- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1622-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00195-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- E. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė E. J. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 1991-10-12. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė E., (duomenys neskelbtini) gimė duktė R.. Santuokos metu atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, ne kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam atimant teisę vairuoti, atsakovas nesirūpino vaikų auklėjimu, švietimu ir sveikata, todėl nuo 2010 m. pavasario ieškovė su dukromis išsikėlė į kitą gyvenamąją vietą. Nuo to laiko šalys šeimyninių santykių nepalaikė, jie yra nutrūkę, iš naujo pradėti gyventi kartu šalys neketina. Kadangi ieškovė automobilį Mercedes Benz 207 įsigijo jau gyvendama atskirai, todėl ieškovė prašė automobilį priteisti ieškovei. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters Ramunės gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui 700 Lt kas mėnesį, priteisti ieškovei automobilį Mercedes Benz 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteisė automobilį Mercedes Benz 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę YIYING YY50QT-26, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė dukters R. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo dukters R. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013-02-13 iki dukros pilnametystės. Teismas nustatė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu ir šeima nesirūpino. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekilo, dėl to ji teismo sprendimu nustatyta su ieškove. Teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis panaši, tačiau ieškovės išlaidos didesnės, vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra 1 000 Lt, dėl to teismas iš atsakovo priteisė 500 Lt dydžio išlaikymą vaikui.
Atsakovas R. J. dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą pakeisti iš dalies ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteistą išlaikymą sumažinti iki 300 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nes jis visą laiką išlaikė šeimą, alkoholį vartojo saikingai, atsakovas bandė santuoką išsaugoti. Kadangi tai padaryti nepavyko, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dėl sveikatos pablogėjimo nebedirba, yra registruotas darbo biržoje, gyvena iš pašalpos ir išeitinės kompensacijos. Teismas vertino tik vaiko interesus, teismas neatsižvelgė, kad atsakovui gali neužtekti lėšų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsakovas nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitais būdais, jis nupirko vaikui kompiuterį, telefoną, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Ieškovė E. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas teisingai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas neteko darbo, nebegalėjo tinkamai rūpintis šeima, neteikė materialinės ir moralinės paramos. Ieškovė nurodė, kad teismo priteista išlaikymo suma nėra per didelė, ji atitinka vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d..
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. yra nustatytos prezumpcijos, kad santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. J. nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo neatsakingo požiūrio į šeimą, nesirūpinimo šeimos gerove, jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas tvirtino tai, kad alkoholį jis vartojo saikingai, šeima rūpinosi, iki ieškinio pareiškimo šeima ir vaikai buvo materialiai aprūpinti. Taigi byloje teismui turėjo būti pateikti akivaizdūs ir neginčijami įrodymai apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir tai nulėmė santuokinių ryšių nutrūkimą. Byloje nėra pateikta akivaizdžių įrodymų, kurie teismui patvirtintų ieškovės teiginį, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino šeima. Apeliacinės instancijos teismas dėl įrodymų nebuvimo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas R. J. pažeidė savo kaip sutuoktinio savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima pareigas, o dėl jo neatsakingumo šalių gyvenimas tapo negalimas. Vien tik ieškovės teiginys, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to santuokinis gyvenimas nutrūko, nesant jokių kitų įrodymu, nėra pagrindas pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Ieškovė pripažįsta nuo 2010 metų palikusi atsakovą ir tai taip pat prisidėjo prie to, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko. Dėl to yra įrodyta abiejų šalių kaltė dėl sutuoktinių pareigų pažeidimo, bendra kaltė dėl santuokos nutraukimo (LR CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsta ir santuoka iširo nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3. 61 str.).
Byloje taip kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį ir prašo šią sprendimo dalį pakeisti – sumažinti išlaikymui priteistą sumą iki 300 Lt kas mėnesį. Spręsdamas dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
Nors atsakovas teigė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitais būdais, jis nupirko kompiuterį, telefoną, šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo teikiamo išlaikymo, nes vaikui reikalingi ne tik laisvalaikio daiktai, bet nuolatinės lėšos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, gyvena iš pašalpos, tačiau atsakovas darbo sutartį nutraukė šalių susitarimu, tai yra atsakovas nesiekė tęsti darbo sutartį, gauti nuolatines lėšas ir teikti išlaikymą vaikui (b. l. 66). Visa priežiūros našta, kuri dažnai negali būti skaičiuojama ir išreiškiama materialine išraiška, tenka vien ieškovei, nes su ja gyvena šalių nepilnametė dukra. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį, į teismų praktikos formuojamą minimalios algos dydžio lėšų poreikį vaikui kas mėnesį, pagrįstai ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalių turtinė padėtis panaši, nei vienas neturi turto, išskyrus aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu neturi darbo. Tačiau, kaip jau nurodyta nutartyje, atsakovas darbo sutartį nutraukė šalių sutarimu (b. l. 66 ), duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, byloje nėra pateikta, atsakovas yra darbingo amžiaus. Jeigu vaiko tėvas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą, jis privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pagal minimalią algą apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina ir bedarbiams ( Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (LR CPK 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 500 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokio dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimas keistinas nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, nėra pagrindo priteisti atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų, žyminio mokesčio, nes atsakovo skundas tenkintas tik iš dalies, ieškovė taip pat buvo atstovaujama pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 111-113) ir šalių turėtos atstovavimo išlaidos pripažintinos lygiomis (LR CPK 98 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas tik dėl santuokos nutraukimo pagrindo, ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismo buvo patenkintas, todėl nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo iš šalių priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad ieškovės E. J. ir R. J. santuoka, įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo dalis palikti nepakeistas.