Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. spalio 29 d. rezoliucija patikslintą pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotam asmeniui 14 dienų terminą atsiliepimui į patikslintą pareiškimą pateikti.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas nurodė, jog jis kartu su savo tėvu yra priėmęs palikimą po savo mamos (tėvo sutuoktinės) S. K. mirties, tačiau dabar norėtų priimti ir po savo močiutės (mamos mamos) J. K. mirties likusį palikimą – du žemės sklypus, apie kurių egzistavimą sužinojo iš notarės, kai su savo tėvu pas notarę tvarkėsi palikimą po mamos (tėvo sutuoktinės) S. K. mirties, o iki tol manė, jog močiutė turėjo tik kambarį (duomenys neskelbtini) stovinčiame name, kurį jo mama buvo perleidusi namo bendrasavininkei Č.

NŽT atstovė R. B. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nors, jos nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo palikimui priimti, priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. CK 5.57 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.

Taigi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį asmuo turi priimti palikimą, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Nagrinėjant prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, reikia: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nustatyta, jog J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo senelė (pareiškėjo mamos S. K. mama), kuri mirė nepalikusi testamento, todėl pagal įstatymą turtą paveldėti turėjo teisę jos pirmos eilės įpėdinė – dukra (pareiškėjo motina) S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri iki savo mirties (duomenys neskelbtini) palikimo po savo motinos J. K. mirties nebuvo priėmusi nei kreipimosi į notarą būdu, ką patvirtina notarės V. P. 2017 m. gruodžio 19 d. raštas (b. l. 4), nei teismo sprendimu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. savo motinos J. K. palikimą priėmė faktiniu valdymu, ką patvirtina LITEKO duomenys apie tokio sprendimo nebuvimą.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjo močiutės J. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) valdytą nekilnojamąjį turtą sudarė: 0,3600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1700/10100 dalis 1,0100 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog J. K. kada nors būtų priklausę kokie nors pastatai ar jų dalis, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 5SD-2475-(14.5.7.) (b. l. 31) NŽT kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, prašydama išduoti J. K. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotai kitos paskirties 1,0100 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), daliai – 1700/10100, palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-157 (b. l. 37) Jonavos rajono 4-tojo notaro biuro notarė informavo NŽT-ą, kad 2018 m. birželio 27 d. su prašymu (b. l. 33) kreipėsi pareiškėjas, prašydamas sustabdyti paveldėjimo bylą, nes jis nori priimti palikimą ir kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. NŽT, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą (palikėja J. K.), 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 5SD-1369-(14.5.7.) (b. l. 31) pakartotinai kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biuro notarę, kuri 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. S-188 (b. l. 29) informavo NŽT-ą, kad paveldėjimo byla po J. K. mirties buvo užvesta, vadovaujantis 2017 m. lapkričio 27 d. gautu NŽT-os raštu Nr. 5SD-2475-(14.5.7.). Taip pat tame pačiame rašte notarė dar kartą nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. yra gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti paveldėjimo bylą, nes jis nori priimti palikimą ir ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. NŽT, nesulaukusi iš pareiškėjo jokių aktyvių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 56SD-1749-(14.5.7.) (b. l. 28) kreipėsi į Jonavos rajono 4-ojo notaro biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė spalio 4 d. raštu (b. l. 26) pateikė pareiškėjo 2019 m. spalio 4 d. prašymą (b. l. 27), kuriuo jis prašė sustabdyti paveldėjimo bylą, nes jis nori priimti palikimą ir kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Pareiškime nurodyta, jog apie tai, kad jo mama palikimo oficialiai nebuvo priėmusi, pareiškėjas sužinojo tik šio pareiškimo surašymo momentu. Pareiškime taip pat nurodyta, jog notarė V. P. išsiuntė pareiškėjui 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. S-251, kuriame nurodyta, jog S. K. po J. K. mirties nepriėmė palikimo bei kad pareiškėjas, kaip antros eilės įpėdinis (vaikaitis), iki 2018 m. sausio 15 d. turi informuoti notarę dėl ketinimo priimti J. K. palikimą, tačiau šį notarės laišką pareiškėjas gavo tik prieš kelias savaites, kuomet jam jį perdavė jo tėvas J. K..

Pažymėtina, jog pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė šio savo teiginio ir net neatsivežė į teismą savo tėvo J. K., kurio parodymais ketino įrodinėti notarės 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. S-251 gavimą ,,tik prieš kelias savaites“. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjas šį notarės raštą iš savo tėvo iš tiesų gavo ,,tik prieš kelias savaites“, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas tik prieš kelias savaites iki kreipimosi į teismą arba net pareiškimo surašymo momentu sužinojo apie tai, kad jo mama nebuvo priėmusi palikimo po savo mamos K. mirties, kadangi tai paneigia vien tai, jog pareiškėjas su 2018 m. birželio 27 d. prašymu (b. l. 33) buvo kreipęsis į notarę, prašydamas sustabdyti paveldėjimo bylą, nes jis nori priimti palikimą mirus J. K. ir kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad jis turi teisę pateikti šį pareiškimą, nes jis yra J. K. vaikaitis, t. y. antros eilės įpėdinis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ši data yra palikimo atsiradimo data, nuo kurios jos įpėdiniams atsirado teisė priimti jo palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto termino pabaiga pirmos eilės įpėdiniams – (duomenys neskelbtini), o antros eilės įpėdiniams (t. y. pareiškėjui) – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo teigimu, jis nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, nes nežinojo, kad močiutė turėjo ar galėjo turėti dar ir žemės, o ne vien tik kambarį name (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno ir kurį jo mama po mirties perleido namo bendrasavininkei Č.

Tokie pareiškimo argumentai, teismo nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas palikimui atsiradus ir iki įstatyme numatyto termino palikimui priimti pabaigos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ir net dar daugiau kaip trylika metų neturėjo susiformavusios ar besiformuojančios valios priimti močiutės palikimą. Akivaizdu, jog tik po savo mamos mirties iš notarės sužinojęs apie močiutės vardu registruotus žemės sklypus ir apie tai, kad jo mama palikimo nepriėmė, t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, pareiškėjas panoro išreikšti valią priimti močiutės palikimą, ką patvirtina pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymas sustabdyti paveldėjimo bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju, nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Priešingu atveju, toks požiūris, kai dėl palikimo priėmimo sprendžiama pagal tai, ar palikimo apimtis yra finansiškai patraukli, pažeistų kitų įpėdinių interesus. Pareiškėjas, turėdamas abejonių dėl palikimo sudėties ir dėl to, ar jo mama priėmė palikimą, teismo nuomone, šias abejones galėjo lengvai pašalinti, kreipdamasi į bet kurį notaro biurą, kuriame jis būtų buvęs nukreiptas į notaro biurą pagal palikimo atsiradimo vietą, kuriame jam, kaip įpėdiniui, būtų suteikta viešųjų registrų informacija apie močiutės palikimą, tuo labiau, kad, kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, jo mama, kuri buvo pirmos eilės įpėdinė, vartojo alkoholį, dėl ko jis su ja nebendravo. Taigi, aptartas pareiškimo argumentas nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis neturi reikalingų teisinių žinių ir supratimo, kaip turi būti priimamas palikimas. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdyje, pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo 2019 m. spalio mėnesį parengė jo pažįstamas teisininkas. Tai rodo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes gauti reikiamas bent jau minimalias teisines žinias, tuo labiau, kad pareiškėjo amžius, buvęs palikimo atsiradimo metu (32 metai), nebuvo toks, kuris galėjo jam sutrukdyti tai padaryti.

O tai, kad pareiškėjas kažkuriuo metu yra gyvenęs ir dirbęs užsienyje, teismo nuomone, taip pat nėra pagrindu praleistam palikimo priėmimo terminui atnaujinti, kadangi vien tai, jog pareiškėjas yra sugebėjęs gyventi ir dirbti kitoje valstybėje, reiškia, kad jis, esant klausimams ar neaiškumams, turėdamas šiuolaikinėmis technologijomis garantuojamą prieigą prie informacijos, juos gali nesunkiai pašalinti. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, pagal kurią gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Pareiškėjas taip pat paminėjo, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Kadangi pareiškėjas nepateikė visiškai jokių duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį, jo argumentas dėl sunkios finansinės padėties vertintinas kaip neįrodytas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas esant sunkiai turtinei padėčiai turėjo teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos pirminės, o prireikus, ir antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo. Tai suponuoja pagrindą teigti, kad pareiškėjo galimai sunki finansinė padėtis nebuvo reali kliūtis gauti jam teisinę pagalbą.

Teismo nuomone, nėra nustatyta, kad pareiškėjas pasižymėtų specialiomis elgesio savybėmis, kurios individualiai būtų reikšmingos šios bylos kontekste, tad, įvertinus individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo nepagrįstai pasyvus elgesys, trukęs net 14 metų, vertintinas kaip nepakankamai atidus ir sąžiningas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Iš esmės galima teigti, kad pareiškėjas, atsiradus palikimui, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti apskritai neturėjo valios priimti palikimą. Pareiškėjo valia priimti palikimą pradėjo formuotis tik jam sužinojus apie močiutės turėtus žemės sklypus, kurių nepaveldėjo jo mama, kai įstatymų leidėjo nustatytas terminas jam, kaip antros eilės įpėdiniui, priimti palikimą po močiutės mirties jau buvo pasibaigęs daugiau kaip dešimt metų, tačiau, netgi neginčijamai tai sužinojęs dar 2018 m. birželio 27 d., pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė iki 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Nenustatęs, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti po savo močiutės J. K. mirties būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių, teismas netenkina prašymo dėl šio termino atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Tačiau teismas išaiškina pareiškėjui, jog ši nutartis netrukdo pareiškėjui, jeigu jis yra priėmęs palikimą po savo mamos mirties (ką patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti), kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo mama S. K. po J. K. mirties yra priėmusi jos palikimą faktiniu valdymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi ir CK 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo L. K. patikslinto pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Priteisti iš L. K. valstybei 7,46 Eur (septynių eurų 46 cnt) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į surenkamąją sąskaitą Nr. pasirinktame banke, įmokos kodas 5660, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikiant teismui).

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.