- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-1842-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26290-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. L. kreipėsi ieškiniu prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1938-558/2016, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo: a) nustatyti nepilnamečio N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu P. L.; b) priteisti iš atsakovės V. Ž. nepilnamečiui išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; nepilnamečio išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto pagrindais paskirti tėvą; nepilnamečiam vaikui mokamą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; c) nustatyti, kad skyriumi gyvenanti vaiko motina bendrauja su nepilnamečiu sūnumi be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Nurodė, kad atsakovė negeba sudaryti sūnui saugių, jo amžių atitinkančių gyvenimo sąlygų, psichologiškai smurtauja prieš mažametį, vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėvu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi. Šiuo metu vaikas faktiškai gyvena su motina ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad gyvenimas su ja prieštarautų ar kenktų vaiko interesams.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad pritaria ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnyba nurodė, kad pas abu tėvus buitinės gyvenimo sąlygos vaikui yra geros. Pažymėjo, kad vaikas didžiąją laiko dalį gyvena pas tėtį, kur užtikrinami visi vaiko poreikiai, pagal turimus duomenis sprendė, jog vaiko motina turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, vaikas pats nurodė, jog ne visada jaučiasi saugiai būdamas su mama, be kita ko, pačios šalys patvirtino, jog dabartiniai jų santykiai yra konfliktiški, buvo kviečiama policija. Todėl, Tarnybos vertinimu, laikinas gyvenimas su tėvu atitiks vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; paskyrė ieškovą nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
6. Teismas nustatė, jog šalių nepilnamečiam sūnui yra beveik (duomenys neskelbtini) metų. Skyrybų byloje vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina (atsakove), tačiau vaikas šiuo metu gyvena su tėčiu, jo sutuoktine ir broliu. Aplinkybę, jog vaikas didesnę laiko dalį praleidžia su tėvu, bendraudama su Tarnybos specialistais 2020 m. spalio 6 d. patvirtino ir pati atsakovė.
7. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas sprendė, kad atsakovės šeima Tarnybai yra žinoma. Tarnyboje buvo gauti ieškovo pranešimai/prašymai dėl motinos netinkamo elgesio su vaiku. 2020 m. balandžio 25 d. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė, būdama neblaivi, neatiduota 10 metų sūnaus, konfliktuoja. Nuo 2020 m. birželio 15 d. šeimai pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. 2020 m. gegužės 11 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymoje apie asmens gydymą Tarnybai nurodoma, jog atsakovė minėtoje įstaigoje gydyta nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 d. sausio 29 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, ūminė intoksikacija. Šalių nepilnametis sūnus Tarnybos atstovui yra nurodęs, jog po įvykio su policija su mama pradėjo jaustis nesaugiai, berniukas norėtų likti gyventi su tėčiu. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje pritaria tikslingumui taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamečiu, t. y., išlaiko, rūpinasi jo ugdymu, sveikata, turiningu laisvalaikiu.
9. Vadovaujantis 2020 m. spalio 29 d. teismui pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, iš jų turinio (policijos pranešimų registro informacijos, šalių nepilnamečio sūnaus susirašinėjimo su motina) teismas sprendė, jog 2020 m. spalio 23 d. tarp šalių ir jų nepilnamečio vaiko įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė galimai pavartojo fizinę jėgą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Policijos įvykių suvestinėje nurodoma prieštaringa informacija, nurodant, jog „N. L. patvirtino, kad nori likti su tėčiu ir savaitgalį važiuoti į (duomenys neskelbtini), fizinis smurtas prieš jį nebuvo vartotas“, tuo tarpu apibūdinant įvykio aplinkybes, nurodoma, jog „P. teigė, kad prieš vaiką buvo naudojamas smurtas, kadangi vaikas paaiškino, kad mama V. L. su sugyventiniu panaudoję fizinę jėgą įgrūdo į automobilį“. Iš esmės analogiška informacija apie pavartotą jėgą, sodinant vaiką į automobilį matyti iš šalių nepilnamečio vaiko susirašinėjimo su motina. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui preliminariai spręsti, jog nepilnamečio vaiko atžvilgiu galimai buvo pavartota fizinė jėga iš atsakovės ar jai artimų asmenų, kas leidžia teismui preliminariai spręsti, jog šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta galimai nebėra saugi ir geriausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.
10. Atsižvelgiant į byloje nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu fizinės jėgos vartojimu nepilnamečio atžvilgiu, atsakovės galimai turima priklausomybe, susijusia su alkoholinių gėrimų vartojimu, taip pat iš bylos medžiagos nustačius, kad vaikas bendrauja su abiem tėvais, tačiau faktiškai daugiau laiko praleidžia pas tėtį, yra išreiškęs sutikimą su juo gyventi, siekiant iki teismo sprendimo byloje priėmimo laikinai sureguliuoti teisinius santykius bei pirmiausiai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Teismas netyrė ir tinkamai nevertino visų bylos faktinių aplinkybių bei nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė galimai nesugeba tinkamai užtikrinti sūnaus teisių ir interesų ir, kad šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta galimai nebėra saugi ir geriausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.
