- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1085-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05175-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9364-955/2019 (toliau – ir sprendimas) dalį dėl E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) gyvenamosios vietos nustatymo ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; pakeisti sprendimo dalį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovės G. K. (toliau – atsakovė) nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamą 350 Eur dydžio periodinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir nustatyti ieškiniu prašomą atsakovės bendravimo su dukra tvarką; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo vykdymą dalyse dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters naudai 300 Eur laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinio mėnesio penktadienį (išskyrus vaiko atostogų laikotarpį ugdymo įstaigose), dukrą penktadienį pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui pagal nustatytą ugdymo tvarkaraštį ir tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. grąžinant į ieškovo nurodytą vietą Kauno apskrityje (ieškovas privalo informuoti atsakovę elektroniniu paštu ir/ar SMS žinute apie vaiko grąžinimo vietą likus ne vėliau kaip 24 val. iki nustatyto atsakovės bendravimo su vaiku).
3. Savo prašymą motyvavo tuo, kad nepaisant to, jog šalių dukters nuolatinė gyvenamoji vieta sprendimu buvo nustatyta su atsakove, tačiau situacija yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovė prie nepilnamečio vaiko nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, jai kelis kartus policijos pareigūnų buvo fiksuotas 2,73 ir 2,38 promilių neblaivumas, tai patvirtina byloje pateikta rašytinė medžiaga, tačiau nepilnametės dukters teigimu, atsakovė nesaikingai alkoholį prie jos vartoja dažnai, kiekvieną vakarą. Atsakovei vartojant alkoholį, ji negeba tinkamai pasirūpinti dukra, paruošti maisto, pasirūpinti namų švara ir aplinka, toks atsakovės elgesys kelia grėsmę nepilnamečio vaiko saugumui. Atsakovė šalių dukrai sukelia psichologinę įtampą, kenkia vaiko psichologinei būsenai, socialinei raidai, o tai žeidžia nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Vaiko teisių skyriaus specialistų pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė savo netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nelinkusi keisti. Be to, nepilnametė dukra yra nurodžiusi, kad atsakovė jos atžvilgiu naudoja smurtą. Dukrai būnant su atsakove, buvo pastebimas atsakovės trukdymas bendrauti telefonu su ieškovu. Netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnametis vaikas būtų ir toliau priverstas gyventi smurtinėje aplinkoje bei įtampoje. Šalių nepilnametė dukra po 2023 m. vasario 7 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. įvykių, kuomet atsakovei buvo nustatytas neblaivumas, buvo perduota ieškovui ir faktiškai nuo 2023 m. balandžio 4 d. gyvena kartu su juo bei išreiškia nuoseklią poziciją, kad nori gyventi su ieškovu. Nepilnametės dukros valios nepaisymas, juolab kai šalių dukra jau faktiškai gyvena su ieškovu, gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Tenkinus pagrindinį prašymo reikalavimą ir nustačius laikiną dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas prašė nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi laikino išlaikymo dydis siejamas su aplinkybe, jog vaiko poreikiai, siekiant užtikrinti nepilnametės kasdienių poreikių patenkinimą, prilygsta minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui, šį reikalavimą prašė tenkinti pilna apimtimi.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki paskirto teismo posėdžio nepateikė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima skyriui yra žinoma. Reaguojant į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skyriaus specialistai apsilankė šalių gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Išklausius E. M. nuomonės, mergaitė paaiškino, kad ji norinti gyventi su tėčiu, ji pati jo paprašiusi, kad tėtis ją iš mamos paimtų, nes mama vartoja alkoholį. Ji labai nusivylusi mama, nes jai mama žadėjo nevartoti alkoholio. Skyriaus vertinimu, akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo klausimais. Ieškovas siekia pakeisti dukters gyvenamąją vietą, nurodydamas, kad vaikui su mama gyventi nesaugu, kad mama nesugeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo, ugdymo sąlygų. Skyriui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė vaiko akivaizdoje ne kartą yra vartojusi alkoholį, namuose esant nepilnamečiam vaikui. Atsakovė savo elgesio nesistengia keisti, kadangi 2023 m. balandžio 4 d. pranešimas patvirtina, kad atsakovei pakartotinai nustatytas alkoholio vartojimas, kurį vartoja namuose esant nepilnamečiui vaikui. Esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnametės gyvenamoji vieta kartu su mama jai tapo nesaugi, ši aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Manytina, kad vaikui saugi aplinka būtų sukurta pakeitus jo gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad ieškovas su analogišku prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau kreipėsi į teismą ir buvo priimtos Kauno apylinkės teismo nutartys civilinėje byloje Nr. e2-6112-752/2023 2023 m. kovo 10 d. bei 2023 m. balandžio 12 d., kuriomis jo prašymai atmesti. Pats ieškovas yra apskundęs priimtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, kuria atmestas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirasis skundas bus nagrinėjamas Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2S-866-886/2023 (pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi apeliacinis procesas buvo nutrauktas ieškovui atsisakius nuo skundo). Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas yra nekantrus, negebantis išlaukti priimto procesinio sprendimo bei nukirtęs bendravimo tradiciją ir norą po šalių santuokos nutraukimo su dukters motina derinti vienintelius klausimus savo nepilnamečių vaiko saugumo užtikrintumo ir bendravimo tvarkos aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas šalių elgesį vertino kaip siekį gerinti savo materialinį gerbūvį, o ne siekį užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė teismui pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo kils grėsmė vaikui, esant jau priimtam teismo sprendimui, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, kad šalių nepilnametė duktė laikinai gyvena su tėvu, kuris ja privalo rūpintis, o motina tam neprieštarauja, nesudaro pagrindo, neišklausius šalių, o ypač nepilnametės dukters valios, taikyti laikinąsias apsaugos iki byloje priimamo sprendimo.
10. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir neišreiškė savo pozicijos nei dėl šios bylos, nei dėl kitų bylų, susijusių su šalių vaiku. Ieškovas neįrodė, kad laikinai kilusi grėsmė dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu laikinai gyvenant dukrai pas tėvą, taps grėsme vaikui iki bus išnagrinėta byla ir joje priimtas sprendimas. Vien tai, kad ieškovas pateikė prašymą atsakovei, kurios atžvilgiu taikomos socialinės paslaugos, ir toks prašymas Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo atmestas, įrodo faktą, kad ieškovas pakartotinai reiškia prašymą dėl to paties laikotarpio ir tų pačių faktų, įvykusių praeityje, kurie buvo išnagrinėti priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-9179-955/2023, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
11. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimai buvo tenkinti visiškai. Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi leista vykdyti skubiai. Ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimo metu minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovo pateiktą prašymą patenkinti arba panaikinus minėtą nutartį, klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, atmesdamas pateiktą prašymą, netinkamai taikė procesines teisės normas, materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1842-656/2020, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-269-894/2023), netinkamai taikė tarptautinės teisės normas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos), todėl priėmė neteisėtą nutartį.
12.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. išvada, kurioje buvo pažymėtos aplinkybės dėl atsakovės alkoholio vartojimo nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovės elgesys nepasikeitė, todėl, skyriaus vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su atsakove tapo nesaugi ir ši aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Šias aplinkybes skyriaus specialistė patvirtino ir apklausta teismo posėdžio metu. Teismas privalėjo remtis minėta išvada, kuria pritarta ieškovo pateiktam prašymui, tuo pačiu vertinant ir kitus civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad dabartinė nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove yra neatitinkanti vaiko interesų, juolab de facto ilgą laiką dukra gyvena su ieškovu.
12.3. Teismas netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas – netinkamai taikė ir interpretavo teisės normas, suteikiančias galimybę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas tinkamai ir teisėtais būdais siekė apginti dukros interesus bei situaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos siekė sureguliuoti taip, kad nebūtų jokių formalių kliūčių įgyvendinti savo, kaip tėvo, teises. Būtent dėl šios priežasties ieškovas ir buvo priverstas kelis kartus kreiptis į teismą, nes vyko privalomoji teisminė mediacija. Toks teismo vertinimas ir išvados sąlygoja CPK 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes nepagrįstai sudarė pagrindą teismui atmesti prašymą motyvuojant tuo, kad neva ieškovas yra „nekantrus, negebantis išlaukti priimto procesinio sprendimo“. Delsimas spręsti procesinius klausimus sąlygoja vaiko interesų pažeidimą, nes esant galiojančiam sprendimui, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vienintelis tinkamas ir galimas laikinas situacijos sureguliavimas yra taikius laikinąsias apsaugos priemones.
12.4. Teismas taikė pernelyg aukštą baudžiamajame procese taikomą įrodinėjimo standartą. Nevertino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių (tiek dėl atsakovės netinkamo elgesio dukros atžvilgiu, tiek dėl dukros išreikšto noro gyventi su tėvu). Priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai (net neatsižvelgdamas į prioritetą dėl nepilnamečio vaiko interesų apsaugos) įrodinėjimo pareigą (visiškai formaliais pagrindais) perkėlė ieškovui. Nors, kaip minėta, tam nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Jei teismas įrodymus būtų vertinęs pagal tikėtinumo taisyklę – laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, nebūtų priėmęs nepagrįstos nutarties. Be to, analizuojant nutartį, matyti išskirtinai subjektyvaus pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimai bei išsireiškimai, dėl kurių turinio ir tinkamumo kyla pagrįstų abejonių.
