- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2-2934-1137/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01373-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Saulius Kučys
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl vartotojo teisių gynimo, parduoto daikto kainos sumažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. Š. 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas 459,50 Eur suma sumažinti baldo „Lotos“ kainą, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „ELB“ 459,50 Eur skolą, 400 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas (nuo sumos 859,50 Eur) ir visas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 2021 m. liepos 23 d. su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. PP 673 dėl baldų pardavimo, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti „Lotos“ kampą, matmenys 285/285 miegamąją dalį iš (duomenys neskelbtini) ekspozicijos, kaina 919 Eur.
1.2 Šių baldų pirkimui ieškovas 2021 m. liepos 23 d. su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C107457774, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas iki 2022 m. balandžio 15 d., bendra kredito grąžinimo suma 1 027,37 Eur.
1.3 Parsivežus baldus namo ir išbandžius paaiškėjo, kad prekė yra nekokybiška, nes tarp dalių yra tarpas ir net 2 centimetrais skiriasi dalių aukščiai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkama. Atsakovė nereagavo, todėl ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų apsaugos tarnybą (toliau - Tarnyba) su skundu. Tarnyba tenkino D. Š. paršymą ir pripažino pagrįstu reikalavimą netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vykdyti, tačiau atsakovė nutarimo neįvykdė.
1.4 Atsakovė geranoriškai sutiko nutraukti baldų pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovo padarytas įmokas su pabrangimu lizingo bendrovei. Ieškovas su pasiūlymu nesutiko, teigdamas, kad svetainės kampas jam yra reikalingas svečių priėmimui, o už grąžintą pinigų sumą jis tokio pat ar panašaus baldų komplekto nebeįsigys, nes baldų kainos yra ženkliai pakilę.
1.5 Ieškovas taip pat prašo 400 Eur neturtinės žalos priteisimo, dėl sugaišto laiko, patirtų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimo ir pan. Neturtinę žalą ieškovas nurodo jog patyrė dėl to, kad baldai buvo įsigyti 2021 m. liepos 23 d., tačiau iki šios dienos dėl atsakovės kaltės ieškovo šeima negali pilnavertiškai naudotis kokybiškais baldais.
1.6 Teismo posėdžio metu ieškovas D. Š. palaikė savo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad baldų kampą „Lotos“ pirko iš ekspozicijos. Baldo tinkamai neapžiūrėjo, miegamosios dalies neišskleidė. Atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, kad šį baldą pirko sėdėjimui, miegamoji dalis reikalinga tik svečiams, savo lovą turi. Nurodė, kad kai atsakovė pasiūlė ieškovui grąžinti pinigus ir atsiimti prekę, iš pradžių ieškovas sutiko, bet kai pažiūrėjo parduotuvėje esančias prekes, pamatė kad už tą sumą nieko neįsigys, o kitų reikėtų laukti kol bus pagaminta. Taip pat nurodė, kad su kredito davėju yra visiškai atsiskaitęs.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apteiktu atsiliepimu su nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo atsikirtimus iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1. Ieškovas nėra prekės savininkas. Prekės savininkė yra lizingo bendrovė, kuri sumokėjo pardavėjui už parduotą prekę. Ieškovas prekės savininku taps tik tada, kai pilnai atsiskaitys su lizingo bendrove.
2.2. 2021 m. liepos 23 d. Sutarties Nr. 673 5.2 str. yra nurodyta, kad pretenzijos dėl prekių kokybės ar komplektiškumo turi būti pateikiamos raštu, ne vėliau kaip per 10 dienų po prekių pristatymo. Ši nuostata netaikoma esant paslėptiems trūkumams. Prekė ieškovui buvo parduota be paslėptų trūkumų. Ieškovas buvo supažindintas su sutartimi ir joje pasirašė. Ieškovas nepareiškė pretenzijos per sutartyje nurodytą 10 dienų terminą, tai padarė vėliau, bet atsakovė sutiko priimti prekę atgal ir pirkėjui sugrąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau pirkėjas nesutiko grąžinti prekės, o reikalavo sumažinti jos kainą. Atsakovė teigė, kad yra tarpininkas tarp gamintojo ir pirkėjo.