11.2. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė neturi jokių priklausomybių, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu, tą patvirtina 2020 m. spalio 15 d. medicinos pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro. Teismo paminėta 2020 m. gegužės 11 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma apie atsakovės gydymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 d. sausio 29 d. patvirtina tik vieną incidentą, įvykusį daugiau nei prieš metus. Šio incidento vaikas nematė. Atsakovė neneigia, jog vartoja alkoholį, tačiau tai daro saikingai, juo nepiktnaudžiaujant ir to nedaro sūnaus akivaizdoje.
11.3. Teismas, pateikdamas išvadą, kad atsakovė galimai turi priklausomybių, susijusių su alkoholiu, paminėjo ir 2020 m. balandžio 26 d. įvykusį incidentą, tačiau šis incidentas apibūdintas tik ieškovo teiginiais. Minėto incidento metu ieškovei nebuvo nustatytas girtumas, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų vartojusi „nemažą alkoholio kiekį“ kaip teigia ieškovas. Tarp šalių vyrauja itin konfliktiški santykiai, todėl minėtas incidentas, kurio metu ieškovas su sutuoktine iškvietė policiją, buvo piktybiškai inicijuotas paties ieškovo, siekiant neteisėtai paimti vaiką iš atsakovės, jį nuteikti prieš ją. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pats ieškovas anksčiau yra turėjęs problemų, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovė turi problemų su alkoholio vartojimu ir dėl to kelia grėsmę šalių nepilnamečiui vaikui.
11.4. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas ne pirmą kartą bando paimti vaiką be motinos sutikimo ar žinios, nesilaikant šalių susitarimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, piktnaudžiaujant tėvo valdžia. Praėjus vos kelioms dienoms kai atsakovei buvo įteiktas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (2020 m. spalio 13 d.), ieškovas pasigrobė vaiką iš atsakovės namų, neatsiliepė telefonu, nepranešė atsakovei sūnaus buvimo vietos, dėl ko atsakovė iškvietė policiją. Nuo to laiko vaiko elgesys labai pasikeitė. Sūnui 2020 m. spalio 12 d. ir 13 d. būnant pas tėvą, motina iš sūnaus gavo žinutes, kuriose jis teigė norintis gyventi su tėvu. Tokio vaiko elgesio motina negalėjo suprasti, nes dar prieš porą dienų jos ir sūnaus santykiai buvo puikūs. Dėl šių priežasčių 2020 m. spalio 15 d. Tarnybai buvo pateiktas prašymas dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimų, kuriame atsakovė nurodė, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba, siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonės pokyčių priežastis ir tikruosius vaiko norus.
11.5. Atsakovės tvirtinimu, ji į nagrinėjamą bylą pateikė objektyvius įrodymus, patvirtinančius, jog yra rūpestinga motina ir, kad tinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas. Sūnaus ir motinos santykiai yra artimi, vaikas būdamas su atsakove jaučia meilę.
11.6. Teismo išvados, kad vaiko atžvilgiu galimai buvo pavartota fizinė jėga iš atsakovės ar jai artimų asmenų, dėl ko teismas sprendė, jog atsakovės gyvenamoji vieta galimai nebėra saugi ir geriausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
11.7. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad vaikas bendrauja su abiem tėvais, tačiau faktiškai daugiau laiko praleidžia pas tėtį, yra išreiškęs sutikimą su juo gyventi, todėl yra pagrindas taikyti Ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vaikas atsiliepia atsakovei telefonu tik būdamas mokykloje. Ieškovo pateiktas įrodymas - motinos ir sūnaus susirašinėjimas telefonu, patvirtina faktą, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieš motiną, jam yra daromas psichologinis spaudimas. Atsižvelgus į vaiko išsiųstų žinučių struktūrą, į tai kaip yra dėstomos mintys ir kokie žodžiai naudojami, atsakovė pagrįstai mano, kad šias žinutes rašė ir išsiuntė pats ieškovas, o ne sūnus, kuriam yra 10 metų.
11.8. Teismas rėmėsi tik Tarnybos 2020 m. spalio 12 d. išvadoje pateikta informacija ir išsakyta vaiko nuomone, jog jis norėtų gyventi su tėvu, neatsižvelgus į visų byloje pateiktų įrodymų visumą.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Negalima sutikti su atsakove, kad teismo nutartyje paminėta 2020 m. gegužės 11 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma apie asmens gydymą patvirtina tik vieną incidentą. Sakingai alkoholį vartojantis asmuo nesigydo tokioje įstaigoje.
12.2. Nesutinka su atsakovės teiginiais, esą 2020 m. balandžio 26 d. įvykęs incidentas buvo inicijuotas piktybiškai nusiteikusio ieškovo. Atsakovės teiginiai, esą tą dieną ji alkoholio nevartojo, prieštarauja pačios atsakovės užfiksuotiems paaiškinimams VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ 2020-06-15 pagalbos plane Nr. 220, kur ji nurodo: „Neneigiu, jog tądien buvau išgėrusi porą taurių vyno“.
