Kauno apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.13. (S)

2023 m. kovo 10 d.

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei G. K. padavimo dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo iš atsakovės, atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjo ieškovo T. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje yra gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Institucija išvadoje nurodo, kad netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-29952). Nurodo, kad skyriui ieškovo ir atsakovės šeima žinoma. 2020 m. liepos 15 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, šeimai suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atvejo vadybos procesas užbaigtas. 2020 m. spalio mėnesį gautas atsakovės pranešimas dėl netinkamos vaiko priežiūros. 2020 m. spalio 19 d. vertinant vaiko situaciją, vaiko teisių pažeidimas nenustatytas. 2021 m. vasario 5 d. gautas policijos pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 2021 m. vasario 11 d. vertinant vaiko situaciją nustatyta, kad tėvų gyvenimo skyrium metu vaikui galimai daroma neigiama įtaka, nuspręsta tėvams ir vaikui teikti socialinę ir psichologinę pagalbą. Kauno miesto socialinių paslaugų centras atlikęs pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą, šeimai suteikė bendrąsias socialines paslaugas. 2022 m. gruodžio 12 d. gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad dukrą pasiėmė galimai neblaivi mama. 2022 m. gruodžio 19 d. vertinant vaiko situaciją, vaiko teisių pažeidimas nenustatytas. 2023 m. vasario 8 d. gautas policijos pranešimas, kuriuo atsakovei užfiksuotas 2,75 promilių girtumas. 2023 m. vasario 13 d. vertinant vaiko situaciją, nustatytas vaiko teisių pažeidimas, inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atvejo vadybos posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 1 d., metu, atsakovei nustatyti įpareigojimai sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Taip pat buvo išklausyta nepilnametės nuomonė. Pokalbio metu mergaitė paaiškino, kad tiek su mama, tiek su tėčiu sutaria gerai, su abiem norinti bendrauti. Mergaitė patvirtino, kad nenori nieko keisti, ją tenkina viskas, kaip yra dabar. Paklausus dėl mamos elgesio, ji paaiškino, kad dabar mamos elgesys pasikeitęs, ji nesielgia, kaip elgėsi anksčiau, su mama jai gerai. Atsakovės gyvenimo ir buities sąlygų skyriaus specialistė netikrino, kadangi atsakovė paaiškino, kad šiuo metu laikinai gyvena pas tėvus, yra įsigijusi naują gyvenamąjį būstą, tačiau jame kol kas negyvena, raktai nuo buto bus įteikti kovo 15 d. Šalys nesutaria vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo klausimais. Pareiškėjas siekia pakeisti dukters gyvenamąją vietą, nurodydamas, kad vaikui su mama gyventi nesaugu, kad mama nesugeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo, ugdymo sąlygų. Skyriaus nuomone šiuo konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nepilnametė E apklausta paskutinį kartą, išreiškė nuomonę, kad mamos elgesys pasikeitė, ji nieko nenorinti keisti, nori likti gyventi ten, kur gyvena, bendrauti su abiem tėvais. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės alkoholio vartojimas užfiksuotas vieną kartą, jos šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos, nustatyti įpareigojimai, kurie svarbūs sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Skyriaus nuomone, atsakovės šeimai teikiant socialines paslaugas, bus užtikrintas vaiko saugumas. Nepilnametė po tėvų ištuokos gyvena kartu su mama, Kaune lanko mokyklą, mergaitės tėtis gyvena Vilniuje. Atsižvelgiant į vaiko norą, nurodytas aplinkybės, skyriaus nuomone, netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti (pakeisti nustatytą) laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo (ar pakeitimo) su vienu iš tėvų tikslas yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, jog CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Svarbu tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šiomis nuostatomis privaloma vadovautis ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta, pakeitimo.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalis).

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta egzistuojanti tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ieškinio pateikimo teismui nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu, iš esmės prašo pakeisti teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, numatantį, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su motina, nustatant, kad nepilnametės gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu.

Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad ieškovas ieškinio dar nėra pareiškęs, tačiau nurodo, jog reikš ieškinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, o šiuo metu vykdoma privalomoji mediacijos procedūra. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisme gautas 2023 m. vasario 21 d., nagrinėjamas daugiau nei po dviejų savaičių, tačiau jokių duomenų apie meditacijos eigą ar kliūčių, dėl kurių nėra reiškiamas ieškovo ieškinys, pašalinimą byloje papildomai pateikta nėra. Ieškovas prašyme dėsto aplinkybes apie netinkamą atsakovės elgesį, apie dukters nenorą gyventi su motina, apie tai, kad jis siekia apsaugoti vaiko interesus, tačiau iki šiol nereiškia ieškinio.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatyta su motina. Ieškovas nurodo, kad dukra dabar gyvena pas jį Vilniuje, tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, kad dukra šiuo metu gyvena su ja. Iš pateiktos išvados matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu šalių dukra gyvena su motina (atsakove), lanko mokyklą Kaune. Ieškovas prašyme nenurodė, kaip būtų sprendžiamas dukters ugdymo įstaigos lankymo klausimas, jei dukra gyventų pas jį Vilniuje.