2.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali susigrąžinti pinigus iš gamintojo tik tuo atveju, kai pagaminta produkcija grąžinama gamintojui. Kadangi ieškovas įsigytu baldu naudojasi ilgiau nei 8 mėnesius, todėl atsakovė negali priimti prekės atgal, nes dėl ilgos jos eksploatacijos prekės vertė yra gerokai sumažėjusi.
2.4. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Raimundas Gargasas savo atsiliepimo ir tripliko reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
3. Ieškovas 2021 m. liepos 23 d. su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. PP 673 dėl baldų pardavimo, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti „Lotos“ kampą, matmenys 285/285 miegamąją dalį iš (duomenys neskelbtini) ekspozicijos, kaina 919 Eur. Šių baldų pirkimui ieškovas 2021 m. liepos 23 d. su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C107457774, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas iki 2022 m. balandžio 15 d., bendra kredito grąžinimo suma 1 027,37 Eur.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pervežus baldą į namus, po trijų ar keturių savaičių pirmą pastebėjo, kad tarp sofos dalių yra tarpas ir 2 centimetrais skiriasi dalių aukščiai. Šis trūkumas yra matomas iš karto. Atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, kad šį baldą pirko sėdėjimui, miegamoji dalis reikalinga tik svečiams, savo lovą turi.
5. Kai atsakovė pasiūlė ieškovui grąžinti pinigus ir atsiimti prekę, iš pradžių ieškovas sutiko, bet kai pažiūrėjo parduotuvėje esančias prekes, pamatė kad už tą sumą nieko neįsigys, o kitų reikėtų laukti kol bus pagaminta.
6. Atsakovė 2022 m. sausio 19 d. el. paštu informavo ieškovą, kad gamintojas yra nutraukęs svetainės kampo „Lotus“ gamybą dėl netinkamos baldo konstrukcijos ir todėl nėra galimybės šio kampo pakeisti nauju. Pasiūlė grąžinti ieškovo padarytas įmokas su pabrangimu Lizingo bendrovei.
Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų įsigijus netinkamos kokybės daiktą
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo įsigyta prekė turi kokybės trūkumų, t. y. 2 centimetrų skirtingi aukščiai tarp išskleidžiamos ir stacionarios dalių, tarp išskleidžiamos dalies kampo ir stacionariosios dalies yra 3 centimetrų tarpas. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos, grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 27 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).
9. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Šiuo atveju ieškovas galėdamas naudoti daiktą pagal paskirtį su tam tikrais nepatogumais pasirinko savo teisių gynimo būdą reikalaudamas iš atsakovės atitinkamai sumažinti prekės kainą 50 procentų.
10. Pagal 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
11. Civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai nagrinėjamos bylos kontekste nustato, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog trūkumai / jų šalinimo kaštų vertė / prekės vertės sumažėjimo dydis sudarė 50 procentų visos prekės kainos.
12. 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad įsigytą prekę geriau apžiūrėjo tik po trijų – keturių savaičių. Pastebėjo, kad tarp gulimosios iškleidžiamosios dalies ir sėdimosios dalies yra 2 centimetrų aukščio tarpas. Šį baldą pirko sėdėjimui, miegamoji dalis reikalinga tik svečiams, savo lovą turi. Tad teismas sprendžia, kad iki to laiko baldas atitiko ieškovo lūkesčius, t. y. sėdimoji dalis yra be trūkumu ir ieškovas baldu puikiai naudojasi pagal jo pagrindinę paskirtį – sėdėjimą. Tačiau yra akivaizdu, kad papildoma šios prekės paskirtis t. y. lovos funkcija turi trūkumų - 2 centimetrų aukščio tarpą tarp dalių. Kaip jau minėta anksčiau – kampas „Lotos“ nėra skirtas kasdieniam miegojimui. Įvertinus aukščiau aptartą, bei tai, kad įsigytas baldas turi kokybės trūkumą tik miegamojoje (išskleidžiamojoje) dalyje kuri yra naudojama itin retai, į tai, kad ieškovas nesutiko grąžinti baldo atsakovei ir atgauti sumokėtos sumos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti baldo kainą 15 procentų, todėl šis ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, 2021 m. liepos 23 d. šalių sudarytos sutarties Nr. PP 673 dėl baldų pardavimo, pagal kurią ieškovas įsigijo „Lotos“ kampą, matmenys 285/285 iš (duomenys neskelbtini) ekspozicijos, kaina mažinant iki 85 procentų sumokėtos kainos, t. y. nuo 919 eurų iki 781,15 Eur (919 Eur - 15 proc.), dėl ko likusi ieškovo sumokėta 137,85 eurų suma yra priteistina ieškovui iš atsakovės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