12.3. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodžiusi (duomenys neskelbtini), tačiau sūnus iki šiol faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pas eilę metų pasiligojusią ir psichinės sveikatos sutrikimų kamuojamą atsakovės motiną. Tarnybos atstovų apsilankymas vyko močiutės bute. Kaip matyti, vaiko motina su sūnumi kartu negyvena, nes atsakovė turi kitą šeimą ir su savo mažamečiu sūnumi iš antrosios santuokos gyvena pas sutuoktinį, kuris netoleruoja šalių sūnaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su tėvu.
15. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
16. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
17. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė atsižvelgęs į keletą aplinkybių, t. y. atsakovės galimai panaudotą fizinę jėgą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovės galimai turimą priklausomybę, susijusią su alkoholinių gėrimų vartojimu, kurios, teismo preliminariu vertinimu, galimai sukuria nesaugią aplinką vaikui. Nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad vaikas bendrauja su abiem tėvais, tačiau faktiškai daugiau laiko praleidžia pas tėvą, be to, yra išreiškęs sutikimą su juo gyventi, todėl, teismo vertinimu, nustatyta laikina gyvenamoji vieta vaiko interesų nepažeis.
18. Spręsdamas ar prieš vaiką buvo panaudota fizinė jėga, teismas rėmėsi teismui pateiktais Policijos įvykių suvestinės duomenimis dėl 2020 m. spalio 23 d. tarp šalių ir jų nepilnamečio vaiko įvykusio konflikto, taip pat nepilnamečio vaiko žinutėmis, skirtomis motinai.
19. Policijos įvykių suvestinėje nurodoma, jog „N. L. patvirtino, kad nori likti su tėčiu ir savaitgalį važiuoti į (duomenys neskelbtini), fizinis smurtas prieš jį nebuvo vartotas“. Tuo tarpu tėvas pareigūnams yra nurodęs, kad „prieš vaiką buvo naudojamas smurtas, kadangi vaikas paaiškino, kad mama V. L. su sugyventiniu panaudoję fizinę jėgą įgrūdo į automobilį“. Motina neigia naudojusi fizinę jėgą ir tvirtina, kad situacija įvertinta remiantis išimtinai tėvo parodymais.
20. Šalys neneigia, kad jų santykiai yra itin konfliktiniai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvo parodymai, juo labiau, jam nedalyvavus konflikte, negali lemti situacijos dėl galimo smurto naudojimo vertinimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria atskirojo skundo argumentams, kad vaiko žinutės, skirtos motinai ir apibūdinančios 2020 m. spalio 23 d. įvykį, atsižvelgiant į vaiko amžių (10 metų), jo ankstesnėse žinutėse buvusį minčių dėstymą ir naudojamus žodžius, taip pat į tai, kad žinutės rašytos būnant pas tėvą, kelia pagrįstų abejonių, ar žinutės buvo rašytos paties vaiko.
22. Pažymėtina, kad šioje bylos stadijoje nėra atliekamas įrodymų vertinimas, nes tai bus atliekama ginčą nagrinėjant iš esmės. Tačiau preliminariai verinant įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės galimai panaudoto smurto vaiko atžvilgiu nelaikytina pagrįsta.
23. Atskirajame skunde taip pat remiamais tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą atsakovę turint priklausomybę, susijusią su alkoholio vartojimu. Atsakovė neigia piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais bei nurodo, kad teismo paminėta 2020 m. gegužės 11 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma apie atsakovės gydymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 29 d. patvirtina tik vieną incidentą, įvykusį daugiau nei prieš metus laiko.
24. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. gegužės 11 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės teismui pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovė gydyta minėtoje ligoninėje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 29 d., jai nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, ūminė intoksikacija. Atsakovė neneigia vartojanti alkoholį, tačiau, jos tvirtinimu, jį vartoja saikingai. Šalių vaikas patvirtino Tarnybai, kad mama dažnai grįždavo namo išgėrusi, vieną kartą buvo kviesta policija ir po to karto jis jaučiasi nesaugus. Aptartos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad motina neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes vaikas mato išgėrusią motiną, kurios elgesys vaikui nekelia saugumo jausmo.
25. Atsakovės tvirtinimu, ieškovas taip pat yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaip matyti iš atsakovės į bylą teiktų duomenų, ieškovui 2012, 2014 metais buvo taikytos administracinio poveikio priemonės už administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe už vairavimą esant neblaiviam, kuomet jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Apie ieškovo vėlesniu metu piktnaudžiavimą alkoholiu byloje duomenų nėra. Tarnybos teiktais duomenimis, apklausiamas vaikas nurodė, kad tėvas visuomet blaivus. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad aplinka tėvo namuose šiuo metu vaikui būtų nesaugi.
26. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui pritaikyti laikino pobūdžio priemones, atsižvelgiant į vaiko interesus, juo labiau, kad vaikas pritaria gyvenimui su tėvu. Bylos duomenimis atsakovė yra pareiškusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kas iš esmės leis nustatyti tiek vaiko, tiek abiejų nesutariančių tėvų interesus užtikrinančią laikiną bendravimo tvarką.
27. Taip pat pažymėtina ir tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
29. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.