Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-51-752/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
2-51-752/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03650-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
J. Č.
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Snežana Raižienė, Lina Grigonė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-51-752/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03650-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.4.; 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 01 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei,dalyvaujant ieškovei J. Č.,ieškovės atstovei advokato padėjėjai Linai Grigonei,atsakovui A. M.,atsakovo atstovei advokatei Snežanai Raižienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2015-02-25 ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2012-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt, jį padidinant ir priteisti po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriamą išlaikymą mokant pavedimu į nepilnamečio vaiko motinos J. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000.

Ieškovė ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes: gyvenant kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. J. M.. Bendram gyvenimui nutrūkus, atsakovas nesirūpino vaiku ir neteikė jam išlaikymo, todėl ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jie sudarė taikos sutartį, kurią 2012-10-09 nutartimi patvirtino Kauno miesto apylinkės teismas. Minėta nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taip pat 7000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė prašė padidinti atsakovo teikiamą išlaikymo dydį, motyvuodama pasikeitusias sūnaus poreikiais bei atsiradusiomis papildomomis sūnaus priežiūros išlaidomis, taip pat pasikeitusia jos ir atsakovo turtine padėtimi. Šias aplinkybes grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:

1) išlaikymas priteistas 2012-10-09, t.y. vaikui vos pradėjus lankyti pirmąją klasę, neatitinka vaiko poreikių;

2) Šalių sutartas išlaikymas (350 Lt) šiai dienai nebegali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų;

3) ekonominė situacija (kartu ir minimalus atlyginimo dydis) šalyje pasikeitusi;

4) vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata;

5) vaikas turi gabumų, kuriems lavinti yra reikalingos papildomos išlaidos;

6) pagerėjo atsakovo turtinė padėtis;

7) pablogėjo ieškovės turtinė padėtis - ieškovei atsirado skolinių įsipareigojimų.

Ieškovė pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo 2012 metais, šių aplinkybių nebuvo.

Dėl vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teikiamas 350 Lt (101,37 Eur) išlaikymas nėra pakankamas net patiems būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, nes:

1. R. J. M. turi sveikatos problemų, dėl kurių gydytojų nurodymu yra reikalingas pastovus baseino lankymas, kuris nėra kompensuojamas. Baseino (esančio arčiausiai namų) lankymo kaina mėnesiui yra apie 36,00 Eur. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui 2012 m. tokio poreikio nebuvo;

2. Pagal odontologų nurodymus, sūnui reikalingas odontologinis (ortodontinis) gydymas - kabėmis (breketais), kuris nebus kompensuojamas. Tokio poreikio 2012 m., sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui, taip pat nebuvo;

3.Sūnus lanko (duomenys neskelbtini), ieškinio padavimo metu (2015-02-25) yra ketvirtoje klasėje. Sūnus groja skolintu klarnetu, tačiau jo įgūdžiams tobulinti reikia įsigyti asmeninį. Klarneto kaina yra apie 1060 Eur. Ieškovė planuoja klarnetą pirkti išsimokėtinai, per ateinančius du metus, kas sudarys 44,17 Eur išlaidų kas mėnesį. Poreikis geresniam instrumentui atsirado tik 2015 metais;

4.Sūnus yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, dėl ko kas mėnesį mokamos 28,96 Eur įmokas. Atsitikus nelaimei ar traumai, bus padengtos gydymo išlaidos, ir tokiu būdu užtikrintos vaiko teisės ir teisėtų interesų patenkinimas;

5. Kitiems būtiniesiems sūnaus poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia išleisti 347,00 Eur sumą, kurią sudaro: maistui -132,00 Eur; būstui - 18,00 Eur; drabužiams ir avalynei - 50,00 Eur; mokymosi priemonėms - 25,00 Eur; higienos priemonėms - 12,00 Eur; pramogoms ir poilsiui (įskaitant atostogas, gimtadienių šventimą ir pan.) -35,00 Eur; kultūriniam ugdymui - 15,00 Eur; vaiko sveikatai - 40,00 Eur; kitoms būtinosioms išlaidoms 20,00 Eur.

Ieškovės paskaičiavimu, iš viso būtiniesiems ir specialiesiems sūnaus poreikiams patenkinti ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas per mėnesį reikia išleisti vidutiniškai apie 450 Eur. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pareigą lygiomis dalimis užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių patenkinimą, nurodė, kad abu turėtų vaikui skirti po 225 Eur.

Kad šiuo metu atsakovo teikiamas 101,37 Eur (350 Lt) išlaikymas yra nepakankamas, ieškovė grindė ir tuo, kad jo dydis yra mažesnis nei ½ minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri ieškinio pareiškimo metu yra 300 Eur (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio"), kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą specialiųjų poreikių neturinčiam vaikui.

Dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis pablogėjo – ji turi skolinių įsipareigojimų, kadangi pasiskolinusi iš savo motinos 2000 Eur, įsigijo transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau skolos dar nepradėjo grąžinti. Jos pajamas sudaro tik gaunamas 448,62 Eur darbo užmokestis. Kas liečia nekilnojamąjį turtą, jos turtinė padėtis nepasikeitė - tiek 2012 m., tiek šiuo metu, ji turi nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau net ir pablogėjus jos turtinei padėčiai, ieškovė gali skirti 225 Eur išlaikymą padidėjusiems sūnaus poreikiams tenkinti. Susitariant dėl 350 Lt išlaikymo dydžio 2012 m., atsakovas buvo bedarbis, tačiau išlaikymą sūnui mokėjo, taip pat mokėjo išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės žiniomis, ieškinio pareiškimo metu atsakovas turi pastovų darbą ir gauna pajamas, tačiau moka tik 350 Lt, nepaisant iš esmės padidėjusių sūnaus poreikių. Mano, jog prie sūnaus išlaikymo tiek ji, tiek atsakovas turėtų prisidėti lygiomis dalimis - po 225 Eur Kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (1 t. b.l. 3-8).

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad 2012-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atsakovas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui po 350 Lt per mėnesį, bei 700 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui. Minėtoje nutartyje, trečiajame punkte yra nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja sumokėti 7000 litų dydžio vienkartinę išmoką nepilnamečio vaiko R. J. M. išlaikymui bei ugdymui, pinigus pervedant nustatyta tvarka ir terminais į ieškovės sąskaitą banke. Taigi akivaizdu, kad taikos sutartimi ši suma nėra nustatyta kaip atsakovo įsiskolinimas, susidaręs iki taikos sutarties patvirtinimo. Konstatuotina, kad nuo 2012-10-09 vaiko išlaikymui į ateitį atsakovas skyrė kas mėnesį po 350 litų ir 7000 litų vienkartinę išmoką, skirtą išlaikymui ir ugdymui.

Atsakovas atsiliepime taip pat išdėstė argumentus, kuriais grindė nesutikimą su ieškovės pozicija, jog yra jos nurodytos aplinkybės (pagrindai) keisti išlaikymo dydį.

Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2012-10-09 nutartimi nustatytas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, atsakovas nurodė, išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai. Nesutinka, kad 2 metai yra pakankamai didelis laiko tarpas, kad vaiko poreikiai pasikeistų iš esmės. Atsakovas laikosi pozicijos, kad vaiko poreikiai po kūdikystės iš esmės keičiasi, kai vaikas pradeda lankyti darželį, o paskui mokyklą. Šiuo atveju vaikui išlaikymas buvo priteistas įvertinus jo poreikius, kuriuos reikės patenkinti jam lankant mokyklą. Buvimas pirmoje ar trečioje klasėje neturi esminės reikšmės vaiko poreikių pasikeitimui.

Dėl aplinkybės, kad 350 Lt išlaikymas neužtikrina minimalių vaikui vystytis sąlygų, atsakovas nurodė, kad jam kelia abejonių ieškovės teiginiai, kad 700 Lt per mėnesį (bendrai abiejų tėvų teikiamas išlaikymas) bei vienkartinė 14 000 Lt suma skirta išlaikymui ir ugdymui (abiejų tėvų po 7000 Lt) neužtikrina būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų. Pažymėjo, kad priteisiant išlaikymą prieš du metus, šalys sutarė, kad tokio dydžio išlaikymas patenkins minimalius vaiko poreikius. Atsakovas nesutinka, kad per du metus vaiko minimalūs poreikiai pasikeitė iš esmės ir padidėjo daugiau nei du kartus. Atsakovui kelia pagrįstų abejonių ieškovės ieškinyje nurodytos minimalios išlaidos vaiko išlaikymui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad vaikui daiktai ir paslaugos privalo būti perkami ne pagal ieškovės norus, o pagal abiejų tėvų galimybes. Beveik visos ieškovės nurodytos būtinos minimalios išlaidos yra paskaičiuotos pagal brangiausiai paslaugas bei daiktus pardavinėjančių įmonių įkainius. Tokios pačios paslaugos ir analogiški daiktai gali būti perkami daug pigiau, todėl 202,73 Eur (700 Lt) per mėnesį tikrai užtektų patenkinti minimalius vaiko poreikius.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko ir su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad pasikeitė šalies ekonominė padėtis, tame tarpe ir minimalus atlyginimo dydis, todėl reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne išlaikymo priteisimas, o priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas. Todėl šioje byloje privalu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo LR CK 3.201 str. taikymo ir aiškinimo praktika. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 str. 1 d. nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų - esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Minimalios algos pokyčiai šalyje neturi jokios teisinės reikšmės CK 3.201 str. 1 d. taikymui.

