Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. ir kreditoriaus A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei ir atsakovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys Z. R., J. M., G. C., Ž. C., A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditoriai A. J., S. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

27. Apeliantai V. R. ir A. J. su apeliaciniais skundais pateikė šiuos įrodymus – 2007 m. lapkričio 26 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 2 kopiją; 2007 m. liepos 14 d. paskolos sutarties kopiją; 2007 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties kopiją; 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties kopiją. Teisėjų kolegija šių įrodymų į bylą nepriima ir jų nevertina, kadangi teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

29. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

31. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisinius argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

34. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Nustatyta, kad ieškovė T. R. ir atsakovas V. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure. Santuokos metu šalys užgyveno keleivinę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo ginklus: graižtvinį šautuvą TOZ 78 01, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą Sig Sauer P232 BL, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą Sauer 202, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), lygiavamzdį šautuvą Sauer Sohn, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo užgyventas šis nekilnojamasis turtas: 441/2000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2016 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau parduotų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos nustatytos vėlesnėmis pirkimo-pardavimo sutartimis; butą su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buto naudojimosi tvarka nenustatyta, teismui pateiktas UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 4 d. parengtas buto su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų planas; 4/25 dalis buto su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Buto naudojimosi tvarka nustatyta 2017 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

37. Apeliantas patikslintame priešieškinyje teismo prašė: 1.1. pripažinti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp G. C. ir I. K. yra apsimestinė ir iš tikrųjų buvo sudaryta tarp G. C. ir V. R.; 1.2. pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); arba pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2007 m. yra jungtinė šalių nuosavybė CK 3.90 straipsnio pagrindu; 1.3.santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 1.4. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) 4/25 dalis buto su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) 217/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); c) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.5. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); b) butą su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); c) 224/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); d) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.6. pripažinti, kad ieškovė turi asmeninę 12 600 Eur prievolę kreditorei S. G. ir atsakovas turi asmeninę 12 600 Eur prievolę kreditorei S. G., netenkinus šio reikalavimo, kreditorinis įsipareigojimas S. G. pripažintinas solidaria šalių prievole; 1.7.pripažinti, kad ieškovė turi asmeninę 30 515, 02 Eur prievolę kreditoriui A. J. ir atsakovas turi asmeninę 30 515, 02 Eur prievolę kreditoriui A. J., netenkinus šio reikalavimo, kreditorinis įsipareigojimas A. J. pripažintinas solidaria šalių prievole; 1.8. po santuokos nutraukimo šalims palikti R. ir B. pavardes; 1.9. pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 26 d. sutartinę hipoteką, pagal kurią ieškovė įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paskolos sutarties užtikrinimui A. R. naudai; 1.10. priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

38. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o atsakovo priešieškinį iš dalies. Apeliantas V. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo, prievolių kreditoriams S. G. ir A. J. pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis, 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo ir 2013 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutarčių nepripažinimo negaliojančiomis. Apeliantas A. J. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino 61 030,05Eur įsipareigojimą jam pagal 2013 m. gruodžio 2 d. paprastąjį vekselį asmenine atsakovo prievole.

Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisimo

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei priteisė: 1) 4/25 dalis buto su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovei individualiai naudotis buto patalpomis pagal 2017 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi tvarką: patalpomis plane pažymėtomis 2-7 (18,1 kv. m.), o patalpa 2-4 (3,23 kv. m.) naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, t. y. 1/3 dalimi; 2) 44/100 dalis buto su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi butu tvarką pagal UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 4 d. naudojimosi tvarkos planą ir paskiriant ieškovei individualiai naudotis buto patalpomis naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtomis: 1-5 (2,94 kv. m.), 1-6 (12,72 kv. m.), 1-7 (10,83 kv. m.), 1-8 (23,68 kv. m.), 1-9 (3,79 kv. m.) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudotis 1/3 dalimi patalpos plane pažymėtos 1-1b (0,93 kv. m.); 3) 217/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal E. P. parengtą 2017 m. birželio 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, paskiriant ieškovei kartu su kitais žemės sklypo dalies bendraturčiais naudotis 79 kv. m. ploto dalį iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtos „A4“ (237 kv. m.) dalies, 88 kv. m. ploto dalį iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtos „A1“ (263 kv. m.) dalies ir 50 kv. m. ploto dalį iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (220 kv. m.) dalies. Tuo tarpu apeliantui teismas priteisė: 1) 56/100 dalis buto su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi butu tvarką pagal UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 4 d. naudojimosi tvarkos planą ir paskiriant atsakovui individualiai naudotis buto patalpomis naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtomis 1-1a (2,23 kv. m.), 1-2 (2,9 kv. m.), 1-3 (28,13 kv. m.), 1-4 (9,92 kv. m.), 1-10 (24.73 kv. m.) bei bendrai su kitais bendraturčiais naudotis 2/3 dalimis patalpos plane pažymėtos 1-1b (0,93 kv. m.); 2) 224/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal E. P. parengtą 2017 m. birželio 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, paskiriant atsakovui kartu su kitais žemės sklypo dalies bendraturčiais naudotis 175 kv. m. ploto dalį iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtos „A1“ (263 kv. m.) dalies ir kartu su kitais žemės sklypo dalies bendraturčiais 49 kv. m. ploto dalį iš žemės sklypo dalies, plane pažymėtos raide „A“ (220 kv. m.).

40. Apeliantas V. R. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas (duomenys neskelbtini) esantį turtą, nukrypo nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Laikosi pozicijos, kad esant situacijai, kai byloje nėra duomenų apie turto vertes, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti vertės nustatymo ekspertizę savo iniciatyva. Teisėjų kolegija apeliantui nepritaria. Nustatyta, kad aplinkybes dėl šalims priteistino turto vertės ieškovė įrodinėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsižvelgdamas pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ginčo turto padalinimo. Ekspertizės akte nurodoma, jog bendra šalims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatymo dieną (2020 m. rugsėjo 25 d.) yra 297 900 Eur ir išskirtos sąlyginės vertės: 1) 36/100 dalių buto (pirmas aukštas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 113/2000 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 115100Eur; 2) 44/100 dalių buto (antras aukštas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 113/2000 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 700 Eur; 3) 20/100 dalių buto (mansarda), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 111/2000 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 46 500 Eur; 4) 4/25 dalių buto (mansarda), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 104/2000 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 35 600 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi 2020 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame akte pateiktomis turto vertėmis. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija byloje nenustatė, kad atsakovas būtų pateikęs duomenis dėl (duomenys neskelbtini) esančio turto kitokio vertinimo, taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų turto įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas turto vertes. Tuo tarpu aplinkybė dėl tenkančio turto ploto skirtumo nesudaro pagrindo teigti, jog galėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo.

41. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kuriais kvestionuojami ieškovės teiginiai, jog atsakovui tenkančio turto vertė yra didesnė, kadangi jam atitenkantis turtas yra įrengtas. Pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybę dėl apeliantui tenkančio (duomenys neskelbtini) (pirmojo aukšto) visiško įrengimo pagrindžia šie byloje esantys įrodymai: antstolės R. V. 2020 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F20-14, kuriame išsamiai aprašytas (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto įrengimas; 2020 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

42. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad esant situacijai, kai byloje nėra duomenų apie turto vertes, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti vertės nustatymo ekspertizę savo iniciatyva. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs 2020 m. rugsėjo 25 d. įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas turto vertes. Be to, procesiniuose dokumentuose atsakovas taip pat nėra nurodęs, jog turto įvertinimo ekspertizės aktu nustatyta vertė būtų netiksli ir ją reikėtų tikslinti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjamos vadovaujantis rungimosi principu, įtvirtintu CPK 12 straipsnyje, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, kad pats atsakovas turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę, tačiau ja nepasinaudojo.

43. Apibendrindama šią dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, susijusius su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), teisingai jį padalino, pasirinkdamas ieškovės siūlomą padalinimo būdą. Apylinkės teismo atliktas šalių turimos nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimas yra proporcingas, užtikrinantis abiem šalims galimybę naudotis ir disponuoti priteisto turto dalimis.

