- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-1308-480/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4082-587/2019 pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo, per mėnesį iš jo pajamų išieškant po 2–3 Eur; 2) grąžinti pareiškėjui iš jo išieškotas lėšas; 3) atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą; 4) pateikti susipažinti vykdomąją bylą. Taip pat prašo teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar teisėtai antstolė vykdo išieškojimą iš kalinamo asmens, kurio mėnesio pajamos sudaro 10–15 Eur per mėnesį, ar minėti veiksmai ir teisės aktai, kuriais vadovaujasi antstolė, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ar antstolių atlyginimo dydis yra socialiai teisingas ir proporcingas jų veiklai.
2. Pareiškėjas nurodė, kad apie 2013 m. iš pareiškėjo priteistą 10,00 Eur sumą sužinojo tik gavęs 2018 m. gruodžio 19 d. antstolės A. A. patvarkymą, kuriame nurodė, kad iš pareiškėjo yra išieškoma 10,00 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. turėjo nemažai civilinių bylų, kuriose jam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į valstybės biudžetą. Vykdomasis raštas išduotas 2013 m. Yra suėjęs 5 metų senaties terminas, todėl išieškojimas pagal šį vykdomąjį dokumentą negalimas. Antstolė nurodė sumokėti 44,00 Eur vykdymo išlaidų. Vykdymo veiksmus antstolis privalo pradėti išsiųsdamas skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Taip asmuo informuojamas apie pradėtą išieškojimo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio skolos išieškojimo ir papildomų išlaidų skolininkui. Antstolė šiuo atveju nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 655 straipsnio reikalavimų ir neinformavo pareiškėjo apie pradėtą vykdymo procesą.
3. Antstolė A. A. 2019 m. sausio 7 d. patvarkymu nutarė pareiškėjo skundo vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/03335 netenkinti ir kartu su vykdomąja byla perduoti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėn. 19 d. priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-18-311/2014-07-23 dėl 10,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. Č. valstybės naudai. Vadovaujantis CPK XLVI skyriaus bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą dėl mažesnių negu 100 Eur (vienas šimtas eurų) (pagal galiojusią redakciją 200,00 Lt) piniginių sumų išieškojimo skolininkui raginimas nėra siunčiamas. 2014 m. lapkričio 20 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 200 Lt, išieškojimo išsiųstas skolininkui į Kybartų pataisos namus, adresu: (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 15 d. gautas skolininko prašymas pateikti vykdomojo dokumento kopiją, nes galimai šios skolos nežinojo. 2015 m. sausio 19 d. skolininkui pateikta papildomai prašoma informacija. Neįvykdžius šio vykdomojo dokumento 2015 m. vasario 19 d. buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nebuvo. 2018 m. gruodžio 15 d. patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko pajamas galimai gaunamas įkalinimo įstaigoje, prilyginamas CPK 733–743 straipsniuose numatytoms lėšoms ir išskaitų dydžiams. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomasis raštas pateiktas vykdyti nepraleidžiant įstatyme įtvirtintų pateikimo vykdyti senaties terminų. Skolininkas savo skunde akivaizdžiai teikia melagingus duomenis, kad apie vykdomąją bylą nežinojo, nes pats 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į antstolės kontorą su pareiškimu. 2018 m. gruodžio 15 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo nepažeidžia skolininko teisės naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kas neapriboja teisės įsigyti maisto produktus ar būtiniausius reikmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo E. Č. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų atmestas.
5. Teismas nustatė, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog skolininkas po to, kai jam į Kybartų pataisos namus buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 20 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 200 Lt (57,92 Eur), išieškojimo nesumokėjo iš jo išieškotinų sumų. Teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai atliko priverstinio ieškojimo veiksmus ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nedraudžia vykdyti išieškojimo iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, o pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių, kad į jam priklausančias lėšas iš viso negalima nukreipti išieškojimo (CPK 739 straipsnis).
7. Teismas sprendė, kad antstolio nurodymas nurašyti pinigines lėšas skundžiamame patvarkyme atitinka CPK 611, 733–743 straipsniuose nustatytas išieškojimo iš piniginių lėšų taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo.
8. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas šio savo reikalavimo negrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktą, dėl pareiškėjas prašymo priteisti jam iš antstolės neturtinės žalos atlyginimą nepasisako ir jo pagrįstumo nevertina.
9. Teismas pareiškėjo prašymą kreiptis išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetė, kadangi minėto teismo kompetencijai nepriskirta nagrinėti klausimų, kuriuos išaiškinti prašo pareiškėjas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Č. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį kaip nepagrįstą; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą su tikslu išaiškinti ar antstolė A. A. teisėtai vykdo 10 Eur išieškojimą iš kalinamo asmens, kurio pajamos per mėnesį sudaro 10-16 Eur, t. y. asmuo gyvena 17 kartų žemiau esamos skurdo ribos per mėnesį, antstolei priskaičiavus viso 50 Eur su administravimo išlaidoms, ar minėti veiksmai ir teisės aktai, kuriuos taiko antstolė, neatidėdama išieškojimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstitucinėms valstybės ir teisingumo principams; 3) įvertinti antstolės A. A. veiksmus įrodymų leistinumo kontekste imituojant jos atliktus administravimo skolos veiksmus, antstolei iš anksto žinant kur yra kalinamas asmuo; 4) įpareigoti antstolę atidėti skolos (10 Eur) išieškojimą, kol apeliantas turės bent minimalias pragyvenimo lėšas; 5) įpareigoti antstolę pateikti susipažinimui vykdomąją bylą, ją atsiunčiant paštu įkalinimo vietos administracijai.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Antstolė A. A. neteisėtai atsisakė supažindinti pareiškėją su vykdomąją byla, todėl nežinodamas visų faktinių duomenų byloje ir aplinkybių, pareiškėjas negalėjo ginti savo teisių ir teisėtų interesų teisme.