Nesutikdamas su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, atsakovas nurodė, jog šią aplinkybę ieškovė grindžia tuo, kad R. J. M. turi sveikatos problemų, dėl kurių gydytojų nurodymu sūnui reikalingas baseino lankymas, kuris nėra kompensuojamas, o arčiausiai namų esančio baseino lankymo kaina mėnesiui yra apie 36 Eur. Aplinkybei, kad vaikui yra būtina lankyti baseiną dėl sveikatos problemų, pagrįsti ieškovė pateikė sveikatos pažymą (forma Nr. 068/a), kurioje nurodyta, kad pagal savo sveikatos būklę vaikas gali lankyti baseiną. Tačiau ieškovės pateikta sveikatos pažyma (forma Nr. 068/a) yra skirta konstatuoti faktui, kad vaikas gali užsiimti tam tikra sporto šaka. Tokia pažyma yra reikalinga pateikti sporto įstaigai, priimančiai vaiką sportuoti, tačiau nepatvirtina aplinkybių, susijusių su tam tikro sporto lankymo būtinumu dėl sveikatos problemų. Be to, atsakovui nepriimtinas ieškovės pasirinkimas vaiką vesti į sporto klubo „Impuls“ baseiną. Baseino pasirinkimą privalo nulemti ne tik jo artumas nuo gyvenamosios vietos, bet ir tėvų finansinės galimybės. Šilainių mikrorajone veikia ne tik sporto klubo „Impuls“ baseinas, tačiau ir plaukimo baseinas „Šilainiai“, kur mėnesinis leidimas lankytis baseine moksleiviams iki 18 metų kainuoja 10,14 Eur. Sporto klubą „Impuls“ ir plaukimo baseiną „Šilainiai“ skiria nedidelis atstumas (viena stotelė viešuoju transportu), todėl jis taip pat turėtų būti laikomas kaip esantis arti vaiko namų. Be to, baseino kaina labiau atitiktų tėvų finansines galimybes.

Dėl aplinkybės, kad sūnui yra reikalingas odontologinis (ortodontinius) gydymas - kabėmis (breketais), kuris nebus kompensuojamas, atsakovas nurodė, kad ieškovės pateiktoje medicininėje pažymoje yra nurodyta, kad R. J. M. yra diagnozuotas netaisyklingas sąkandis, dantų ir sąkandžio anomalija (kodas K 07.2) ir jam reikalingas ilgalaikis gydymas dantų korekcijos plokštele arba dantų kabėmis. Minėtoje pažymoje nėra nurodyta, ar šis gydymas yra kompensuojamas valstybės lėšomis ar ne. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų, patvirtinančių faktą, kad tokia dantų ir sąkandžio anomalija (kodas K 07.2) nėra kompensuojama pagal 2014-10-27 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1098 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 17 „Dėl ortodontinių aparatų bazinės kainos bei ortodontinių anomalijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Dantų anomalija, kurios kodas K 07.2, yra ligų, kurios mokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąraše. Taigi atsakovas abejoja ieškovės aiškinimu, kad toks gydymas sūnui nebus kompensuojamas.

Prie specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, ieškovė priskyrė ir 2008 m. sūnui diagnozuotą astmą. Tai patvirtina ir ieškovės pateiktas 2011-12-20 išrašas iš medicininių dokumentų. Akivaizdu, kad šis sveikatos sutrikimas buvo įvertintas priteisiant išlaikymą 2012 metais ir negali būti vertinamas, kaip iš esmės pasikeitęs vaiko poreikis. Be to, jokių duomenų apie dabartinę vaiko būklę (pagerėjimą ar pablogėjimą) taip pat nėra.

Dėl aplinkybės, kad vaikas turi gabumų, kuriems lavinti yra reikalingos papildomos išlaidos, atsakovas nurodė, kad jam kelia abejonių ieškovės nurodyta aplinkybė, kad sūnaus įgūdžiams tobulinti grojant klarnetu reikia įsigyti asmeninį instrumentą, kurio kaina yra apie 1060 Eur. Visų pirma, atsakovui nėra aišku, kodėl jo sūnui yra reikalingas www.tamsta.lt internetinėje parduotuvėje siūlomas brangiausias klarnetas. Šioje internetinėje parduotuvėje yra siūloma įsigyti ir pigesnių klarnetų. Be to, sūnaus muzikos mokytojo elektroninis laiškas nėra pakankamai informatyvus ir kelia abejonių, ar tikrai tik pradžiamokslį pabaigusiam 10 metų vaikui reikia tokio brangaus instrumento. Pažymėjo, kad internete galima įsigyti klarnetą nuo 195 iki 10000 eurų. Atsakovo manymu, norai turėtų būti protingi ir derinami su tėvų galimybėmis, vaiko amžiumi ir jo profesionalumu. Be to, muzikos mokytojo laiške nurodyta, kad R. J. M. klarneto reikės „perspektyvoje, už kokių metų“. Todėl atsakovui neaišku, kodėl ieškovė nurodo, jog reikia pirkti jį dabar. Reikia įvertinti, kad metai yra pakankamai ilgas laikotarpis. Neaišku, ar vaikas tikrai toliau lankys muzikos mokyklą, ar nenorės pradėti groti kitu instrumentu. Taip pat neaišku, kokie bus jo pasiekimai po metų ir ar tikrai jam reikės savo instrumento. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gebėjimai yra neeiliniai. Geras mokymasis muzikos mokykloje ir akivaizdūs neeiliniai gebėjimai ir pasiekimai tai toli gražu ne tas pats.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė nurodė, kad klarnetas bus perkamas išsimokėtinai per 2 metus. Tačiau 44,17 Eur mėnesinę įmoką klarneto pirkimui išsimokėtinai, kurią mokės tik du metus, siekia įtraukti į periodinius mokėjimus išlaikymui iki vaikui sukaks 18 metų. Šios išlaidos gali būti įskaičiuotos į periodinius mokėjimus tik galutinę klarneto kainą padalinus iš mėnesių, likusių iki 18 metų, skaičiaus. Be to, atsakovo vertinimu, klarneto pirkimui ir kitam ugdymui gali būti panaudotos 2012-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties pagrindu atsakovo nustatyta tvarka ir terminais į ieškovės sąskaitą banke pervestos lėšos - 7000 litų dydžio vienkartinė išmoka nepilnamečio vaiko R. J. M. išlaikymui bei ugdymui. Mano, kad atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumą vaiko išlaikyme, ieškovė privalėjo prisidėti analogiška ar panašia suma sūnaus ugdymui. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kaip panaudota (naudojama) ši pinigų suma vaiko ugdymui.

Atsakovas taip pat nesutiko su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis – t.y. jo turtinė padėtis pagerėjo, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo. Dėl savo turtinės padėties pagerėjimo atsakovas nurodė, kad nustatant išlaikymą sūnui 2012-10-09 jis buvo bedarbis, tačiau tariantis dėl išlaikymo dydžio, jis jau buvo numatęs įsidarbinti ir planavo pajamas. Dirbti pradėjo 2012-12-03. Iš darbo buvo atleistas 2015-02-25. Dabartiniu metu yra bedarbis, nuo 2015-03-02 yra įregistruotas darbo biržoje. Transporto priemonių, nekilnojamojo turto jis neįgijo. Todėl jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi.

Atsakovo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrindė, jog jos turtinė padėti yra iš esmės pablogėjusi. Ieškovės pateikti duomenys apie 2014 m. liepos – rugsėjo mėn. gautas pajamas (448,62 eurų), ir palyginimui pateikti duomenys apie 2011 m. rugsėjo - lapkričio mėn. gautas pajamas yra nepakankami konstatuoti faktą, kad ieškovės turtinė padėtis - gaunamos pajamos - esminiai sumažėjo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog jos turtinė padėtis pablogėjo ir dėl to, kad atsirado skolinių įsipareigojimų, nepagrįsta, nes kaip pati nurodo ieškinyje, už skolintus pinigus ieškovė įsigijo automobilį. Tai yra prabangos, o ne pirmojo būtinumo prekė. Ieškovė gyvena mieste, Šilainių mikrorajone, jos darbovietė yra miesto centre Kęstučio gatvėje, tarp namų ir darbo kursuoja viešasis transportas.