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad apklausta paskutinį kartą šalių dukra išreiškė nuomonę, kad mamos elgesys pasikeitęs, patvirtino, kad ji nenori nieko keisti, nori likti gyventi ten, kur gyvena, bendrauti su abiem tėvais. Pažymėjo, kad atsakovės alkoholio vartojimas užfiksuotas vieną kartą, jos šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos, atsakovei nustatyti įpareigojimai sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Todėl mano, kad G. K. šeimai teikiant socialines paslaugas, bus užtikrintas vaiko saugumas. VTAS išvadoje taip pat, pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ir į stabilumo principą – iki tėvų ištuokos nepilnametė E. M. gyvena su mama, Kaune lanko mokyklą, mergaitės tėtis gyvena Vilniuje. Atsižvelgiant į vaiko norą ir išdėstytas aplinkybes mano, kad taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga.

Atsižvelgiant į Kauno miesto vaiko teisių skyriaus pateiktą išvadą, taip pat įvertinus su išvada pateiktą medžiagą, kuri patvirtina, jog G. K. šeimai nuo 2023-03-01 pradėtos teikti socialinės priežiūros paslaugos, atsakovė ne tik įpareigota bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, spręsti alkoholio vartojimo problemą, bet ir gilinti tėvystės įgūdžius, dalyvauti tėvystės įgūdžių ugdymo grupėse, gerinti dukters psichologinę būklę, tuo tikslu užregistruoti dukrą psichologo konsultacijoms ir užtikrinti, kad dukra reguliariai juose dalyvautų, taip pat ji įpareigota užtikrinti visapusišką dukros priežiūrą, tame tarpe nevartoti alkoholio dukters akivaizdoje, palaikyti švarą ir tvarką namuose, gaminti dukrai šiltą maistą, reguliariai leisti laisvalaikį su dukra, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos G. K. šeimoje kylančios problemos, kurios neabejotinai liečia ir nepilnametę dukrą, jos gyvenimo kokybę bei saugumą, šiuo metu yra sprendžiamos. Atsakovė atsiliepime patvirtino, kad po 2023-02-07 įvykio, kai vartojo alkoholį, ji labai gailisi, ėmėsi aktyvių veiksmų, lankosi pas psichologą, bendrauja su socialine darbuotoja, dukra taip pat lankosi pas psichologą. Atsakovė taip pat yra pateikusi duomenis, jog yra įsigijusi kitą būstą, o butas, kuris buvo jos ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė ir dėl ko kildavo šalių ginčai, yra parduotas. Šiuo metu G. K. su šalių dukra laikinai gyvena pas savo tėvus Kaune.

Pažymėtina, kad jokių daugiau dukros nepriežiūros atvejų, po minimo 2023-02-07 įvykio, pagal 2023-03-08 VTAS pateiktą medžiagą nėra fiksuota. Todėl spręstina, kad vaiko poreikiai ir saugi aplinka šiuo metu yra užtikrinta.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, VTAS išvadą, taip pat VTAS specialistės išklausytą nepilnametės šalių dukros nuomonę, kad ji sutaria tiek su mama, tiek su tėčiu, nori su abiem bendrauti ir nenori nieko keisti, kad dabar mamos elgesys yra pasikeitęs, teismas sprendžia, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai keisti nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą šiuo metu pakankamo pagrindo nėra. Tuo labiau, kad ieškovo gyvenamosios vietos aplinkos sąlygos yra neištirtos, neaišku, kokios gyvenimo sąlygos mergaitei būtų sudarytos pas ieškovą, kaip būtų sprendžiami jos ugdymo, priežiūros ir kiti klausimai. Todėl taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos atsisakytina.

Pažymėtina, kad ieškovo patikslintas prašymas atsakovei ir išvadą teikiančiai institucijai išsiųsta 2023 m. kovo 1 d. per EPP, todėl laikomas įteiktu po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną – 2023 m. kovo 2 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Teisėjos 2023 m. vasario 28 d. rezoliucija nustatytas 7 dienų terminas atsiliepimui ir išvadai pateikti. Taigi, atsiliepimas ir išvada turėjo būti pateikti iki 2023 m. kovo 9 d. įskaitytinai (CPK 74 straipsnio 6 dalis), todėl atmestini ieškovo prašyme (DOK-30396) nurodyti motyvai, kad atsiliepimas ir išvada pateikti praleidus teismo nustatytą terminą.

Dėl žodinio prašymo nagrinėjimo teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę prašymai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 147 straipsnio 1 dalis), tačiau prašymas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 153 straipsnio 3 dalis). Taigi, prašymo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės konstatavimas, o tai nuspręsti yra teismo prerogatyva. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl žodinio proceso savaime nesuponuoja tokio proceso būtinumo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti tenkinti ieškovo T. M. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo (kopijos) įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.