13. Ieškovo teigimu, jis dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę 400 Eur žalą, nes įsigijęs baldų komplektą „Lotos“ 2021-07-23, iki šios dienos dėl atsakovo kaltės ieškovas ir jo šeima negali pilnavertiškai naudotis kokybiškais baldais. Nurodo, kad jam esminę reikšmę turi įsigytos prekės pobūdis. Jo šeima siekė įsirengti kokybišką, patogią ir estetišką aplinką, ko padaryti jiems nepavyko beveik metus nuo baldų prikimo. Ieškovas atsakydamas į teisėjo klausimą, kodėl tokio dydžio neturtinės žalos prašo nurodė, kad taip jam advokatas patarė. Teisėjui paprašius patikslinti aplinkybes, kuriomis remiantis jis grindžia žalos atsiradimą, ieškovas nurodė, jog gaišo laiką šiam klausimui spręsti.
14. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad įsigijęs baldų komplektą „Lotos“ 2021-07-23, iki šios dienos dėl atsakovo kaltės ieškovas ir jo šeima negali pilnavertiškai naudotis kokybiškais baldais. Tačiau teismo vertinimu ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, dėl kurios ieškovui galėjo kilti žala. Tai kad ieškovas negalėjo naudotis tik papildoma prekės funkcija – miegojimo funkcija, negali būti laikoma atsakovės kaltę įrodančia aplinkybe, kadangi atsakovė nėra šio baldo gamintoja, ji yra platintoja. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu tiek ieškovo tiek ir atsakovės duotų paaiškinimų yra akivaizdu, kad atsakovė nuo pat pradžių siūlė ieškovui nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus, ar įsigyti kitą prekę, tačiau ieškovas to atsisakė, kadangi atsakovė tuo metu neturėjo kitų analogiškos vertės prekių ekspozicijoje, jų būtų reikėję laukti, kol bus pagamintos. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę 400 Eur žalą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų
16. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti ir 5 proc. procesines palūkanas iš atsakovės. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
17. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (137,85 Eur) – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie patirtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė duomenis apie patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.
19. Ieškovas pareiškė šiuos du savarankiškus reikalavimus: dėl prekės kainos sumažinimo, sumažintos dalies sumos pritiesimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmuosius reikalavimus teismas patenkino iš dalies, t. y. patenkino 30% pirmojo reikalavimo, o antrąjį reikalavimą atmetė. Tokiu atveju laikytina, kad patenkinta ieškovo ieškinio reikalavimo dalis sudaro 15 procentų (30*100/200). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės yra priteistina 90 Eur (600 Eur x 15 proc.) suma advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
20. Nustatyta, kad ieškovas į valstybės biudžetą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 3 Eur (20 Eur × 15 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Atsakovė byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo yra pritiestina 425 Eur (500 Eur x 85 proc.) suma advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
22. Valstybė šioje byloje patyrė 22,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą atlygintinos proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovo valstybei priteistina 19,07 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, o iš atsakovės už procesinių dokumentų siuntimą valstybei priteistina (3,37 Eur) nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
2021 m. liepos 23 d. šalių sudarytos sutarties Nr. PP 673 dėl baldų pardavimo, pagal kurią ieškovas įsigijo „Lotos“ kampą, matmenys 285/285 iš (duomenys neskelbtini) ekspozicijos, kaina sumažinti iki 781,15 Eur.
Priteisti ieškovui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 137,85 eurų sumažintos svetainės baldo – kampo „Lotos“ kainos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas ir nuo priteistos 137,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 93 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir sumokėto žyminio mokesčio dalį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.