Dėl sūnaus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškiniu siekia, kad mėnesinės įmokos (28,96 Eur) už sūnaus draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei traumų būtų priskirtos prie sūnaus būtinų minimalių poreikių. Atsakovo manymu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Visų pirma, investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. 017664 buvo pasirašyta 2009-05-26, o tai reiškia, kad jos egzistavimas ir būtinumas buvo įvertintas priteisiant išlaikymą 2012 m. Taigi, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų nėra iš esmės pasikeitęs vaiko poreikis. Be to, tuo pačiu investiciniu gyvybės draudimu yra apdrausta ir ieškovė. Iš pateikto draudimo liudijimo matyti, jog mokama įmoka yra 150 Lt, tačiau ieškovė ieškinyje nurodo, kad sūnaus mėnesinės įmokos dalis šiame draudime yra ne 75 Lt, o 100 Lt. Be to, ieškovė sūnų yra apdraudusi investiciniu draudimu, todėl, jam pasibaigus, jai bus išmokėta tam tikra suma, kuri padengs dalį turėtų išlaidų įmokoms mokėti. Atsakovo manymu, yra nesąžininga reikalauti, kad atsakovas dengtų įmokas neatsižvelgiant į sutarties pabaigoje ieškovei išmokėtiną pinigų sumą.

Atsakovo nuomone, nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų galima apsidrausti draudimo bendrovėje metiniu, o ne investiciniu draudimu, kuris būtų pigesnis. Be to, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų yra skirtas gauti tam tikrą išmoką už atitinkamą sužalojimą, tačiau jis neapmoka tiesioginių išlaidų, būtinų sužalojimo gydymui. Visas būtinas medicinines paslaugas moksleiviams nemokamai teikia valstybė, todėl bet kokio sužalojimo atveju vaiku bus pasirūpinta nemokamai, o draudimo išmoka bus kaip papildomos pajamos, neskirtos tiesiogiai sužalojimo gydymui. Atsakovas mano, kad, atsižvelgus tiek į ieškovės, tiek į atsakovo turtinę padėtį, toks draudimas R. J. M. yra prabangos prekė ir nėra būtinas vaiko poreikis (1 t. b.l. 71-78).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad J. Č. ir A. M. nėra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Pranešimų apie tai, kad šalys netinkamai rūpintųsi savo vaiku, pažeistų vaiko teises Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS nėra gavęs.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, dydžio išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis turi leisti patenkinti nepilnamečio R. J. M. būtinus poreikius, susijusius su jo tinkamu maitinimu, aprengimu, gyvenamuoju būstu, sveikatos priežiūra, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėmis. Tikslinga atsižvelgti ir į tai, kad augant vaikui, jo poreikiai didėja. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nepilnametis R. J. M. turi specialiųjų poreikių, t.y. jam yra diagnozuota dominuojanti alerginė astma, taip pat nepilnamečiui yra reikalinga pastovi odontologų priežiūra, ryšium su kuo padidėja vaikui skiriamo išlaikymo suma. Kauno miesto VTAS nuomone, 2012-10-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi priteistas išlaikymui skiriamų lėšų, nepilnamečiui R. J. M. po 350 litus, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dydis neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir negali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo. Siekiant išugdyti harmoningą asmenybę, negalima apsiriboti tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu, todėl išlaikymo suma turėtų būti didinama, atsižvelgiant į nepilnamečio R. J. M. interesus bei poreikius.

Teismo posėdyje ieškovė J. Č. ir jos atstovė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti bylos vedimo išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas 2012 metais. Per tą laiką jos darbo užmokestis sumažėjo. 2011 metais, ruošiant ieškinį, jos vidutinės pajamos buvo 2011 Lt. 2012 metais sumažėjo mokinių, neteko pradinių klasės mokytojos etato. Taikos sudarymo metu jau žinojo apie savo sumažėjusias pajamas. 2014 metais jos vidutinis darbo užmokestis buvo 448 eurų, dabar jis sumažėjo iki 351 euro. Atlyginimas keičiasi priklausomai nuo darbo prailgintoje grupėje. Jos finansinė padėtis pablogėjo ir dėl įsiskolinimo. Iš mamos skolinosi 2000 Eur transporto priemonės įsigijimui. Jokio raštiško įrodymo neturi. Nuo rugsėjo 2015 m. mėnesio mama jau nebedirba, todėl skolą turi kuo greičiau grąžinti.

Pasirašant taikos sutartį, 2012 metais vertino, kad vaikui turėtų pakakti 700 Lt (200 Eur). Tačiau tuo metu gaudavo paramą iš draugės, kuri turėjo vyresnį sūnų, todėl daug ką jai atiduodavo, nereikėdavo tokios sumos skirti drabužiams. Be to, tuo metu vaikas nelankė nei gatvės šokių, nei robotikos. Šie būreliai atsirado 2015 metų rugsėjo mėn. Padidėjo ir išlaidos maistui, kitiems būtiniesiems poreikiams. Su atsakovo teikiamu išlaikymu ji negali patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių. Ji pati prie vaiko poreikių tenkinimo nuo pat 2012 metų prisideda didesne dalimi. Sudarydama taikos sutartį, iš atsakovo prašė mažesnės dalies, sau prisiimdama didesnę. Vaiko poreikiams išleidžia visas gaunamas lėšas, savo poreikiams skiria minimaliai.

Išaugusius būtinuosius vaiko poreikius sudaro ieškinyje nurodytos sumos. Į 132 eurų išlaidas maistui įeina maitinamasis namie, mokykloje, išvažiavus. Ieškovei svarbu, kad vaikas kokybiškai ir gerai valgytų. Šeštadienį ji važiuoja į turgų, perka daržoves, jogurtą, vištą, vytintos jautienos dešrą. Vaikas valgo ir mokykloje, mėnesiui kainuoja 20 eurų, dar savaitei duoda 5 eurus.

Komunalinių mokesčių dalis, dalinant išlaidas per pusę, gautųsi 45 eurai, tačiau ji nurodė mažesnę dalį vaikui - tik 18 eurų.

Būtinųjų poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko avalynei ir drabužiams reikalinga 50 eurų suma. Tačiau šios išlaidos kinta, priklauso ir nuo sezono. Vasarą drabužiai ir avalynė kainuoja truputį pigiau. Ji neperka pačių brangiausių prekių. (duomenys neskelbtini) reikalinga uniforma. Vaikas nuo įsigijimo turėjo tik vieną uniformą, kurią nešioja jau ketverius metus, močiutė tik rankogalius pakeitė. Perka vaikui megztinį uniformai, daugiau nieko, į mokyklą vaikas su džinsais eina. Koncertams yra reikalingas kostiumas. Šiais metais yra pirkusi vieną kostiumą. Į išlaidas drabužiams ir avalynei jis neįtrauktas. Būtiniesiems vaiko poreikiams reikalingos lėšos varijuoja tarpusavyje, tačiau bendra suma išlieka.

Mokymosi priemonėms reikalinga 25 Eur suma. Tačiau mokslo metų pradžioje išlaidos didesnės. Brangiai kainuoja vaikui pratybos, sąsiuviniai, flomasteriai. Mokykloje taip pat būna periodinės rinkliavos, kainuoja ekskursijos. Buvo botanikos sode, kainavo bilietas ir autobusas.

Į higienos priemones (12 Eur. sumą) įeina ir kirpykla.

Pramogoms ir poilsiui reikalinga 35 eurų suma. Vasarą leido vaiką į dienos stovyklą, kainavo 170 eurų mėnesiui, vasarą buvo ir dar viena stovykla grojantiems vaikams, kuri kainavo 150 eurų. Be to, po koncerto vaikai važiavo plaukioti su katamaranais po Kauno marias, ėjo į parką. Todėl prisidėjo dar 28 eurai. Vaikas nori su draugais ir į ledo areną nueiti, 3 eurai ledo arena kainuoja. Kad vaikas tobulėtų, jis turi matytis ir bendrauti su kitais vaikais, plėsti akiratį. Vaikas nori eiti ir į muzikinį teatrą, su juo važiavo į knygų mugę, ten pirko dvi knygas, kainavo ir knygos ir kelionė. Vaikas nori ir į muziejus, į bienalę, kuri kainuoja 3 eurus. Mieste yra nemokamų renginių, tačiau jų metu vykstančios pramogos taip pat mokamos. Kai buvo Kauno dienos, vaikas norėjo pašaudyti lanku. Tai kainavo 3 eurus. Rokas nori lankyti gatvės šokius, tai kainuoja 20 eurų, robotikos užsiėmimus, kurie kainuoja apie 60 eurų. Į visus būrelius R. nori pats, prašo. Jam tai labai aktualu ir įdomu.