Dėl žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovo V. R. patikslinto priešieškinio reikalavimus, kuriuose buvo prašoma: 1) pripažinti, kad žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp G. C. ir atsakovo I. K. yra apsimestinė ir iš tikrųjų buvo sudaryta tarp G. C. ir atsakovo V. R.; 2) pripažinti negaliojančia 2013m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. K. ir ieškovės. Apylinkės teismas, įvertinęs tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo, pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog šiuo sandoriu buvo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Taip pat pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tenkino ieškovės ir atsakovo I. K. prašymus bei taikė ieškinio senatį. Vertino, kad atsakovas V. R. turėjo ir galėjo suprasti, kad 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta ne jo vardu ir su tuo nesutikdamas turėjo pakankamą įstatymo nustatytą terminą šį sandorį ginčyti. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2007 m. gegužės 22 d., o priešieškinis teismui pateiktas 2019 m. spalio 3 d.

45. Teisėjų kolegija, prieš vertindama priešieškinio reikalavimus dėl 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo ir 2013 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirmiausia pasisakys, ar apylinkės teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį minėtiems atsakovo reikalavimams.

46. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

47. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl senaties taikymo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teigia, kad jis nepraleido senaties termino reikalavimui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu pareikšti, kadangi apie pažeistą teisę sužinojo tik ieškovei pareiškus ieškinį. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo prieštarauti apylinkės teismo vertinimui, kad šios bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė įrodymus dėl daugelio nekilnojamojo turto sandorių sudarymo jų bendro gyvenimo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovui turėjo būti ir buvo suprantama ir žinoma, kad 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta ne jo vardu ir su tuo nesutikdamas turėjo pakankamą įstatymo nustatytą terminą šį sandorį ginčyti. Pabrėžtina, kad pagal byloje esančias kito nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurių šalimi yra atsakovas ar kurio interesais veikia ieškovė, atsakovas laikytinas nekilnojamojo turto srityje itin patyrusiu asmeniu. Tuo tarpu atsakovui į teismą dėl 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipiantis tik 2019 m. spalio 3 d., akivaizdu, kad buvo praleistas įstatyme nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Įvertinusi anksčiau nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir priešieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė šiuo savarankišku pagrindu. Teisėjų kolegija, nors ir pripažino, kad aptartam priešieškinio reikalavimui taikytina ieškinio senatis, tačiau vis tiek trumpai pasisakys dėl apelianto įrodinėjamo 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apsimestinumo fakto.

48. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo aspektu skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavimo-priėmimo aktą pasirašė I. K., pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. - 3.2. punktus už įgyjamą turtą sumokėdamas 49 000 Lt grynais. Teismas laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės ir I. K. teiginiais, kad ginčo turtą atsakovas įgijo iš savo asmeninių lėšų, kurias buvo uždirbęs užsienyje, santaupų bei 14 000 dolerių piniginių lėšų, kurias jam buvo davęs tėvas. Apylinkės teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog minėtu sandoriu buvo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apeliantas laikosi priešingos pozicijos. Apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog I. K. sumokėjo nurodytas lėšas yra grindžiama išimtinai tik jo paties paaiškinimais. Anot apelianto, atmestinas teismo argumentas, kad I. K. turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti. Iš atsakovo I. K. pateiktų deklaracijų matyti, kad jis neturėjo pakankamai lėšų įsigyti turtą, be to, buvo itin jauno amžiaus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

49. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, priešieškinyje nurodomas aplinkybes turėjo įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad iš tikrųjų 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtą įsigijo ir už jį mokėjo būtent jis iš bendrų santuokinių lėšų, todėl turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Byloje esantys įrodymai, o konkrečiai – 2007 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ji buvo sudaryta tarp atsakovo I. K., G. C. ir Ž. C., šalių pasirašyta. Taip pat sutarties 3.1. - 3.2. punktuose nurodyta, kad pareiškėjas turto kainą – 49000 Lt sumą iš pirkėjo gavo prieš pasirašant šią sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ginčo turtą I. K. įgijo iš savo asmeninių lėšų, kurias buvo uždirbęs užsienyje, taip pat santaupų bei 14 000 dolerių piniginių lėšų, kurias jam buvo davęs jo tėvas. Darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė I. K. turtinės padėties, sąlygojusios jo negalėjimą įsigyti nekilnojamąjį turtą už 49 000 Lt. Be to, gerą I. K. finansinę padėtį patvirtina aplinkybė, kad jis laidavo už ieškovės ir atsakovo prievolę kreditoriui. Ši aplinkybė matyti iš AB „Swedbank“ 2021 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. SR-TS-21-332. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad I. K. turėjo pastovias pajamas. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2007 m. gegužės 22 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis neturi apsimestinio sandorio požymių ir iš tikrųjų buvo sudaryta tarp I. K., G. C. ir Ž. C., iš savo asmeninių lėšų I. K. sumokant turto kainą.

50. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišsprendė atsakovo reikalavimo pripažinti nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, kad šalims gyvenant santuokoje minėtas sklypas su statiniais buvo iš esmės pagerintas, padidinta turto vertė. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria, kadangi juos paneigia skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 24 – 25 punktuose išsamiai dėl to pasisakė. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas V. R. neįrodė savo darbu ar lėšomis prisidėjęs prie ginčo turto esminio pagerinimo po ginčijamo sandorio sudarymo 2007 m. gegužės 22 d. Teismas įvertino apelianto pateiktą sodo valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažino, kad minėtoje ataskaitoje nėra nurodyta, kokiais konkrečiai darbais, kada ir kieno lėšomis buvo pagerinta ginčo turto vertė. Apylinkės teismas vertino, kad atsakovo argumentus dėl esminio turto pagerinimo paneigė ieškovės pateikti įrodymai, jog atsakovui dar 2002 m. sausio 18 d. buvo perduoti šildymo, vandentiekio, nuotekų vamzdynai, sumontuotas katilas ir įrengta šildymo sistema, o po 2006 metų ginčo pastate nebuvo keisti langai, perdangos, stogas, grindys, šildymo įranga, kanalizacija, pamatai, neįrengti požeminiai gręžiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsprendė apelianto priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu, t. y. šio reikalavimo netenkino, kadangi konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo darbu ar lėšomis prisidėjęs prie ginčo turto esminio pagerinimo.

Dėl prievolės kreditorei S. G. pripažinimo solidaria šalių prievole

51. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo reikalavimą dėl įsipareigojimo kreditorei S. G. pripažinimo solidaria šalių prievole, skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, nes paskolos sutartis pasirašyta tik paties atsakovo V. R., taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ši paskola buvo panaudota (duomenys neskelbtini) įrengimui ar kitiems bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apelianto pozicija kitokia. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad lėšos buvo naudojamos buto su stogine, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui ir kitiems smulkiems pirkiniams į kitus butus. Kadangi turtas, kuris buvo pagerintas iš skolintų lėšų padalintas tarp sutuoktinių, todėl ir kreditorinis įsipareigojimas dalintinas per pusę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šio reikalavimo neįrodė.

52. Pirma, apelianto nurodytus argumentus, jog iš S. G. gautos lėšos buvo panaudotos buto su stogine, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui ir kitiems smulkiems pirkiniams į kitus butus, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nustatyta, kad atsakovo nurodoma paskolos sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 20 d., piniginės lėšos gautos laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. Tuo tarpu vadovaujantis byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 100 proc. baigtas nuo 2017 m. liepos 24 d. Ši nustatyta aplinkybė pagrindžia, kad minimas butas buvo įrengtas anksčiau nei sudaryta paskolos sutartis. Antra, nors prievolė pagal paskolos sutartį atsirado nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, tačiau reikalavimą pripažinti kreditorinį įsipareigojimą kreditorei S. G. solidaria šalių prievole ir pačią paskolos sutartį atsakovas teismui pateikė tik su patikslintu priešieškiniu 2019 m. lapkričio 19 d., apie paskolos egzistavimą visiškai neužsimindamas nei pirminiame priešieškinyje, nei 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime į ieškinį. Be to, ir pati paskolos sutartis yra pasirašyta tik paties atsakovo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis buvo sudarytas šeimos interesais.

Dėl kreditorinio įsipareigojimo A. J.

53. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimą dėl įsipareigojimo A. J., vadovavosi CK 3.109 straipsnio 3 dalies norma. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas į bylą nepateikė rašytinės preliminariosios sutarties, taip pat kreditorius A. J. 2021 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis tiksliai sumomis, kada ir kokiu tikslu skolino pinigus atsakovui, taip pat negalėjo įvardinti tikslios vekselyje nurodytos pinigų sumos. Apylinkės teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad kyla abejonių pateikto vekselio tikrumu, įsipareigojimo realumu, kadangi ji teismui pateikta tik 2020 m. vasario 3 d., tuo tarpu atsakovas, nors šią prievolę galimai turėjo nuo 2013 m. gruodžio 2 d., jos nenurodė 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime, 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. teiktuose priešieškiniuose, nors apie kitas atsakovo prievoles informacija teismui buvo teikiama. Laikėsi pozicijos, jog atsakovas neįrodė, kad jo gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl įsipareigojimą A. J. pripažino asmenine atsakovo prievole.

54. Apeliantas V. R. su teismo vertinimu nesutinka. Laikosi pozicijos, kad ieškovė apie prievolės egzistavimą žinojo, kadangi ji atsirado 2013 metais. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog kyla abejonių pateikto vekselio tikrumu, įsipareigojimo realumu. Teigia, kad paprastasis vekselis yra patvirtintas notaro, vykdomasis įrašas taip pat išduotas notarų biure, todėl abejoti sandorio realumu nėra jokio pagrindo. Apeliantas A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė apie išduotą vekselį žinojo, pinigai buvo skolinami šeimai. Su apeliaciniu skundu teikia skolos raštelius ir preliminarios sutarties priedą, kurie pagrindžia jo teiginius, nurodomus skunde ir išsakytus teismo posėdžio metu. Tikina, kad teikiamų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes iš karto po posėdžio išvyko į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais.

55. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovas įstatyme numatytos pareigos įrodyti, kad piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, neįvykdė. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl pateikto vekselio tikrumo, įsipareigojimo realumo, nes reikalavimas teismui pateiktas tik 2020 m. vasario 3 d., kai tuo tarpu prievolė egzistavo jau nuo 2013 m. tačiau jos atsakovas nenurodė 2019m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime į ieškinį, 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. teiktuose priešieškiniuose, nors apie kitas jo prievoles informacija teismui buvo teikiama. Be to, keista, kad kreditorius A. J. apklaustas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti aplinkybių kokiu tikslu ir kokiomis sumomis pinigus skolino atsakovui. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad 2013 m. gruodžio 2 d. vekselis buvo sudarytas šeimos poreikių tenkinimui. Tokių duomenų ar aplinkybių pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu pateikta nėra, todėl spręstina, kad aptartas priešieškinio reikalavimas yra neįrodytas, todėl atmestas nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovų pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantų apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo V. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

59. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovui V. R. buvo atidėtas 1 138 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta, apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo V. R. valstybei priteistinas atidėtas 1 138 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

60. Ieškovė atsiliepime į atsakovo V. R. apeliacinį skundą išreiškė reikalavimą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai – 2021 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20210804-01A, 2021 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.1102275 patvirtina, kad už atsiliepimo į atsakovo V. R. apeliacinį skundą buvo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 517,4 Eur = 1 972,62 Eur), todėl priteistina iš atsakovo (CPK 93 ir 98 straipsniai).

61. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudarė 12,12Eur sumą, jos priteistinos iš atsakovo. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 1 150,12 Eur suma (1 138 Eur žyminis mokestis + 12,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 150,12 Eur (tūkstančio šimto penkiasdešimties eurų ir 12 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.