10.2. Antstolei buvo žinoma, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, kuriame jokio darbo nėra ir jis neturi galimybės užsidirbti piniginių lėšų, tačiau vis tiek nukreipė 10 Eur išieškojimą iš apelianto sąskaitos, nors piniginių lėšų joje nebuvo.
10.3. Antstolei buvo žinoma, kad pareiškėjas per mėnesį gauna 10-16 Eur labdaros, kuri skirta būtiniausiems daiktams, vaistams ar maisto produktams įsigyti. Taigi, pareiškėjas per vieną dieną papildomai savo poreikiams gali skirti tik 20-50 centų. Pažymėjo, kad negalima atlikti jokių išskaitų iš asmens, gyvenančio net 17 kartų žemiau skurdo ribos.
10.4. Pareiškėjo manymu, skolos išieškojimo išlaidos, kurios sudaro 44 Eur, yra ženkliai per didelės, kaip ir antstolių gaunamos pajamos. Mano, kad antstolė siekia pasipelnyti iš pareiškėjo imituodama savo darbą.
10.5. Pažymėjo, kad dėl antstolės veiksmų pareiškėjas patiria stresą, jam sutriko sveikata (pablogėjo miegas, pakilo kraujospūdis), jis negali įsigyti net būtiniausių daiktų (pašto ženklų, muilo, maisto), todėl jam yra padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala.
Atsiliepimas
11. Antstolė A. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą.
Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Skolininkas atskirajame skunde nenurodė nei vieno teisės akto, kurį būtų neteisingai pritaikęs Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2YT-4082-587/2019. Pareiškėjo procesinių teisių naudojimas skundžiant pirmos instancijos teismo nutartį, vertintinas kaip išieškojimo proceso vilkinimas bei pažeidžiami kreditoriaus teisėti lūkesčius kuo greičiau atgauti skolą.
1.2. Skolininkas diskredituoja antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, vardą vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus. Apeliantui nepatinka vykdymo išlaidų dydžiai, kurie yra nustatyti Sprendimo vykdymo instrukcijoje patvirtintoje Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje vykdymo išlaidas sudaro: 16 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 20 Eur antstolio atlyginimas ir 8 Eur papildomos vykdymo išlaidos. Skolininkas skunde net nemini, kaip bus vykdomas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl 10,43 Eur skolos išieškojimo.
1.3. Skolininko teiginiai apie suvaržymus jo sąskaitai esančiai įkalinimo įstaigos sąskaitoje, dėl ko nėra užtikrinami jo būtinųjų poreikių tenkinimas, taip pat patiriama tariama žala neatitinka tikrovės, kadangi apelianto sąskaita esanti įkalinimo įstaigos sąskaitoje nėra apribota ar suvaržyta. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 15 d. išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar pajamas prilyginamas jam vadovaujantis CPK 733-743 straipsnyje numatytais išskaitų tvarka ir dydžiais. Atsižvelgiant, kad skolininkas šiai dienai negauna pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui išskaitos nebuvo atliekamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, nenustačius vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
3. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
4. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/14/03335, užvestą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-18-311/2014-07-23 dėl 10,43 Eur išieškojimo iš skolininko E. Č. valstybės naudai. Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo išsiųstas skolininkui į Kybartų pataisos namus. 2014 m. gruodžio 15 d. gautas skolininko prašymas pateikti vykdomojo dokumento kopiją. 2015 m. sausio 19 d. skolininkui pateikta papildomai prašoma informacija. Neįvykdžius šio vykdomojo dokumento 2015 m. vasario 19 d. buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nebuvo. 2018 m. gruodžio 15 d. patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko pajamas galimai gaunamas įkalinimo įstaigoje.
5. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu antstolės patvarkymu pateikė skundą, prašydamas nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo, per mėnesį iš jo pajamų išieškant po 2–3 Eur, grąžinti pareiškėjui iš jo išieškotas lėšas, atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą bei pateikti susipažinti vykdomąją bylą.
6. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino, nenustatęs vykdymo proceso metu antstolės padarytų pažeidimų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas nesumokėjo iš jo išieškotinų sumų, todėl antstolė pagrįstai atliko priverstinio ieškojimo veiksmus ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolio nurodymas nurašyti pinigines lėšas skundžiamame patvarkyme atitinka CPK 611, 733–743 straipsniuose nustatytas išieškojimo iš piniginių lėšų taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
8. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolės priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo valstybės naudai, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo pajamas galimai gaunamas įkalinimo įstaigoje, prilyginamas CPK 733-743 straipsniuose nustatytoms lėšoms ir išskaitų dydžiams, yra teisėtas ir atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi aukščiau išvardytų įstatymo nuostatų, kadangi iš apelianto neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
10. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo atvejų, nesilaikant įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinio asmens pinigines lėšas, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolės A. A. 2018 m. gruodžio 15 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš E. Č. nepažeidžia skolininko teisės naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kas neapriboja teisės įsigyti maisto produktus ar būtiniausius reikmenis. Patvarkyme aiškiai nurodyta, kad išieškojimas nukreiptas į skolininko lėšas prilyginamas darbo užmokesčiui ir šios lėšos bus atskaitomos CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka ir dydžiais.
11. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.