Vaiko sveikatai reikalinga 40 Eur suma. 2008 m. vaikui diagnozuota bronchinė alerginė astma. Reikalingas specialus vaistinis preparatas, kad atlaisvinti spazmus, kuris iš dalies kompensuojamas. Naudojamos ir druskų vonelės. Dažnai būna pūslelinės, vaistai kainuoja brangiai. Vaikas vaikšto ir pas odontologus, Neodentoje. Lankosi ir pas bendrosios praktikos gydytoją, ir pas homeopatą. Vaikas buvo užsikrėtęs Laimo liga, todėl, kad nereikėtų gerti antibiotikų, metus laiko lankėsi pas homeopatą, vizitas kainavo nuo 30 iki 40 eurų, ir vaistai. Einant pas bendrosios praktikos gydytoją, reikia imti kraują, o vaikas to labai bijo. Todėl rinkosi alternatyvų būdą. Lankantis pas homeopatą, taip pat yra galimybė sužinoti vaiko sveikatos būklę. Išlaidos homeopatui patenka prie sveikatos išlaidų.

Prie kitų būtinųjų išlaidų priskiria transporto išlaidos, kurą. Mašina ne prabangos dalykas, o būtinybė. Kai įsigijo automobilį, vaiko sveikata pagerėjo, nes vaikui nereikia laukti autobuso šaltu paros metu. Jo kuprinė būna sunki, reikia ir instrumentą neštis, todėl sunku grįžti ir po mokyklos. Automobilis reikalingas ir išvykoms poilsiauti. Bent 3-4 kartus per metus su vaiku važiuoja į draugės kaimo turizmo sodybą, vaikui ten labai patinka.

Į kitas išlaidas (20 eurų sumą) įeina nenumatytos išlaidos, buitinės prekės. Tai elektros lemputės, kitos prekės. Pavyzdžiui, R. kambaryje tapetai atsilupinėjo, juos reikės keisti.

Prie būtinųjų išlaidų prisideda baseino išlaidos, klarneto įsigijimas, gyvybės draudimo išlaidos, ortodontinis gydymas. Baseinas vaikui reikalingas dėl laikysenos ir dėl plaučių. Jį lankyti rekomendavo gydytojas. Pats vaikas taip pat labai nori lankyti baseiną. Kol kas išlaidų baseinui nėra.

Vaikas yra muzikalus, techniškas. Vaikas groja klarnetu, kurį nuomoja iš muzikos mokyklos už 7 eurus per mėnesį. Tačiau tai yra mažesnis instrumentas. Kad tobulėtų, po metų ar po pusės jam reikės didesnio, profesionalaus instrumento. Vaiko mokytojas sakė, kad instrumento reikės 1-1,5 metų bėgyje ir rekomendavo nusipirkti savo instrumentą. Mokytojas geriausiai žino, kas geriausiai padeda ugdyti vaiko gabumus. Vaikas su tuo pačiu instrumentu galėtų baigti ir muzikos mokyklą.

Instrumentui taip pat reikalingi liežuvėliai, kuriuos turi pirkti, nes jie lūžta ir dėvisi. Išlaidos atsiranda ir dėl to, kad vaikas yra koncertuojantis. Jis koncertuoja ir kituose miestuose. Ne visus renginius organizuoja ir nuveža mokykla, todėl susidaro papildomas išlaidas. Kai ruošėsi Dainų šventei, reikėjo apmokėti už keliones viešuoju transportu. Vaikui reikalinga ir pavalgyti. Balio Dvariono koncerte įdėjo pinigų maistui. Koncertui „Pavasario garsai“ turėjo maisto ir kelionės išlaidų, vaikui įdėjo apie 5 eurus. Į vieną kelionę paprastai įdeda apie 3-5 eurus.

2012 metais vaikas jau grojo, tačiau grojo už 30 Lt jos pirkta blokfleita. Tuo metu nežinojo ir negalėjo prognozuoti, ar vaikas norės toliau mokytis groti. Apie instrumentą pradėjo galvoti 2014 metais, kai mokytojas pasakė. Instrumentą rinko ir rekomendavo mokytojas, kuris moko vaiką groti klarnetu. Mokytojo kompetencija dėl instrumento ji neabejoja. Ji pati nėra specialistė, savarankiškai instrumento kainomis nesidomėjo. Dėl profesionalaus instrumento nuomos ar padėvėto instrumento pirkimo taip pat nesidomėjo.

Kad vaikas būtų geras atlikėjas, jam reikalingi ir geri dantys, nes instrumentas remiasi į apatinius dantis. Kad instrumentas gerai prisispaustų, dantys turi būti tiesūs. Vaiko sąkandis netaisyklingas, dantys apačioje netaisyklingi, reikalinga juos tiesinti. To ji negalėjo numatyti sudarant taikos sutartį, nes dar buvo pieniniai dantys. Apie šią problemą sužinojo prieš du metus, kai nuvedė vaiką pas gydytoją. Vedė į Neodentą, nes reikėjo geros gydytojos, tokios, kurios vaikas nebijotų. Ji pasinaudojo valstybės teikiama kompensacija įsigyti plokštelę. Tačiau plokštelė apatinių dantų netvarko, plokštelė neišspręs šių problemų ir reikės kabių.

Gyvybės draudimas yra kaupiamasis, tai taip pat yra investicija vaiko ateičiai ir jis bus atiduotas vaikui.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat paaiškino, kad taikos sutartyje nurodyta vienkartinė išmoka - 7000 Lt suma, buvo išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovui nepatiko frazė „išlaikymo įsiskolinimas“, todėl buvo įvardinta kaip vienkartinė išmoka. Šie atsakovo pervesti pinigai baigėsi apie 2014 metus, pavasarį. Juos panaudojo kelionei į Italiją 2012 -2013 m., vaiko dalis kainavo apie 1500 Lt, likusius pinigus naudojo kaip rezervą prie iškylančių kasdieninių išlaidų, nenumatytų poreikių. Juos naudojo vaiko poreikiams.

Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Baigiamojoje kalboje išdėstė teisinius argumentus ir aptarė byloje surinktus įrodymus (3 t. b.l.118).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovas A. M. ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, kad jokios aplinkybės nėra pasikeitusios. Atsakovo paaiškinimu, visi vaiko poreikiai buvo apspręsti sudarant taikos sutartį, tame tarpe ir dėl instrumento įsigijimo. Taikos sutarties pasiūlymuose buvo numatyta išmokos instrumento įsigijimui, mokymosi krepšeliui. Tačiau ieškovė atsisakė įtraukti į taikos sutartį punktą dėl instrumento ir mokinio krepšelio, norėjo iš karto gauti 7000 Lt sumą. Todėl suma dėl mokinio krepšelio ir instrumento pavirto vienkartine išmoka. Gavusi pinigus, ieškovė instrumento nenupirko. Jokio išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Išnagrinėtoje byloje ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie išlaikymo įsiskolinimą, tačiau įrodyti įsiskolinimo ji negalėjo, nes jo nebuvo. Todėl ieškinyje nurodyto išlaikymo įsiskolinimo neliko. Vienkartinė išmoka buvo papildomi pinigai vaiko ugdymui ir išlaikymui, skirti iki vaiko pilnametystės. Išdėsčius juos per 10 metų, gautųsi po 58 Lt per mėnesį. Todėl vertina, jog vaiko poreikiai 2012 metais buvo apie 408 Lt.

Nesutinka, kad vaiko poreikiai yra išaugę ir yra tokie, kaip nurodyti ieškinyje. Per didelės ieškovės nurodytos išlaidos drabužiams. Ieškovė perka tik nežymią dalį drabužių, nes dalį dėvėtų drabužių gauna iš draugių, dalį dovanotų iš užsienio. Taip pat nurodytos per didelės išlaidos maistui, higienai, laisvalaikiui. Sutinka, kad išlaidos šiems vaiko poreikiams yra būtinos, bet jos padidintos, kad pagrįsti ieškinį. Vaikas turi būti vedamas į renginius, turi atostogauti ir gimtadienius švęsti. Bet tie poreikiai buvo ir sudarant taikos sutartį. Be to, į renginius ir jis nuveda vaiką.

Sutinka, kad sūnus turi sąkandžio ir dantų problemų. Tik išdygus dantims, vienas dantis buvo netaisyklingas. Tai buvo žinoma ir sudarinėjant taikos sutartį, tik buvo laukiama, kol visi dantys išaugs.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat paaiškino, jog pradėjus vaikui lankyti robotikos būrelį, jis papildomai prisidėjo 20 eurų suma būreliui. Kiek jam žinoma, šiuo metu vaikas robotikos jau nelanko. Taip pat nebeina į baseiną.

