- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-220-309/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52093-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. V., K. Š.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė E. V. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į bausmės laiką E. V. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 30 d. 17.20 val. iki 2018 m. spalio 31 d. 14.17 val. (viena diena).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą, ir E. V. suimtas teismo posėdžių salėje.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 15 iki 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) upės, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 220 Eur nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 7,452 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. 0,824 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,2 % ir 6,628 g, kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,4 %, bei ne mažiau kaip 1,160 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 30 d., automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgytus ir laikytus 7,452 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei dalį – 1,103 g neteisėtai įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą platinti neteisėtai nugabeno į savo darbo vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, apie 14.10 val., 1 folijos lankstinuką su 0,824 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 9,2 %, neteisėtai už 12 eurų pardavė K. Š.. Likusią dalį – 6,628 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei 1,103 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės skyriuje, 0,057 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2018 m. spalio 30 d. 17.39 val., kratų metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. V. gynėja advokatė K. Adomavičienė prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti E. V. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad nors E. V. praeityje buvo teistas (2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį), tačiau bausmę yra atlikęs, teistumas jam išnykęs, daug metų gyveno dorai ir sąžiningai, stengėsi laikytis įstatymų, nenusikalsti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu suprato, kad prieš atlikdamas nusikalstamus veiksmus, nebuvo visko kritiškai apsvarstęs, neįvertino kilsiančių sunkių pasekmių. Be to, E. V., suprasdamas, kad jam teks atsakyti už savo veiksmus, kratos metu geranoriškai nurodė, kad dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra laikomos automobilio bagažinėje, po sulaikymo davė išsamius parodymus, kaltę pripažino, su policijos pareigūnais bendradarbiavo, parodymų nekeitė, tyrimą atliekančių pareigūnų neklaidino, vėliau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iki nuosprendžio paskelbimo ir jo suėmimo teismo posėdžių salėje, E. V. dirbo UAB „S“ statybininku, darbdavio buvo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip atsakingas, kruopštus, pareigingas darbuotojas, niekada neturėjęs drausminių nuobaudų.
2.2. Nuteistojo gynėja taip pat nurodo, kad E. V. šeimos materialinė padėtis yra sunki, jis daugiau nei trejus metus gyvena su sugyventine V. M. ir augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą L. V. bei sugyventinės dukrą iš ankstesnių santykių V. M., gim. (duomenys neskelbtini), be to, teikia išlaikymą sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. M. šiuo metu niekur nedirba, nes rūpinasi pusantrų metų amžiaus dukrele, sugyventinės gaunamos pajamos yra apie 180 Eur pašalpa, taigi E. V. vienas išlaiko šeimą.
2.3. Apeliantės vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo E. V. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Pažymi, kad vien padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vieninteliu ir lemiamu faktoriumi, nulemiančiu bausmės dydį. Mano, kad šiuo atveju teigiama asmenybės charakteristika, asmens požiūris į padarytą nusikaltimą, ryžtas daugiau nenusikalsti ir gyventi pagal visuotinai priimtas ir įstatymais reglamentuotas bendro gyvenimo taisykles suponuoja pagrįstą manymą, jog bausmės tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skiriant mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus E. V. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar trumpesnę bausmę, negu skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisingumo principas nebus pažeistas ir bus užtikrinti bausmės tikslai.
2.4. Kartu skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismui paskelbus 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį, E. V. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į suėmimą ir jis suimtas teismo posėdžių salėje. Sprendimą pakeisti kardomąsias priemones teismas motyvavo tuo, kad padaryta itin pavojinga veika, kuri gali sukelti sunkias pasekmes, narkotines medžiagas E. V. pardavinėjo kurį laiką, todėl, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kardomoji priemonė keistina. Pažymi, kad E. V. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl vieno nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jokios kitos nusikalstamos veikos jam nebuvo inkriminuotos, nepradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, E. V. jam paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidinėjo (nuo 2018 m. spalio 31 d., t. y. momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tik vieną kartą – 2019 m. vasario 21 d. pavėlavo registruotis, t. y. vietoje numatyto registracijos laiko 8.00 val. – 9.00 val., atvyko 14.20 val., nes dėl didelio darbo krūvio užsimiršo), reguliariai registravosi policijos įstaigoje. Dėl to, kas paminėta, mano, kad teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, akivaizdžiai perteklinis, prieštaraujantis teisingumo principui, pernelyg varžantis asmens teises ir laisvę.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. V. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. V. padarė sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, anksčiau E. V. yra teistas (1 t., b. l. 166–170), teistumas jam išnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162–164), dirba (1 t., b. l. 171; 2 t., b. l. 40–41, 43), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas paskyrė E. V. už jo padarytą nusikaltimą minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, teismas šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. V. paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.
8. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-59-489/2015 ir kt.).
9. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam.
10. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą išaiškinęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistojo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, E. V. padarė sunkų nusikaltimą, jo nusikalstami veiksmai nebuvo vienkartiniai ar atsitiktiniai – pats E. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad narkotines medžiagas pardavinėjo apie pusę metų (2 t., b. l. 45–46), o K. Š. parodė, kad jis „žolę“ iš E. V. pirko ne pirmą kartą, tai darydavo vieną-du kartus per savaitę, su pastaruoju dėl „žolės“ susitikdavo jau prieš pusantrų metų (2 t., b. l. 46). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė E. V. paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ji atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad E. V. kratos metu geranoriškai nurodė, jog dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra laikomos automobilio bagažinėje (1 t., b. l. 22–33), po sulaikymo davė išsamius parodymus, kaltę pripažino, parodymų nekeitė, iki suėmimo dirbo (1 t., b. l. 171; 2 t., b. l. 40–41), gyvena su šiuo metu nedirbančia, vaiką auginančia sugyventine ir išlaiko du savo bei vieną sugyventinės vaikus (1 t., b. l. 159–161; 2 t., b. l. 38, 39), jo pajamos nėra didelės (2 t., b. l. 43) yra įprastos, būdingos daugeliui bylų, o ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ir kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad E. V. vaikų turėjo jau iki nusikalstamos veikos padarymo, UAB „S“ dirbo nuo 2018 m. spalio 15 d., tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje E. V. be kita ko nurodė, jog parduodamas kitiems asmenims narkotines medžiagas, truputį iš to užsidirbdavo (2 t., b. l. 45–46). Tai rodo, kad jis savo neteisėtų veiksmų nevertino kaip pavojingų, priešingai, juos laikė tinkamais gauti su darbine veikla nesusijusias pajamas.
12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 5 dalį, kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
13. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. V. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 186–187). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. V. padarė sunkų nusikaltimą, jo padaryta veika yra itin pavojinga, galinti sukelti sunkias pasekmes, taip pat įvertinęs tai, kad pastarasis narkotines medžiagas pardavė ne vieną kartą, šias medžiagas pardavinėjo tam tikrą laiką, konstatavo, kad siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, yra pagrindas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti E. V. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštaraujantis proporcingumo bei teisėtumo principams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. V. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą atmesti.