12.5. Priėmus skundžiamą nutartį pažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai, neatsižvelgta į rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia aiškų vaiko norą gyventi su ieškovu. Teismas atliko formalų bei neišsamų faktinių aplinkybių ir su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą. Nutartimi nebuvo užtikrinama vaiko interesų apsauga, bet sudaromos sąlygos atsakovei toliau piktnaudžiauti savo, kaip motinos, valdžia. Šiuo konkrečiu atveju nepaisant to, kad šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su atsakove, faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė prie nepilnamečio vaiko nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko kyla grėsmė šalių dukros sveikatai ar netgi gyvybei. Nesaikingai vartodama alkoholį, negeba tinkamai pasirūpinti dukra, jos maitinimu, ugdymu, mergaitė vėluoja ar neatvyksta į pamokas, neturi reikiamos aprangos bei priemonių, nepasiruošia pamokoms. Atsakovė nėra linkusi keisti savo netinkamo elgesio. Atsakovė, šalių nepilnametės dukters teigimu, yra vartojusi prieš ją fizinį smurtą. Nutarties priėmimas gali sukelti labai sunkias pasekmes šalių dukrai, nes ji ir toliau būtų priversta gyventi smurtinėje aplinkoje bei įtampoje, kas pažeistų jos interesus. Savo elgesiu atsakovė dukrai rodo netinkamą pavyzdį, daro žalingą įtaką jos pasaulėžiūrai bei neužtikrina jos teisės į sveiką ir saugią aplinką. Abu kartus, kuomet policijos pareigūnų atsakovei buvo fiksuotas neblaivumas, jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir abiem atvejais atsakovė su nepilnamete dukra namuose buvo viena. Dukrą perdavus ieškovui ji su juo gyveno laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2023 m. vasario 28 d., atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė, per tą laiką su dukra atsakovė bendravo mokykloje tik kelias minutes. Dukra nuo 2023 m. balandžio 4 d. gyvena su ieškovu ir su atsakove gyventi atsisako. Tačiau dėl atsakovės sunkaus girtumo, ji 2023 m. balandžio 5 d. pasiėmė dukrą iš mokyklos, nors tam neturėjo nei teisinio, nei moralinio pagrindo. Kai atsakovė vartoja alkoholį, muša savo dukrą ir psichologiškai prieš ją smurtauja, bei tai vyksta nuolat nuo 2019 metų (kol kas yra žinomas tik vienas fizinio smurto atvejis, kai atsakovė mušė dukrą per galvą), taip pat vaiko akivaizdoje smurtauja prieš jos augintinį, šuniuką, todėl vaikas patiria didelius psichologinius išgyvenimus. Iš nurodytų faktinių aplinkybių, kurias pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sudaro realų pagrindą tolimesniam vaiko interesų pažeidimui.
12.6. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus dėl vaiko nuomonės ir noro gyventi su tėvu, o ne su mama. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, ieškovas buvo pateikęs procesinius prašymus, kurių dalies atsisakė 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu. Tačiau šis atsisakymas buvo sąlygotas siekio kiek įmanoma mažiau psichologiškai traumuoti ieškovo dukrą, atliekant papildomas apklausas, nes išvadą teikianti institucija pateikė vaiko nuomonės aktą, ir kuo greičiau laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia vaiko nuomonę ir jo norą gyventi su tėvu, kuri buvo fiksuota 2023 m. vasario 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose akcentavo mergaitės brandumą reikšti savo nuomonę, todėl nesuprantama kokiu pagrindu teismas padarė priešingas išvadas. Juolab, kad šalių dukra, apklausta vaiko teisių apsaugos specialistų, savo nuomonės nepakeitė. Nuo to laiko, kai 2023 m. balandžio 4 d. buvo perduota ieškovui, ji atitinkamai išreiškė nuoseklią poziciją, kad nori gyventi su ieškovu.
13. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas sustabdyti spendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
18. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra nepilnamečio vaiko – E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9364-955/2019 nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista periodinis išlaikymas bei nustatyta ieškovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka. Ieškiniu ieškovas prašo pakeisti minėtą sprendimą ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei nustatyti bendravimo tvarką. Tiek ieškinys, tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiama aplinkybe, jog šalių nepilnametis vaikas nuo 2023 m. balandžio 4 d. gyvena su ieškovu ir su atsakove gyventi atsisako, kadangi atsakovė prie nepilnamečio vaiko vartoja alkoholį, negeba tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, neužtikrina saugios aplinkos bei tokiu elgesiu daro žalą vaiko interesams.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su juo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikui kils grėsmė. Nurodė, kad vien tai, jog šalių nepilnametė duktė laikinai gyvena su tėvu, kuris privalo ja rūpintis, o motina tam neprieštarauja, teismo vertinimu, nėra pagrindas, neišklausius šalių, o ypač nepilnametės dukters valios, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra nutraukusios santuoką, gyvena skyriumi, jų santykiai yra konfliktiški. Skyrius iš policijos pareigūnų yra gavęs informaciją, kad atsakovei kelis kartus, t. y. 2023 m. vasario 8 d. (2,73 promilių) ir 2023 m. balandžio 4 d. (2,38 promilių) buvo fiksuotas sunkus ir vidutinis neblaivumo laipsnis. Abu kartus atsakovė viena buvo neblaivi kartu su nepilnamete dukra namuose. Abu kartus dėl nurodytų aplinkybių nepilnametė dukra VTAS skyriaus specialistų buvo perduota ieškovui ir nuo 2023 m. balandžio 4 d. faktiškai su juo gyvena. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neišklausius visų šalių, o ypač nepilnametės dukters valios, aplinkybė, jog šalių nepilnametė duktė laikinai gyvena su tėvu ir motina tam neprieštarauja, nesudaro pagrindo iki sprendimo priėmimo byloje taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos, tačiau įvertinus nurodytus duomenis sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nepilnametė 2023 m. gegužės 19 d. buvo išklausyta VTAS skyriaus specialistų. Mergaitė paaiškino, kad ji nori gyventi su tėčiu, ji pati ieškovo yra paprašiusi, kad jis ją iš mamos paimtų, nes mama vartoja alkoholį. Vaiko nuomonė kartu su skyriaus išvada teismui buvo pateikta iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo, todėl teismas privalėjo ja vadovautis. Be to, skyriui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė be jau minėtų atvejų ir anksčiau vaiko akivaizdoje yra ne kartą vartojusi alkoholį. Darytina išvada, kad ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių visuma patvirtino faktą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su motina vaikui tapo nesaugi, atsakovės pasirinktas elgesys ir gyvenimo būdas kėlė grėsmę esminiams vaiko interesams ir neužtikrino tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Atsakovė jokios pozicijos dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje neteikė.
22. Įvertinus aplinkybę, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2023 m. balandžio 4 d. gyvena su ieškovu, taip pat vadovaujantis VTAS išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje sąlygos vaiko poreikių tenkinimui yra geros, šalims gyvenant skyrium ir pripažinus, kad atsakovės elgesys bei pasirinktas gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams šalių nepilnamečio vaiko interesams, siekiant teisinio apibrėžtumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Todėl, siekiant užtikrinti vaikui įprastos aplinkos stabilumą iki bus iš esmės išnagrinėta byla, tikslinga laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.
23. Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, panaikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas tenkintinas.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
24. Nustačius nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, turėtų būti sprendžiamas ir laikino išlaikymo priteisimo klausimas. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
25. Tačiau šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta iš esmės, teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo nukreipta vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis). Kadangi išlaikymo vaikui teikimo klausimas jau išspręstas teismo sprendimu, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
26. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, įvertinus, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka dar nėra įsiteisėjęs, nustatytina laikina atsakovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną kalendorinio mėnesio penktadienį (išskyrus vaiko atostogų laikotarpį ugdymo įstaigose), dukrą penktadienį pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui pagal nustatytą ugdymo tvarkaraštį ir tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. grąžinant į ieškovo nurodytą vietą Kauno apskrityje (ieškovas privalo informuoti atsakovę elektroniniu paštu ir/ar SMS žinute apie vaiko grąžinimo vietą likus ne vėliau kaip 24 val. iki nustatyto atsakovės bendravimo su vaiku). Atsakovė prieštaravimų dėl tokios bendravimo tvarkos nereiškė ir savo siūlomo laikinos bendravimo tvarkos varianto byloje nepateikė.
27. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, įvertinus, kad ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, ieškovo prašymas tenkintinas, nustatytina atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą.
28. Ieškovas taip pat prašė sustabdyti 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo vykdymą dalyse dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi klausimai, susiję su laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu yra išspręsti patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl laikino išlaikymo priteisimo – 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimu, todėl papildomai stabdyti 2019 m. balandžio 2 d. teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.
29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti, iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir ieškovo prašymą iš dalies tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo T. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną bendravimo su dukra E. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal kurią atsakovė su dukra bendrauja kiekvieną kalendorinio mėnesio penktadienį (išskyrus vaiko atostogų laikotarpį ugdymo įstaigose), dukrą penktadienį pasiimant iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymui pagal nustatytą ugdymo tvarkaraštį ir tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. grąžinant į ieškovo nurodytą vietą Kauno apskrityje (ieškovas privalo informuoti atsakovę elektroniniu paštu ir/ar SMS žinute apie vaiko grąžinimo vietą likus ne vėliau kaip 24 val. iki nustatyto atsakovės bendravimo su vaiku).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.