Jo turtinė padėtis nepagerėjo. Iškėlus nagrinėjamą bylą buvo įsidarbinęs, dirbo Vilniuje. Vidutinis jo darbo užmokestis buvo apie 570 eurų. Tačiau turėjo ir daugiau išlaidų – buto nuomai, mokesčiams, kelionėms į darbą. Šiuo metu darbo sutartis nutraukta, jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo. Kelis darbo pasiūlymus jau yra gavęs. Tikisi darbą susirasti, nes turi patirties su oro kompresoriais. Yra dirbęs ir šaldymo srityje, su freonu. Kvalifikacijos neturi. Turi santaupų apie 3000 eurų, tačiau tai nėra didelė suma, gyvenant iš santaupų. Jokio nekilnojamojo ir vertingesnio kilnojamojo turto neturi, šiuo metu pastovaus darbo neturi, jam taip pat reikalingas ortodontinis gydymas, reikalingos lėšos pragyvenimui. Komunalinius mokesčius ir išlaidas maistui dalinasi per pusę su kartu gyvenančia mama. Skolų, kitų išlaikytinių neturi.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė adv. S. Raižienė nurodė, kad pasirašydama taikos sutartį ieškovė sutiko, kad vaiką galima išlaikyti už 700 Lt. Dar buvo skirta papildoma 7000 Lt suma vaiko ugdymui ir išlaikymui iki 18 metų. Per kiek laiko išleido tuos pinigus - ieškovės reikalas. Ieškovė neskundė nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, reiškia sutiko, kad išlaikymo skolos nėra. Atsakovas pateikė įrodymus, kad teikė išlaikymą.

Pagal ieškovės pateiktus duomenis, nuo 2012 metų nepasikeitė išlaidos maistui, drabužiams, mokymosi, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai. Neatsirado įpatingų kultūrinių poreikių. Naujos išlaidos yra būstui. Išaugo išlaidos pramogoms, poilsiui iki 118,25 eurų ir dar 19 eurų, kuriuos nurodo kultūriniams poreikiams. Darytina išvada, kad prašoma padidinti išlaikymą, nes trūksta lėšų pramogoms. Taikos sutarties sudarymo metu buvo kalba apie stovyklą, kuri kainavo virš 500 Lt, dabar stovykla išaugo iki 320 eurų. Tačiau vaikas į stovyklą gali važiuoti arba ne. Tai nėra būtina. Kad būtų didinamas išlaikymas, turi pasikeisti esminis vaiko poreikis, kurį privaloma būtų tenkinti. Jokie būreliai nėra esminis poreikis, nes jie vieną dieną lankomi, kitą ne. Robotikos būrelio vaikas jau antrą mėnesį nebelanko.

Instrumento įsigijimas yra vienkartinis poreikis dėl kurio negalima didinti išlaikymo, taip pat nereikės ir dantų gydyti iki 18 metų. Be to, poreikis dantų breketams ir instrumentui priskirtinas prie jau išmokėtos 7000 Lt sumos.

Nurodoma, kad dėl kabių prašoma keisti išlaikymą, kad kabės bus reikalingo 2017 metais. Tačiau tai ateities poreikis.

Būtinuosius vaiko poreikius tėvai privalo tenkinti, nepriklausomai ar turi pajamų ar ne, bet papildomi poreikiai turi priklausyti nuo tėvų išgalių. Vertina, jog instrumentas - tai nėra poreikis, kuris turėtų padidinti neišgalinčių mokėti tėvų išlaikymo sumą. Mokydamasis muzikos mokykloje vaikas neprivalo turėti naujo instrumento, nes galima ir padėvėtą nusipirkti, galima nuomoti.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad automobiliui skolinosi pinigų iš mamos. Sutartis dėl tokios sumos paskolos turėjo būti rašytinė. Kadangi buvo nesilaikoma rašytinės sutarties formos, prašo nesiremti liudytojos parodymus. Ieškovė neįrodė paskolos ir vertintina, kad ieškovės finansinė padėtis nepablogėjo. Be to, automobilis nėra būtinybė, tai prabanga. Mieste išvystytas viešasis transportas.

Ieškovės motina liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad šalių sūnus R. auga su mama ir yra jos išlaikomas. Vaikas nuo pirmos klasės lanko (duomenys neskelbtini), jam sekasi gerai, mokytojai skatina, siūlo pirkti instrumentą. Vaikas turi laikysenos problemų, todėl lanko baseiną ir šokius. Turi problemų su dantimis, dantys auga nelygūs, reikalingos korekcijos. Vaikas lanko robotikos būrelį. Skundėsi, kad kelis mėnesius nėjo, nes mama negali sumokėti. Ieškovės atlyginimas nedidelis, ji stengiasi vaikui kuo daugiau suteikti pagal galimybes. Atsakovas nieko papildomai vaikui nenuperka, tik per gimtadienį, per šventes padovanoja dovanėlę. Jos požiūriu, R. poreikiai neišskirtiniai. Kitas jos anūkas irgi mokosi muzikos mokykloje, yra visur vežiojamas. R. labai protingas, žino, kaip šeima gyvena, jis su mama pasitaria, sprendžia ką pirkti. Ji negali pinigais prisidėti prie anūko išlaikymo, tačiau 2-3 kartus R. apsilanko pas ją, pavalgo, būna, kad lieka ir savaitgaliui. Vasarą abu važiuoja į Nidą.

Liudytoja taip pat paaiškino, kad yra dukrai (ieškovei) paskolinusi pinigų. 2013 metais per R. gimtadienį dukra paklausė, ar negalėtų pinigų paskolinti, nes nori pirkti mašiną, reikia vežioti sūnų į mokyklą. Ten, kur jie gyvena, yra sudėtingas susisiekimas. Paskolino jai 6900 Lt. Tai buvo jos santaupos, kurias nusiėmė iš banko. Pinigų grąžinimui termino nenustatė, tačiau jų nepadovanojo, turės grąžinti. Nėra nei kiek grąžinta pinigų,

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio R. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė J. Č. ir atsakovas A. M. (1 t., b.l. 10). 2012-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o jo išlaikymui iš atsakovo priteista po 101,36 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei vienkartinė 2027,34 Eur (7000 Lt) išmoka R. J. M. išlaikymui bei ugdymui, kuri buvo pervesta į ieškovės sąskaitą dalimis, iki 2014-02-28 (1 t., b.l. 11-13, 80-90).

Ieškovė, kaip pagrindą padidinti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydį nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų būtinųjų poreikių atsiradimą, jos turtinės padėties pablogėjimą ir atsakovo turtinės padėties pagerėjimą.

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties pasikeitimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek taikos sutarties sudarymo metu, tiek ieškinio šioje byloje pateikimo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) bibliotekininkės pareigose, iki 2015 m. gruodžio 4 d. (1 t., b.l 138, 2 t., b.l. 11). Iš pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovės vidutinės mėnesio pajamos 2011 metais buvo 582,68 Eur, 2014 metais - 448,77 Eur. VSDFV duomenimis, ieškovės pajamos 2015 m. vidutiniškai sudarė 511 Eur (1 t., b.l. 24,25, 2 t., b.l. 114, 3 t., b.l. 53). Nuo 2015-12-01 ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja pagal terminuotą darbo sutartį, iki 2016-06-04 (3 t., b.l. 58-59). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė turi transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), 2004 m. laidos, kuris ieškovės vardu įregistruotas 2013-12-06 (1 t., b.l. 39). Ieškovės teigimu, automobilį ji įsigijo už 2000 Eur sumą, kurią pasiskolino iš mamos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė turi nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 14 927 Eur (1998 m. duomenimis), (1 t., b.l. 52-54).

Atsakovas laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2015-02-25 dirbo SIA (duomenys neskelbtini). 2014 metais atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 920,12 Eur per mėnesį (1 t., b.l. 92-99). Nuo 2015-03-02 atsakovas buvo registruotas Darbo biržoje, gavo 301,70 nedarbo draudimo išmoką (b.l. 1 t., 101,144). Nuo 2015-06-01 atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2015-06 - 2015-08 laikotarpiu jo vidutinis darbo užmokestis buvo 884,52 Eur (1 t., b.l. 141, 2 t., b.l. 117, 3 t., b.l. 3, 9-13). 2016 m. vasario 29 d. darbo sutartis nutraukta (3 t., b.l. 69-70). Nuo 2016-03-02 atsakovas registruotas Darbo biržoje (3 t., b.l. 71).VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovas transporto priemonių neturi (1 t., b.l. 91). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 100). Atsakovas pripažino, kad turi santaupų – apie 3000 Eurų.

