- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-1287-793/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11733-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- E. D.
- Suinteresuotas asmuo
- B. D.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo B. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti priežastis, dėl kurių pareiškėjas E. D. praleido terminą palikimui priimti po J. A. D. mirties, svarbiomis, atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. A. D.. Po jo mirties pagal įstatymą jo turtą galėjo paveldėti sutuoktinė B. D. (pareiškėjo mama) bei pareiškėjas, kaip jo sūnus. Kitų vaikų tėvas neturėjo. Pareiškėjo žiniomis J. A. D. buvo surašęs testamentą dėl savo turto. Apie terminus palikimui priimti pareiškėjas nieko nežinojo, todėl dėl savo teisinio neišprusimo laiku nepriėmė palikimo, nes buvo įsitikinęs, kad paveldimas turtas ir taip priklauso jam, nes buvo surašytas testamentas. Notarinėje kontoroje pareiškėjui buvo paaiškinta, kad yra praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po tėvo mirties, ir būtina kreiptis į teismą, kad šis terminas būtų atnaujintas. Paveldimą turtą sudaro: ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato - sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo nuomone terminą priimti palikimą praleido dėl pateisinamos priežasties, nes jį suklaidino tai, kad buvo surašytas testamentas, jis buvo įsitikinęs, kad tai yra pagrindinis dokumentas, nustatantis jo nuosavybės teises į paveldimą turtą. Apie tai, kad sodo sklypo dalis nėra įtraukta į testamentą pareiškėjas nežinojo, apie trijų mėnesių terminą palikimui priimti taip pat nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas E. D. yra J. A. D. sūnus. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. mirties įrašo Nr. 506 nustatyta, kad J. A. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iš notarės A. G. 2025 m. lapkričio 5 d. pranešimo dėl informacijos teikimo Nr. S-325 nustatyta, kad Klaipėdos m. 15-ame notaro biure yra vedama turto paveldėjimo byla po J. A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kurioje E. D. per teisės aktuose nustatytą terminą nėra pateikęs pareiškimo apie palikimo priėmimą. Turto paveldėjimo byloje iki 2025 m. lapkričio 5 d. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam priklausančią dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Testamentų registro apie J. A. D. nustatyta, kad pareiškėjo mama suinteresuotas asmuo B. D. pagal testamentą priėmė J. A. D. palikimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis priklauso J. A. D..
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas J. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas įpėdiniams jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam J. A. D. priklausančią dalį turto, kita paveldimo turto dalis priimta suinteresuoto asmens B. D. pagal mirusio J. A. D. sudarytą testamentą. Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
6. Teismas vertina, kad pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis laiku neįgyvendino savo teisės į palikimo priėmimą, t. y. pareiškėjas nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog testamentas yra pagrindinis dokumentas, nustatantis jo nuosavybės teises į paveldimą turtą, apie tai, kad sodo sklypo dalis nėra įtraukta į testamentą, nežinojo, apie trijų mėnesių terminą taip pat nežinojo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti ir pratęsti trims mėnesiams pareiškėjui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.