Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo B. K. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko. Papildomai paaiškino, kad tarp jos ir ieškovo nieko bendro nebeliko tik vaikas. Sutinka ir džiaugiasi, kad vaiko globa perduota jos seseriai B. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2013 m. birželio 11 d. Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 92. Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis bylos šalys transporto priemonių savo vardu neįregistravo.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovas nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokinių ryšiai nutrūkę, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovas nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nesirūpino ir nesirūpina jų sūnumi, ko pasekoje sūnus buvo apgyvendintas vaikų globos namuose, o šiuo metu jam nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta atsakovės sesuo. Be to, atsakovė nepalaiko su ieškovu ryšių, nelanko jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, nerašo laiškų, tokiu savo elgesiu pažeisdama sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, kad ieškovas nuslėpė nuo jos informaciją dėl bausmės termino. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad atsakovė netinkamai rūpinasi jų sūnumi, dėl ko jai buvo taikyta administracine nuobauda – įspėjimas. Šalių sūnui šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta atsakovės sesuo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, kad ieškovas nuslėpė nuo jos informaciją apie jam paskirtos bausmės terminą. Teismas taip pat pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato, jog yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Konkrečiu atveju pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Byloje dalyvaujančiam asmeniui pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovė savo elgesiu pažeidė sutuoktinės pareigas, tačiau byloje taip pat pateikti neginčytini įrodymai, kad ieškovas yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Todėl teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovas prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su globėja B. K., atsakovė dėl šio reikalavimo neprieštaravo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-27 įsakymu Nr. AD1-2038 nepilnamečio R. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėja paskirta B. K. (duomenys neskelbtini). Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas. Kadangi ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su globėja nėra, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir sūnaus R. P. gyvenamoji vieta nustatytina su globėja B. K. ( CK 3.169 str. ).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja ir vertina vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Byloje nepateikti įrodymai koks išlaikymo dydis reikalingas nepilnamečio vaiko būtiniems ir kitiems poreikiams tenkinti.

Ieškovas prašo priteisti 60,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš ieškovo, nurodydamas, kad šiuo metu yra laivės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, todėl sūnaus išlaikymui gali skirti tik 60,00 Eur, pasikeitus finansinei padėčiai, sutinka skirti sūnui didesnį išlaikymą. Ieškovas tai pat prašo priteisti 100,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš atsakovės, nurodydamas, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, todėl ji taip pat turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. D. M. Maxima LT, UAB, tačiau į bylą rašytiniai įrodymai apie atsakovės gaunamas pajamas nepateikti. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, dirba laisvės bausmės atlikimo vietoje, pajamos nedidelės. Ieškovas ir atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad šiuo metu didesnio išlaikymo vaikui nei 60,00 Eur per mėnesį negali skirti, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaip nepagrįstą. Tai, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagrindas mažinti išlaikymo dydį ir tokiu būdu dalinai atleisti ieškovą nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikantis teismų praktikos, formuojamos išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies – iš ieškovo A. P. ir atsakovės M. S. nepilnamečiam vaikui R. P. priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2016-10-31 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma teismo manymu pakankama patenkinti vaiko būtinuosius ir kitus poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad ieškovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju – globėjai, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų, tėvais.

Įvertinus tai, kad nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta B. K., laikinoji globėja prieštaravimų, kad tėvai bendrautų su nepilnamečiu vaiku, atsiliepime į ieškinį nepareiškė, atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatytina bendravimo tvarka nurodytu ieškovo būdu, tai yra ieškovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau pagal iš anksto suderintą su globėja laiką.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas prašo išlaikymo šalims nepriteisti, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovas iki santuokos sudarymo 2003-09-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo 3/16 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas įgytas iki santuokos sudarymo, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, šis turtas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe ir nedalintinas. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą bendrą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesant dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei – „(duomenys neskelbtini)“.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinio reikalavimus nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 181,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). 2017-02-13 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-02-10 pažyma dėl advokato Ričardo Lilo patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. P.. Remiantis 2017-02-10 pažyma byloje buvo patirtos 279,77 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 72,40 Eur žyminio mokesčio, 111,91 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1989 m. lapkričio 26 d. Telšiuose, Telšių r. sav., ir M. S. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1993 m. rugpjūčio 9 d. Keidų k., N. A. kaimiškoji sen., Akmenės r. sav., sudarytą 2013 m. birželio 11 d. ir įregistruotą Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 92, nutraukti.

Nustatyti R. P., gim. 2014 m. lapkričio 27 d., gyvenamąją vietą su globėja B. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-10-31 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. P., gim. 2014 m. lapkričio 27 d., išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-10-31 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko R. P., gim. 2014 m. lapkričio 27 d., išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. P. tvarką: ieškovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal iš anksto suderintą su globėja laiką.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. P. palikti jo santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei M. S. – „(duomenys neskelbtini)“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Iš atsakovės M. S. priteisti 111,91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto ir pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB LT24730001011239 4300, AB „Citadele“ LT78000000130151, AB DNB bankas LT74 4010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB Šiaulių bankas LT3271800000001401038, DanskeBank A/S Lietuvos filialas Nr. LT747400000008723870, Nordea Bank AB LT122140030002680220, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovės M. S. priteisti 72,40 Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas - 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.