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės keitėsi labai nežymiai – ieškovės atlyginimas 2014 m. neženkliai mažėjo, 2015 vėl padidėjo. 2013 m. pabaigoje ieškovė įsigijo kilnojamojo turto – automobilį. Iš ieškovės ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad automobilį ieškovė pirko už skolintus pinigus. Tačiau pinigų grąžinimo terminas nėra suėjęs, liudytoja paaiškino, jog jis nėra nustatytas. Ž. Č. skolos grąžinti nereikalauja, šiuo metu ieškovė skolos grąžinti dar nėra pradėjusi, jokių papildomų išlaidų nepatiria. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad jos finansinė padėtis pablogėjo dėl šio įsipareigojimo.

Atsakovas išlaikymo vaikui priteisimo metu buvo bedarbis, tačiau netrukus įsidarbino. Šiuo metu taip pat yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Atsakovas tikisi greitu laiku susirasti darbą, nes turi darbo patirties paklausiose paslaugų srityse, kaip nurodė, jau yra gavęs darbo pasiūlymų. Jokio nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto atsakovas 2012 m. neturėjo, neturi ir šiuo metu. Atsakovas turi santaupų, tačiau tikėtina, jų turėjo ir 2012 m. (tai nurodė ieškovė išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis iš esmės nėra pasikeitusi.

Dėl pasikeitusių vaiko poreikių.

Pateikdama ieškinį, ieškovė nurodė, jog būtiniesiems sūnaus poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikalinga 347,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui -132,00 Eur; būstui - 18,00 Eur; drabužiams ir avalynei - 50,00 Eur; mokymosi priemonėms - 25,00 Eur; higienos priemonėms - 12,00 Eur; pramogoms ir poilsiui (įskaitant atostogas, gimtadienių šventimą ir pan.) -35,00 Eur; kultūriniam ugdymui - 15,00 Eur; vaiko sveikatai - 40,00 Eur; kitoms būtinosioms išlaidoms - 20,00 Eur (1 t. b.l. 3-8).

Bylos nagrinėjimo procese ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus - 2015 m. gegužės, birželio, liepos mėnesių pirkinių ir paslaugų kvitus, lankytų koncertų bilietus, muzikos instrumento nuomos sutartį ir atlikto mokėjimo už instrumento nuomą pavedimą, mokymosi sutartį, komunalinių mokesčių sąskaitas (2 t. b.l.8-10, 1339, 40-84). Ieškovė taip pat sudarė ir pateikė komunalinių mokesčių suvestinę, iš kurios matyti, kad už butui (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ji su vaiku, teikiamas paslaugas vidutiniškai per mėnesį sumoka 91,34 Eur (2 t. b.l. 12). Tačiau vaiko daliai ji priskiria tik 18 Eur.

Ieškovė taip pat sudarė detalizuotą vaiko poreikių lentelę (suvestinę), kuri laikytina išsamia, nes ieškovė detaliai suskaičiavo per metus ir per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tuo pačiu konkretizavo ir vaiko poreikius: maistui namie ir mokykloje, aprangai, nurodydama kiek ir kokių aprangos prekių reikia, higienos reikmenis, kirpyklos paslaugas, įvertino ugdymui ir mokymuisi reikalingas priemones, užklasinę veiklą, būrelius, vasaros stovyklas, taip pat sveikatai reikalingas priemones, tame tarpe gydytojų specialistų paslaugas, maisto papildus ir įprastinius vaistus sunegalavus. Ieškovė taip pat apskaičiavo kultūriniams renginiams ir laisvalaikiui reikalingas išlaidas, į kurias įtraukė teatrų ir muziejų lankymą, atostogų išvykas, gimtadienius ir šventines dovanas, būsto išlaidas. Iš poreikių ir išlaidų suvestinės matyti, jog vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 348 Eur suma (2 t. b.l. 120-121).

Ieškovė taip pat pateikė 2015 metų išlaidų pagal byloje pateiktus kvitus suvestinę (2 t. b.l. 141), iš kurios matyti, kad bendros išlaidos vaiko poreikiams minėtu laikotarpiu buvo mažesnės, nei nurodyta ieškinyje ir poreikių suvestinėje, tačiau kai kurios konkrečios išlaidos, pvz. higienai, kultūriniams ir laisvalaikio poreikiams, viršijo vidutines mėnesio išlaidas (2 t. b.l. 141). Ieškovės paaiškinimu, išlaidas ji skaičiavo pagal vasaros mėnesiais surinktus čekius, kai išlaidos vaiko aprangai yra mažesnės. Vasaros laikotarpiu mažesnės išlaidos ir vaiko ugdymui. Be to, čekiai neatspindi visų jos patirtų išlaidų, nes ne visur duodami kvitai, pavyzdžiui, perkant maisto produktus turguje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo šiais paaiškinimais netikėti.

Vertintina, kad ieškinyje ir poreikių ir išlaidų suvestinėje nurodyti būtinieji vaiko poreikiai, sudarantys apie 350 Eur (347-348 Eur), yra pagrįsti, atitinka įprastinius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas. Iš ieškovės paaiškinimų bei paskaičiavimų ir pateiktų išlaidų kvitų matyti, kad perkamos įprastinės, parduotuvėse esančios, ne pačios brangiausios prekės.

Išlaidos ugdymui, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai, būreliams, vasaros stovyklai, kultūriniams renginiams ir laisvalaikiui (poilsiui prie jūros ar ežero, gimtadieniams, atostogoms) taip pat nėra per didelės. Ieškovė paaiškino ir pateikė įrodymus, kad vaikas mokosi J(duomenys neskelbtini), yra žingeidus, daug kuo domisi, lanko ir nori lankyti ne vieną būrelį. Kaip matyti, ieškovė stengiasi šiuos vaiko poreikius patenkinti, sudaryti sąlygas nepilnamečiui įvairiapusiškai lavintis. Iš 2015 metų mokymosi sutarties su VšĮ (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė sudarė sutartį dėl nepilnamečio R. J. M. meistriškumo pamokų, kurių kaina yra 150 Eur (2 t., b.l. 6,7,87-88). VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė mokėjo 165,85 Eur už R. J. M. vieno semestro užsiėmimus (2 t., 126-127, 3 t., b.l. 16). Iš ieškovės pateikto elektroninio laiško ir mokėjimo nurodymo matyti, kad nepilnametis 2015 metais dalyvavo jungtinėje dienos stovykloje, kurios mokestis 170 Eur (1 t., b.l. 121-122). Kasos pajamų orderis patvirtina, kad nepilnametis lankė privačias šokio pamokas, kurių kaina 40 Eur (2014-10-23, 2 t., b.l. 128), taip pat lankė baseiną (duomenys neskelbtini), mėnesio mokestis 11,58 Eur (2 t., b.l. 129).

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Aptarti įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad vaiko lavinimui, ugdymui, užklasinei veiklai, kultūriniams renginiams ir laisvalaikiui nuolat reikalingos lėšos, kurių dydis kinta, nes vaiko pomėgiai galutinai nėra susiformavę, jis nori išbandyti save įvairiose srityse, jo interesų ratas platus. Todėl išlaidos vaiko ugdymui ir lavinimui negali būti susietos su kažkurio vieno ar kelių konkrečių būrelių ar užsiėmimų lankymu.

Todėl teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 348 Eur suma mėnesiui nepilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pagrįsta.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš prijungtos civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2012-02-22 ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, nurodydama, jog būtiniesiems vaiko poreikiams yra reikalinga 1200 Lt (347,54 Eur) suma ir prašydama priteisti iš atsakovo 600 Lt išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat išlaikymo įsiskolinimą – 21 600 Lt, skaičiuojant už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma per didelė, nepateikta įrodymų, jog vaiko būtiniesiems poreikiams yra reikalinga tokia pinigų suma, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas per didelis atsižvelgiant į ieškovės ir jo gaunamas pajamas. Atsakovas taip pat prašė atsižvelgti į minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį Lietuvoje, kuris tuo metu buvo 800 Lt, o atskaičius mokesčius – 670 Lt, laikydamas, kad turėtų būti preziumuojama, jog tokia pinigų suma yra pakankama užtikrinti normalius vaiko fiziologinius ir vystymosi poreikius. Kadangi šią sumą turi teikti abu tėvai, nurodė, jog sutinka mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Su išlaikymo įsiskolinimu atsakovas nesutiko, motyvuodamas, kad jo tėvas iš jo lėšų vaiko išlaikymui pervedė 5500 Lt, be to, atsakovas iš JAV jam siuntė rūbus, kitus daiktus. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo (prijungtos civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3-7, 27-29 b.l.).

Pažymėtina, kad šalių ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo baigėsi taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta parengiamojoje bylos stadijoje, t.y. galimai šalims nepateikus visų turimų jų pozicijas pagrindžiančių įrodymų. Taikos sutartyje šalys susitarė, jog atsakovas teiks vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat sumokės 7000 Lt dydžio vienkartinę išmoką nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir ugdymui, pinigus pervedant šį ieškovės sąskaitą taikos sutartyje nurodytais terminais ir tvarka (prijungtos civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 145-119 b.l.).

