų kaime pas budinčius globėjus. 2021 m. sausio 19 d. užregistruotas vyresniosios patarėjos G. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog pas globėją namuose (duomenys neskelbtini), buvo girdėti vaiko verksmas, šauksmai. Būste gyvenanti moteris nurodė, jog prieš savaitę jos namuose buvo apgyvendintas vaikas. Berniukas jau kurį laiką neeina į lauką, nesitvarko, yra piktas, agresyvus. Globėja nurodė, jog su vaiku stengiasi bendrauti gražiai, bet jį palikus vieną, jis ima vagiliauti, yra emocingas, taipogi turi išmatų nelaikymo problemų, o pasikonsultavus su specialistais, paaiškėjo, kad tai gali būti seksualinio smurto žymės. Kalbinant vaiką, jis sėdėjo virtuvės kampe susigūžęs, balsas drebėjo, verkė, bendravo nenoriai. Vaikas vėliau pažymėjo, kad su globėja sutaria blogai, tačiau motinos nepasiilgo ir pas ją gyventi nenorėtų. Berniukas pasakojo, kad jam buvo geriau gyventi pas senelę, jis jos pasiilgo, taip pat pasiilgo savo augintinių. Budinti globėja nurodė, kad su E. sunkumų iškyla, jis nieko nenori daryti, viskam prieštarauja, neturi visiškai jokių įgūdžių. Jos teigimu, E. pyksta, kad juo nesirūpina, sako, kad nekenčia savo motinos. Vaikas nesuvokia ką reiškia gyventi pas motiną. Pokalbio metu moteris nurodė, kad yra pasirengusi ir toliau globoti E. Nepilnamečio E. B. situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, buvo surašyta 2021 m. vasario 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas nepilnamečio vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas netaikyti laikinosios priežiūros priemonės, kadangi, Tarnybos vertinimu, jos taikymas nėra prasmingas (vaiko motina yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo ir auklėjimo, jo priežiūros, taipogi ir pats vaikas išreiškia nenorą gyventi pas motiną). Pažymėta, kad atsakovės šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų buvo žinoma ir anksčiau. Nepilnamečiui E. B. laikotarpiais nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. kovo 6 d., nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. spalio 18 d., nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. vasario 1 d. buvo nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko motinai G. B. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. jau buvo neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko E. B. atžvilgiu. Ši šeima nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o nuo 2018 m. spalio 3 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaiko situacija su jo motina buvo aptariama kelis kartus. Darbui su G. B. buvo inicijuota Tarnybos mobilioji komanda. Tarnybos vertinimu, atsakovė sunkiai supranta atsakomybę už savo vaiką, matyti, kad berniukas su mama neturi ryšio, kadangi nuo labai nedidelio amžiaus buvo globojamas ir rūpinamas kitų asmenų šeimoje. Moteris vaiko priežiūra linkusi permesti kitiems asmenims, kurie galimai netinkamai rūpinasi vaiku, vaikas išsako patyręs fizinį smurtą šeimoje. Motina negeba užtikrinti berniuko ugdymo, užimtumo, vaikas įnikęs į kompiuterinius žaidimus, nesijungia prie nuotoliniu būdu vykdomo ugdymo proceso. Pažymėta, kad motinai žinant apie galimai vaiko patirtą seksualinę prievartą, ji buvo pasyvi ir nesikreipė į jokias institucijas, siekdama apginti savo mažamečio vaiko teises ir interesus. Akcentuodama, kad vaikas mokykloje patiria patyčias, yra traumuojamas, nedėjo pastangų keisti mokyklą ar ieškoti būtų šiai situacijai spręsti. Nurodoma, kad motina stokoja motyvacijos, nepakankamai domisi sūnaus ugdymo procesu, per mažai skiria laiko bendravimui ir buvimui su sūnumi, socialiniai darbuotojai jos namuose neranda, ji vangiai vykdo iškeltus įsipareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką E. B. iš jo motinos G. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. nustatyta laikinoji globa. Tarnybos vertinimu, nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – socialiniams darbuotojams lankantis šeimos namuose atsakovės rasti nepavyksta. Atsakovė tikina, kad vėlai grįžta į namus, kartais dėl darbo specifikos nakvoja automobilyje, todėl dažniausiai bendraujama tik su atsakovės senele R. J., kuri teigia, jog atsakovė galimai turi sugyventinį, su kuo gyvena, tačiau tikslios informacijos nepateikia. Atsakovė nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Globos koordinatorė informavo, kad G. B. per visą laikinosios globos laikotarpį su savo sūnumi matėsi tik vieną kartą, telefonu bendrauja nenuosekliai, moteriai sunku laikytis įsipareigojimų. Pastebėta, kad motina nelinkusi dėti pastangų siekiant susigrąžinti sūnų. Darbo su šeima metu socialiniams darbuotojams sudėtinga teikti šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, kadangi atsakovė nepriima jai siūlomos specialistų pagalbos, teigiamų pokyčių šeimoje nevyksta, motina nebendradarbiauja, nesudaro galimybės lankytis namuose, neteikia informacijos apie gyvenime vykstančius pokyčius ir nesiima konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Tarnyboje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Tarnybos nuomone, atsakovė atsiribojo nuo savo vaiko, juo nesirūpina, vaiko rūpinimosi našta atiteko valstybei. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auginimo, priežiūros, ugdymo, materialinio aprūpinimo, sūnaus nelanko, pastovaus, reguliaraus, artimo ryšio su juo nepalaiko ir susigrąžinti į šeimą nesiekia, nebendradarbiauja su specialistais, nesudaro galimybės lankytis namuose, nenurodo tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso, nepriima jai siūlomos specialistų pagalbos, neatsižvelgia į rekomendacijas. Tarnybos vertinimu, nėra duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, todėl atsakovei turi būti apribota motinos valdžia neterminuotai. Nurodyta, kad atsakovė yra neteista, per 5 metus bausta 20 kartų administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2021 m. lapkričio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini). Tarnyba rekomenduoja teismui nuolatine nepilnamečio vaiko E. B. globėja skirti L. Z., kuri atitinka įstatymo reikalavimus, taip pat priteisti iš ieškovės 190 Eur išlaikymą.

17. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė (jos atstovė) iš esmės sutiko su motinos valdžios apribojimu, išlaikymo iš jos priteisimu ir globėjos parinkimu, tačiau prašė motinos valdžia apriboti laikinai, taip pat priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei ieškiniu prašoma (paliko dėl išlaikymo dydžio spręsti teismo nuožiūra). Atsakovė pripažįsta, kad šiuo metu yra apleidusi savo sūnų, retai su juo bendrauja, retai jį lanko, šiai dienai neturi galimybių jį auklėti, tačiau ateityje nori jį susigrąžinti, planuoja su sužadėtiniu įsigyti būstą ir pasiimti vaiką gyventi kartu, jeigu tik vaikas pats norės.

18. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu. Atsakovė pati neneigia, kad šiuo metu iš esmės yra nusišalinusi nuo savo sūnaus auginimo, priežiūros, ugdymo, sūnaus nelanko, matosi retai, pastovaus, reguliaraus, artimo ryšio su juo nepalaiko. Kaip buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, atsakovė matė savo sūnų paskutinį kartą senai (t. y. per Šv. Kalėdas, kai svečiavosi pas prosenelę), kartais bendrauja nuotoliniu būdu, atsakovė nelankė sūnaus jam esant globos įstaigoje. Iš bylos rašytinių duomenų taip pat matyti, kad vaikui E. B. dar anksčiau gyvenant su prosenele R. J., prosenelė taip pat patvirtino, jog vaiko motina nelabai turėjo laiko rūpintis mažamečiu vaiku, pastoviai dirbo, atvažiuodavo tik trumpam, vaiko priežiūra buvo patikėta jai. Šiuo metu vaiko priežiūra patikėta valstybei, o planuojama nuolatinė globa po teismo sprendimo močiutei, dėl to darytina išvada, kad atsakovė linkusi permesti savo vaiko priežiūrą ir auginimą kitiems asmenims. Taipogi atsakovės kaltė pasireiškė ilgalaike vaiko neprižiūra, sūnaus nesirūpinimu, apleidimu, nesidomėjimu vaiku (kas tikėtina galėjo įtakoti ir byloje nurodomą emocingą vaiko elgesį, vaikas jaučiasi apleistas ir nereikalingas, nežino ką reiškia turėti ryšį su motina, vaikas). Iš rašytinių duomenų, specialistams apklausiant vaiką, matyti, kad vaikas yra itin nusivylęs savo motina, jos elgesiu, pats nebenorėtų ateityje su ja gyventi. Taip pat bylos įrodymai tikėtinai patvirtina, kad atsakovė nebendradarbiauja su specialistais, teikiantiems atsakovės šeimai pagalbą, nesudaro galimybių lankytis namuose, ilgą laiką nenurodė specialistams tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso (dabartinė atsakovės gyvenamoji vieta paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu), nepriima jai siūlomos specialistų pagalbos, neatsižvelgia į rekomendacijas, neatvyko į vadybos posėdžius. Teismui taip pat susidarė įspūdis, kad atsakovė nepasitiki specialistais, kurie skirti padėti jos šeimai, netiki jai skirto pagalbos plano nauda, yra linkusi iš dalies dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti kitus (tiek Tarnybos, tiek socialinius specialistus), spręsti situaciją savaip, tačiau pati atsakovė nedaro kritiškų išvadų savo atžvilgiu, realiais veiksmais nesiekia atstatyti ryšio su sūnumi, gyvena savo atskirą gyvenimą su dabartiniu sužadėtiniu. Nors atsakovė pažymi, kad planuoja ateityje susigrąžinti vaiką, tačiau aktyvių veiksmų (patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikta) neatliko, išskyrus susirastą darbą. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovės susirastas darbas yra kitame mieste (t. y. (duomenys neskelbtini)) nei šiuo metu gyvena atsakovės sūnus (t. y. (duomenys neskelbtini)), kas tik dar labiau apsunkina motinos ir sūnaus bendravimą dėl gana ženklaus atstumo. Atsakovė taip pat nepateikė teismui pažymos apie psichologo konsultacijas, kurias minėjo teismo posėdžio metu. Taip pat atsakovės kaltė pasireiškė saugios aplinkos vaikui neplanavimu, neprisidėjimu materialiai prie vaiko išlaikymo, nerodymu pakankamos iniciatyvos (nukeliant visų problemų sprendimą į ateitį). Iš esmės tai netiesiogiai patvirtino teismo posėdžio ir pati atsakovė, kuri teismo posėdžio metu labiau kalbėjo tik apie ateities planus (apie planuojamas vestuves su sužadėtiniu, planuojamą įsigyti būstą ir planus susigrąžinti vaiką), tačiau ne apie tai ką šiuo metu faktiškai padarė dėl vaiko, siekdama jį susigrąžinti, atstatyti ryšį su vaiku. Priešingai, dabartinis atsakovės bendravimas su vaiku iš esmės laikytinu nusišalinimu nuo vaiko priežiūros, auklėjimo ir gyvenimo, todėl nepateisinamas.

19. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tokioje byloje vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovė iš tiesų būtų pakeitusi gyvenimo būdą (vertinant aplinkybes dėl jos sūnaus priežiūros, auklėjimo ir bendravimo), nuosekliai keistų savo gyvenimo būdą, nuosekliai bendradarbiautu su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais bei realiai siektų susigrąžinti savo vaiką, kaip yra deklaruojama. Pavieniai veiksmai ar pažadai dėl veiksmų ateityje neįrodo, kad gyvenimo būdas pakeistas iš esmės. Nors pateikta duomenų, kad atsakovė po vaiko paėmimo įsidarbino (darbovietėje charakterizuojama teigiamai), tačiau visa kita byloje esanti atsakovę charakterizuojanti medžiaga, vertinant sūnaus priežiūrą ir auklėjimą, iš esmės yra neigiama. To neneigia ir pati atsakovė, kad ji apleido savo sūnų. Tarnybos specialistų vertinimas dėl atsakovės elgesio (deklaruojamo gyvenimo būdo keitimo) taip pat neigiamas, t. y. nurodomas netinkamas bendradarbiavimas, rekomendacijų nevykdymas, vadybos posėdžių nelankymas ir pan. Teismas neturi pagrindo netikėti Tarnybos specialistų vertinimais. Atsakovė iš esmės nesirūpino ir apleido savo vaiką, bendrauja su vaiku itin retai. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovė galėtų užtikrinti savo vaikui saugią aplinką, ir tik ateityje planuoja susigrąžinti vaiką.

20. Pabrėžtina, kad motinystė ir tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią (ar kaip šiuo atveju, kad ji būtų apribota tik laikinai), turėjo nuosekliai nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku, keisti savo gyvenimo būdą sūnaus atžvilgiu iš esmės, nuolat bendradarbiauti su Tarnyba, specialistais, o vien pavieniai veiksmai ir iš esmės epizodiniai, neįrodo gyvenimo būdo iš esmės keitimo, ypač, kai atsakovė net nesistengė dažniau pamatyti ir pabendrauti su savo sūnumi. Atsakovės išsakytas noras, kad valdžia būtų apribota tik laikinai, kartu nesistengiant visais būdais pašalinti rizikos veiksnių, neatitinka vaiko interesų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir byloje nustatytas aplinkybes, turimą atsakovės charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė, neužtikrino savo vaikui saugių ir normalių gyvenimo sąlygų, vengė atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir juo nesirūpino, vaikas buvo apleistas, vaiko priežiūros ir auklėjimo pareigos permestos kitiems asmenims. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šiai dienai situacija realiai galėtų pasikeisti, to nemato ir Tarnybos specialistai.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovei yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko (E. B.) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

22. Pažymėtina, ir tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), ir jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis), dėl to net ir pritaikius neterminuotą valdžios apribojimą, atsakovei iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, yra galimybė ateityje panaikinti neterminuotą valdžia jos vaiko atžvilgiu, kol šis dar neįvaikintas. Teismas pabrėžia, kad vien epizodiniai veiksmai, nesprendžiant esminių problemų, šiuo metu nėra pakankami daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo galima pritaikyti tik laikiną valdžios apribojimą.

23. Atsakovei išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos

24. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.256 straipsniu atsakovės nepilnamečiam vaikui E. B. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo nustatyti nuolatinę globą E. B., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį L. Z. (atsakovės motiną, berniuko močiutę); E. B. gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje.

25. Šiuo metu nepilnametis vaikas E. B. nuo 2021 m. lapkričio 22 d. gyvena BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai nuo 2021 m. lapkričio 22 d. paskirti laikinuoju E. B. globėju. Tarnyboje gautas BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai sutikimas globoti E. B. nuolatinėje globoje. Taip pat Tarnyboje gautas nepilnamečio vaiko močiutės L. Z. prašymas skirti ją nuolatine vaikaičio globėja. Su prašymu gauta ir „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo 2022 m. sausio 6 d. išvada „Dėl L. Z. pasirengimo globoti E. B.“, kurioje nurodoma atestuotų GIMK mokytojų išvada, jog L. Z. yra pasirengusi globoti E. B. 2022 m. sausio 19 d. Tarnyboje buvo organizuota E. B. globos peržiūra, išklausyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Berniukas paaiškino Tarnybos specialistams, kad jis svečiuojasi pas močiutę L. Z., svečiuotis jos šeimoje jam patinka, nuvažiavęs žaidžia su močiutės sūnumi I. E. teigė, kad nori nuolat gyventi pas močiutę, nori, kad ji būtų jo globėja. Vaikas taip pat nurodė, kad nenori gyventi su motina. Peržiūros metu, įvertinus vaiko interesą augti artimųjų giminaičių globoje ir L. Z. pasirengimą tapti vaikaičio nuolatine globėja, Tarnyboje priimtas sprendimas rekomenduoti teismui nuolatine E. B. globėja skirti močiutę L. Z. Ta pati rekomendacija patvirtinta teismo posėdžio metu. Tarnyba taip pat pažymi, kad trečiasis asmuo L. Z. atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus. Moteris yra tinkamo amžiaus ir sveikatos globoti vaiką. Duomenų apie jos teistumus nėra. L. Z. dirba ir gauna pastovias pajamas. Tarnyboje nėra duomenų apie tai, kad L. Z. būtų apribota motinos valdžia, kad vaikas būtų nuo jos atskirtas, arba jos, kaip vaiko globėjos (rūpintojos) įgaliojimai būtų nutraukti CK 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais.

26. Teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo L. Z. teismui paliko teigiamo ir patikimo asmens įspūdį. Trečiasis asmuo nurodė (paaiškino), kad turi tinkamas gyvenimo sąlygas, anūkas turėtų bute atskirą kambarį, tarp jų yra ryšis, ji gali vaiką tinkamai prižiūrėti, turi panašaus amžiaus kitą vaiką.

27. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, E. B. nustatoma nuolatinė globa, globėja ir gaunamų lėšų administratore paskiriama trečiasis asmuo L. Z., vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėja L. Z., jos gyvenamojoje vietoje.

28. Trečiajam asmeniui L. Z. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

30. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės G. B. išlaikymą vaikui E. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Atsakovė su šiuo išlaikymo dydžiu sutinka iš dalies (prašo šį dydį sumažinti teismo nuožiūra).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, dėl to turėtų būti priteistinas išlaikymas 190 Eur periodinis išlaikymas vaikui.

33. Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti (190 Eur) vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 730 Eur, atskaičius mokesčius 518 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 259 Eur), taip pat į tai, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, turinti galimybes užsidirbti, nors turi tam tikrų skolų, tačiau neturi kitų išlaikytinių (šiuo metu uždirba 700 Eur (atskaičius mokesčius 500 Eur), dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės G. B. išlaikymą E. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Teismas neturi pagrindo šią sumą sumažinti, nes tai jau pažeistų nepilnamečio vaiko teises į tinkamą, teisingą išlaikymą, kuris ir taip skiriamas (priteistinas) labai minimalus, nesiekiantis orientacinių kriterijų.

34. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

35. E. B. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai L. Z.

36. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Be to, ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Valstybės garantuojamos Teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė G. B. atleista 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

38. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

39. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą globėjos L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (t. y. 2021 m. spalio 22 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atleisti atsakovę G. B. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.