Nagrinėjant šią bylą, atsakovas teigė, kad 2012-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš jo priteista vienkartinė išmoka 7000 Lt (2027,34 Eur) buvo skirta papildomiems nepilnamečio sūnaus poreikiams – mokinio krepšelio formavimui, muzikos instrumento įsigijimui, kitiems vaiko poreikiams išlaikymui ir ugdymui, bet ne įsiskolinimo dengimui. Taip pat nurodė, kad minėta suma buvo skirta iki sūnaus pilnametystės, todėl atsiradus papildomam vaiko poreikiams, jie turėtų būti tenkinami iš minėtos sumos, taip pat teigė, kad ir ieškovė turėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo analogiško dydžio suma.

Su tokiais atsakovo argumentais ieškovė nesutiko, jos teigimu, taikos sutartyje nurodyta 7000 Lt vienkartinė išmoka buvo išlaikymo vaikui įsiskolinimas. Vienkartinė išmoka ji buvo pavadinta tik dėl to, kad atsakovui nepatiko frazė „išlaikymo įsiskolinimas“.

Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės šioje byloje nustatyti fakto, buvo ar ne išlaikymo įsiskolinimas 2012 metais. Toks faktas galėjo būti nustatytas tik įvertinus šalių pateiktus įrodymus minėtoje byloje. Tačiau byla buvo baigta taikos sutartimi, o taikos sutartis beveik visada pasiekiama abipusių nuolaidų būdu. Todėl teismas vertina, jog ta aplinkybė, kad sutartyje neliko išlaikymo įsiskolinimo, tačiau atsakovas sutiko mokėti ne tik atsiliepime nurodyto 350 Lt dydžio išlaikymą vaikui, bet ir vienkartinę 7000 Lt (2027,34 Eur) dydžio išmoką, rodo, jog tarp šalių buvo pasiektas kompromisas jų ginčytinais klausimais. Šiuo metu šalys suteikia skirtingą prasmę vienkartinei išmokai - ieškovė ją vertina kaip išlaikymo įsiskolinimą, o atsakovas kaip papildomą sumą vaiko ugdymui ir išlaikymui iki jo pilnametystės. Tačiau dėl šalių skirtingo vertinimo neturėtų nukentėti vaiko interesai.

Ieškovės paaiškinimu, vienkartinės išmokos pinigus ji naudojo vaiko poreikiams tenkinti ir jie baigėsi 2014 m. pavasarį. Tai reiškia, kad atsakovo teikiamas 350 Lt dydžio išlaikymas nuo pat 2012 metų buvo nepakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad iki nagrinėjamos bylos iškėlimo atsakovas nekėlė klausimo apie vienkartinės išmokos pinigų panaudojimą. Tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, atsakovas ėmė teigti, kad vienkartinės išmokos lėšos turėjo būti skiriamos vaiko poreikių tenkinimui iki jo pilnametystės, kad jos buvo tikslinės. Tačiau 2012-10-09 teismo nutartimi patvirtintose taikos sutarties sąlygose nėra numatyta, kad 7000 Lt (2027,4 Eur) suma skiriama iki vaiko pilnametystės, taip pat nėra nurodyta, kad išmoka gali būti naudojama tik tam tikriems vaiko poreikiams tenkinti.

Kaip nustatyta, šiuo metu vienkartinės išmokos pinigai jau yra pasibaigę, o atsakovo teikiamas 350 Lt dydžio išlaikymas, įvertinus ir ieškovės pareigą teikti analogiško dydžio išlaikymą, nėra pakankamas, nes negali garantuoti socialiai priimtino vaiko poreikių patenkinimo lygio, yra pagrindas pakeisti išalaikymo dydį, jį padidinant.

Dėl ieškovės nurodytų naujų vaiko būtinųjų poreikių.

Ieškovė nurodė, kad be minėtų įprastinių būtinųjų poreikių, vaikas turi ir specialiųjų poreikių – tai baseino lankymas, ortodontinis gydymas kabėmis, instrumento (klarneto) įsigijimas, investicinis gyvybės draudimas, kas ieškovės paskaičiavimu, didina būtinuosius vaiko poreikius 103 Eur suma.

Dėl poreikio įsigyti savo instrumentą.

Nepilnamečio vaiko poreikį įsigyti asmeninį klarnetą, ieškovė įrodinėjo (duomenys neskelbtini) pažyma, kuri patvirtina, kad nepilnametis mokosi muzikos gimnazijoje (1 t., b.l. 26), taip pat muzikos mokytojo elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, kad pradėjęs groti klarnetu, R. labai greitai perprato ir įveikė pradžiamokslio sunkumus, formuojasi jo atlikėjiški įgūdžiai. Mano, kad vaikas yra perspektyvus ir gali nemažai pasiekti grodamas šiuo instrumentu. Tačiau jam reikalingas geresnis instrumentas. Perspektyvoje, už kokių metų, jam neišvengiamai reikės naujo klarneto (1 t., b.l. 37). Ieškovė taip pat pateikė www.tamsta.lt internetinio tinklapio išrašą, iš kurio matyti, kad mokytojo rekomenduoto klarneto kaina yra 1060 Eur (1 t., b.l. 38).

Nustatyta, kad šiuo metu vaikas groja skolintu instrumentu. Tai patvirtina 2015-03-04 ir 2015-09-01 ieškovės su (duomenys neskelbtini) sudarytos nuomos sutartys dėl klarneto nuomos, mėnesio mokestis 7 Eur (1 t., b.l. 123-124, 2 t., b.l. 122-123). Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) nuomojamų instrumentų sąrašą, iš kurio matyti, kad muzikos mokytojo rekomenduoto instrumento (Buffet E12F Bb) nėra (2 t. b.l. 123).

Šį vaiko poreikį ieškovė grindė ir kitais nepilnamečio vaiko gabumus muzikai patvirtinančiais įrodymais – pateiktais (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais, iš kurių matyti, kad nepilnametis dalyvavo Respublikos jaunųjų atlikėjų konkurse, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje vaikų muzikos mokykloje koncerte, chorų ir vokalinių ansamblių festivalyje „Pavasario garsai 2015“, koncerte Kauno lopšelyje darželyje „Aviliukas“ (2 t., b.l. 96-97,99-101), taip pat pateikė nepilnamečio muzikos užsiėmimų įvertinimus (ansamblinis muzikavimas, solfedžio, ritmika, muzikos pažinimas). Pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnametis yra ne tik pažangus muzikos mokyklos mokinys, bet yra koncertuojantis, turintis atlikėjo gabumų vaikas (2 t., b.l. 124-125).

Neabejotina, kad muzikos mokytojo pastebėtus vaiko gebėjimus reikia ugdyti, o pareiga sudaryti tam reikiamas sąlygas pirmiausia tenka tėvams. Tačiau šiuo metu vaiko muzikiniams gabumams lavinti pakanka nuomojamo instrumento. Tai, kad perspektyvoje reikės pirkti savo instrumentą, nereiškia, kad šiuo metu toks poreikis yra. Sutiktina ir su atsakovo pastebėjimu, kad neprivalu pirkti būtent muzikos mokytojo nurodytą brangų instrumentą, nes netgi iš to pačio internetinio tinklapio (1 t. b.l. 106-107) matyti, kad yra ir perpus pigesnių instrumentų, be to, esant ribotoms tėvų finansinėms galimybėms, galėtų būti apsvarstyta galimybė įsigyti nenaują, bet geros kokybės pigesnį instrumentą. Bet kuriuo atveju, tai tik planuojamas, o ne esamas poreikis. Būsimas išlaidas tėvai gali planuoti, taupyti. Tačiau tai nesudaro CK 3.201 str. 2 d. numatyto pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Dėl ortodontinis gydymo kabėmis ir baseino lankymo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikas turi sveikatos problemų: iš UAB „Vita longa“ pažymų nustatyta, kad nepilnamečiui diagnozuota astma, netaisyklinga laikysena, netaisyklingas sąkandis, dantų – sąkandžio anomalija. Dėl netaisyklingos laikysenos gydytojas rekomendavo vaikui lankyti baseiną, gydomąją mankštą, atlikti laikyseną koreguojančius mankštos pratimus (2 t. b.l. 5). Dėl sąkandžio anomalijos Senamiesčio odontologijos klinika nurodė, kad pacientas nešioja plokštelę, o ateityje apie 12-13 metus gali būti reikalingas gydymas nenuimamais aparatais – kabėmis (1 t., b.l. 23, 32, 2 t., b.l. 4-5).

Taigi šiuo metu poreikio kabėms taip pat nėra. O dėl netaisyklingos laikysenos koregavimo gydytojas rekomendavo ne tik lankyti baseiną, bet ir gydomąją mankštą, laikyseną koreguojančius pratimus. Todėl sutiktina su atsakovo argumentui, jog būtino poreikio dėl sveikatos lankyti baseiną taip pat nėra.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nurodyta per mėnesį reikalinga 36 Eur suma už baseino lankymą taip pat nėra būtina. Atsakovo pateikti duomenys apie kito netoli ieškovės namų esančio baseino kainas patvirtina, kad baseiną galima lankyti ir už 10,14 Eur per mėnesį (1 t. b.l. 104-105).

Kadangi nustatyta, kad laikyseną galima koreguoti ir kitais būdais, vertintina, kad baseino lankymas daugiau susijęs su vaiko norais. Šis vaiko poreikis priskirtinas laisvalaikiui ar ugdymui ir tenkinamas atsižvelgiant į kitus jo lankomus užsiėmimus ir būrelius, iš laisvalaikiui ar ugdymui priskirtų lėšų.

Dėl vaiko draudimo investiciniu gyvybės draudimu, kaip būtinojo poreikio.

Ieškovės pateiktas Draudimo liudijimas Nr. 017664 patvirtina, kad ieškovė ir nepilnametis R. J. M. 2009-05-26 sutartimi yra drausti dviejų asmenų kaupiamuoju gyvybės draudimu nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Draudimo laikotarpis - 23 metai, t.y. iki 2032- 05-26. investiciniu gyvybės draudimu. (1 t., b.l. 50). Iš ieškovės pateiktų banko išrašų matyti, kad ji moka 28,96 Eur gyvybės draudimo (2 t., b.l. 103-104).

Ieškovė nurodė, kad atsitikus nelaimei ar traumai, draudimo išmoka padengs gydymo išlaidas, o pasibaigus draudimo laikotarpiui, sukaupta suma bus skirta vaikui. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, motyvuodamas, kad tuo pačiu draudimu apdrausta ir ieškovė, kuri pasibaigus draudimui ir gaus išmoką. Be to, nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų yra galimybė apsidrausti ne investiciniu, o metiniu draudimu, kuris yra pigesnis. Atsakovo vertinimu, investicinis draudimas yra prabangos prekė, o ne būtinas poreikis dar ir dėl to, kad vaikas yra moksleivis ir yra draudžiamas valstybės lėšomis, todėl papildomai jį drausti nebūtina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl investicinio gyvybės draudimo kaip būtino vaiko poreikio visų pirma atsižvelgia į tai, kad minėta draudimo sutartis sudaryta dar 2009 m., kai vaikui buvo tik penkeri metai ir ginčo tarp šalių dėl vaiko išlaikymo ar jo dydžio nebuvo. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos medžiagos, gimus vaikui, šalys gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, o 2008 m. birželio mėnesį ieškovė viena su vaiku grįžo į Lietuvą, atsakovas liko JAV ir grįžo tik 2011 m. birželio mėnesį. 2012-02-22 ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, detaliai nurodydama vaiko poreikius. Tačiau duomenų apie tuo metu jau sudarytą draudimo sutartį nepateikė. Vadinasi, mokamas draudimo išmokas priskyrė savo poreikiams, arba įskaičiavo į kitas išlaidas. Ieškovė nurodė, jog tuo metu išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti sudarė 1200 Lt (347,54 Eur) (prijungtos civ. Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3-7 b.l.).

Taigi ieškovės nurodytos išlaidos nėra naujos. Be to, labiau tikėtina, jog vaiko draudimo išlaidas ieškovė buvo įskaičiavusi į savo poreikius, nes draudimo sutartis sudaryta ne tik vaiko, bet ir jos interesais: ji gauna tą pačią draudimo apsaugą, kaip ir vaikas. Be to, ji yra nurodyta naudos gavėju apdraustųjų išgyvenimo atveju (1 t. b.l. 50). Vien dėl šios priežastis ieškovė neturi jokio pagrindo visą jos mokamą draudimo įmokos sumą (28,96 Eur) priskirti vaiko poreikiams. Prie vaiko poreikių galėtų būti priskirta tik ieškovės mokama draudimo įmokos dalis

Nors neabejotina, kad minėta draudimo sutartis sudaryta ne tik ieškovės, bet ir vaiko interesais, tačiau visi moksleiviai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką investiciniu gyvybės draudimu nėra būtina. Todėl tai negali būt laikoma būtinuoju vaiko poreikiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog baseino lankymas, ortodontinis gydymas kabėmis, instrumento (klarneto) įsigijimas bei investicinio gyvybės draudimas šiuo metu yra būtinieji vaiko poreikiai, didinantys jau nustatytus būtinuosius poreikius 103 Eur suma.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 350 Eurų), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai, atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Kaip nustatyta, ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja (3 t., b.l. 58-59), turi transporto priemonę (1 t., b.l. 39), turi nekilnojamojo turto – butą (1 t., b.l. 52-54).

Atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2016-03-02 registruotas Darbo biržoje (3 t., b.l. 71), transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 91, 100).

Nors ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė- - ji gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau, kaip nustatyta iš anksčiau aptartų rašytinių įrodymų, atsakovas ilgą laiką dirbo, jo darbo užmokestis buvo pakankamai didelis (atsakovas laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2015-02-25 dirbo SIA (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2014 metais vidutiniškai buvo 920,12 Eur per mėnesį (1 t., b.l. 92-99). Atsakovas nuo 2015-03-02 registruotas Darbo biržoje, gavo 301,70 nedarbo draudimo išmoką (b.l. 1 t., 101,144). Nuo 2015-06-01 atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis 2015-06 -2015-08 laikotarpiu buvo 884,52 Eur (1 t., b.l. 141, 2 t., b.l. 117, 3 t., b.l. 3, 9-13), taip pat turi santaupų. Kitų išlaikytinių neturi, teismo posėdyje paaiškino, kad skolinių įsipareigojimų neturi.

Atsakovas taip pat nurodė, kad jo poreikiams taip pat reikalingos lėšos komunaliniams ir nuomos mokesčiams, maistui, internetui, transportui ir kt. Tai įrodyti teikė paskaičiavimus, pirkinių kvitus, mokėjimo nurodymus (3 t., b.l. 8, 28-43). Šios atsakovo nurodytos aplinkybės ir teikiami įrodymai nevertintini, kadangi savaime suprantama, kad kiekvienas asmuo patiria būtinąsias išlaidas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad jo sveikatos būklė nėra gera. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą apie jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus (3 t., b.l. 73). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui nustatytas nedarbingumas ir jis negalėtų dirbti. Priešingai, kaip matyti, atsakovas ilgą laiką dirbo.

Teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai, laikydamas, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį, nei priteistas, išlaikymą vaikui. Atsakovas yra darbingo amžiaus kitų išlaikytinių neturintis vyras. Teismo posėdyje nurodė, kad turi darbo patirties, yra geras specialistas, todėl teismo vertinimu, susirasti darbą jam nėra sudėtinga. Atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų - teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą savo vaikui.

Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. priteistą išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui R. J. M. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-02-25) iki jo pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.201 str., CPK 185 str.).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Nustatytina, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio R. J. M. atstovė – vaiko motina J. Č., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas priėmęs sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 175 Eur, tenkina 60 procentų ieškinio (225 Eur (prašoma priteisti suma) – 101,37 Eur (2012-10-09 priteistas išlaikymas) = 123,63 Eur – 100 proc.; 175 Eur (padidintas išlaikymas) – 101,37 Eur (2012-10-09 priteistas išlaikymas) = 73,77 Eur; 73,77 Eur x 100 proc./123,63 Eur = 59,67 proc. (suapvalinus 60 proc.).

Ieškovė šioje byloje patyrė 3000,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Tačiau CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga ar reikalaujanti specialių teisinių žinių, kasacinio teismo praktika šeimos bylose pakankamai aiški ir nusistovėjusi, byloje nauji teisės aiškinimo klausimai nėra keliami. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės išlaidos teisinei pagalbai mažintinos iki 1800 Eur (CPK 79 str., 93 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1080 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1800 Eur x 60 proc. = 1080 Eur) (LR CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovas byloje patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 280 Eur teisinės pagalbos išlaidų (700 Eur x 40 proc. = 280 Eur) (LR CPK 93 str. 2 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės turėtų būti priteista 2,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (6,52 Eur x 40 proc. = 2,61 Eur). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Iš atsakovo valstybei priteistina 3,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (6,52 Eur x 60 proc. = 3,91 Eur) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 26,51 Eur žyminio mokesčio (175 Eur - 101,37 Eur =73,63 Eur; 73,63 Eur x 12 x 3 proc. = 26,51 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2012-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti Rokui J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-02-25) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, skiriamą išlaikymą pervedant į J. Č. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000.

Ieškovę J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui R. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 30,42 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė