- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-875-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11489-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Šalčininkų rajono profesinės sąjungos „Solidarumas“
- Atsakovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“
- Trečiasis asmuo
- P. G., R. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovų Šalčininkų rajono profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos meno mokyklų profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 d. sprendimo pagal ieškovų Šalčininkų rajono profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos meno mokyklų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ieškinį atsakovui Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ dėl juridinio asmens organų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys P. G. ir R. K.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovai prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos 2015-03-28 sprendimus reorganizuoti profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir tuo pagrindu panaikinti etatus.
Nurodė, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinė taryba (toliau – KT) 2015-03-28 24 balsais „už“, 8 „prieš“ ir 3 „susilaikė“ priėmė sprendimus reorganizuoti profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir tuo pagrindu panaikinti vyr. teisininko ir turto valdytojos etatus. Toks KT nutarimas prieštarauja civiliniame kodekse nustatytai juridinio asmens reorganizavimo tvarkai ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ įstatams. Pagal atsakovo įstatų 8 punktą atsakovo veikla gali būti nutraukta tik Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavimo ar teismo sprendimu. Atsakovo įstatų 5.10. punkte išsamiai nurodytos KT funkcijos, tarp kurių nėra numatyta atsakovo KT teisė priimti sprendimą dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ reorganizavimo, taip pat reorganizavimo pagrindu mažinti etatus. KT nesuteikta teisė naikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ etatus. Klausimas dėl reorganizavimo ir etatų mažinimo nebuvo planuotas ir iš anksto KT nariams nebuvo žinomas. Balsavime dalyvavo eilė asmenų, kurie neturėjo teisės būti KT nariais.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje P. G. su ieškiniu sutiko.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. K. su ieškiniu sutiko.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad KT priimtas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, juo remiantis nėra paskelbta profesinės sąjungos reorganizacija. Šis konsultacinio pobūdžio sprendimas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina trečiųjų asmenų teisių. Pažymėjo, kad KT sprendimai nėra niekaip susiję su atsakovo pirmininkės teisėmis atlikti įstatais pavestas darbdavio funkcijas. Nei viena organizacija nėra pareiškusi pretenzijų, kad ji yra netinkamai atstovaujama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 d. sprendimu ieškinys atmestas.
Teismas nustatė, kad 2015-03-28 vyko LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos (toliau – KT) posėdis, kuriame dalyvavo 39 KT nariai iš 53. KT darbotvarkė buvo išsiųsta 2015-03-18 lydraščiu. KT posėdyje 6-uoju klausimu buvo svarstytas klausimas „Dėl LPS „Solidarumas“ finansinės padėties“, kurį pristatė LPS pirmininkė ir klausimo pristatymo metu buvo pagarsinta informacija apie išlaidas, nurodytas sąjungos deficitas, pateiktas siūlymas peržiūrėti etatus ir panaikinti vyr. teisininko ir turto valdytojos etatą. Šio klausimo svarstymo metu Revizijos komisijos pirmininkė V. J. patvirtino, kad revizijos komisija savo ataskaitoje reikalavo KT svarstyti finansinę padėtį ir mažinti etatus, nes finansinė padėties LPS „Solidarumas“ yra sudėtinga. Buvo balsuota klausimu kas už tai, „... kad LPS „Solidarumas“ būtų paskelbta reorganizacija (struktūriniai pokyčiai)“, už – 32, prieš – nėra, susilaikė – 6; antru balsavimu buvo balsuota klausimu „...kad būtų panaikinti (sumažinti) LPS „Solidarumas“ vyr. teisininko ir turto valdytojos etatai“, balsuota už – 24, prieš – 8, susilaikė – 3.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė LPS „Solidarumas“ KT 2015-03-28 posėdžio dalyvių sąrašą, kuriame nurodyti dalyvavę asmenys sutapo su atsakovo pateiktu LPS „Solidarumas“ Koordinacinės Tarybos narių sąrašu.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas nurodė, kad 2015-03-28 priimant du sprendimus 6-uoju KT darbotvarkės klausimu buvo pažeisti atsakovo įstatų 5.9.1., 5.9.3. punktų reikalavimai. Įstatų 5.9.1. punkte nurodyta, kad KT posėdžiui pirmininkauja KT pirmininkas, jam nesant pirmininko pavaduotojas. Kaip matyti iš 2015-03-28 KT posėdžio protokolo, posėdžiui pirmininkavo pati pirmininkė. Įstatų 5.9.3. punkte nurodyta, kad eilinį KT posėdį sušaukia ir darbotvarkę rengia LPS valdyba, apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę LPS KT nariams atsakingoji sekretorė praneša ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio. Byloje nustatyta, kad KT 2015-03-28 posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta LPS 2015-03-16 valdybos posėdyje, apie KT posėdį, laiką, vietą ir darbotvarkę KT nariai buvo informuoti 2015-03-18 pranešimu, kuris buvo išsiųstas 2015-03-18 ir apie tai pažymėta Informacinių siunčiamų dokumentų registre (t. 2, b.l. 38, 39, 40-41). Tai reiškia, kad KT posėdžio sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, apie darbotvarkę KT nariai buvo informuoti laiku ir atsakovo įstatų bei KT Darbo reglamento nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus regiono PS „Solidarumas“ pagal įgaliojimą atstovavo A. L. (vietoj deleguotos į KT J. M. G., t. 3 – b.l. 1-8, 10, t. 4 - b.l. 172, t. 5 - b.l. 23); Kėdainių nepriklausomos PS “Solidarumas“ atstovavo G. K., kurio įgalinimai patvirtinti 2006-07-15 KT posėdžio metu (protokolas Nr. 8, t. 3 – b.l. 121-122, 124,125); Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinės sąjunga buvo atstovaujama profesinės sąjungos pirmininkės A. K. (t. 2 – b.l. 129-130, 131, 132-139); Ignalinos rajono darbininkų PS buvo atstovaujama sąjungos pirmininkės A. N. (t. 4 – b.l. 60-80); Kaišiadorių regiono PS buvo atstovaujama sąjungos pirmininko E. G. (patvirtinto KT posėdyje 2010-08-21, t. 3 – b.l. 193-196, 200); UAB „Palangos vandenys“ PS buvo atstovaujama L. M. (2006-05-06 KT posėdyje patvirtinti įgalinimai, t. 4 – b.l. 52), Anykščių rajono dirbančiųjų PS buvo atstovaujama sąjungos pirmininkės A. V. (t. 3 – b.l. 132, 133); Šiaulių apskrities PS buvo atstovaujama E. Š. pagal sąjungos pirmininko V. M. išduotą įgaliojimą (t. 3 – b.l. 40-42, 43). Nurodyti KT tarybos posėdžių protokolai; profesinių sąjungų pateikti raštai dėl jų vardu deleguojamų asmenų, sąjungų įstatų kopijos, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad būtent šie ieškovų nurodyti KT nariai, kurių dalyvavimas 2015-03-28 KT posėdyje kėlė ieškovams abejonių, nepasitvirtino, nes aukščiau nurodytų KT narių įgalinimai buvo patvirtinti KT atitinkamuose posėdžiuose, nurodytas profesines sąjungas atstovavusių asmenų įgalinimai nebuvo atšaukti 2015-05-28 dienai, todėl jie turėjo teisę ir pareigą atstovauti nurodytas atitinkamas profesines sąjungas vadovaujantis atsakovo įstatų 5.10.4. punktu, numatančiu, kad KT patikrina, tvirtina ir atšaukia LPS KT narių įgaliojimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, keldami klausimą dėl KT 2015-03-28 posėdyje dalyvavusių narių įgalinimų, neginčijo nurodytų atstovų įgalinimų patvirtinimo atitinkamame KT posėdyje. KT 2015-03-28 posėdyje iš 53 KT narių dalyvavo 39 KT nariai (KT darbo reglamento 28 p.), o tai reiškia, kad kvorumas buvo (atsakovo Įstatų 5.9.5. p., KT Darbo reglamento 23 p.).
2015-03-28 KT posėdžio protokole 6-as darbotvarkės klausimas buvo formuluojamas „Dėl LPS „Solidarumas“ finansinės padėties“, jį pristatė pirmininkė, šiuo klausimu buvo pasisakiusių asmenų, tame tarpe ir Revizijos komisijos pirmininkė, kuri siūlė mažinti etatus, o balsavimui buvo pateiktos dvi formuluotės, t.y. buvo klausiama „dėl reorganizacijos (struktūrinių pokyčių) paskelbimo“ ir „dėl LPS „Solidarumas“ vyr. teisininko ir turto valdytojos etatų mažinimo (panaikinimo)“. 2014-05-29 Revizijos komisijos aktu buvo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl LPS „Solidarumas“ etatų mažinimo (t. 2 – b.l. 10). Tokio klausimo kaip etatų mažinimo (panaikinimo) svarstymas įeina į KT kompetenciją, ką patvirtina atsakovo įstatų 5.10.13., 5.10.14. punktai, kuriuose numatyta, kad KT valdo ir disponuoja LPS turtu, tvirtina LPS einamųjų metų biudžetą, svarsto ir tvirtina LPS pajamų ir išlaidų balansą. Teismas darė išvadą, kad buvo svarstomas klausimas dėl etatų sumažinimo, dėl ko ir buvo vartojama formuluotė „struktūriniai pokyčiai“, ir kad nebuvo svarstomas LPS „Solidarumas“ reorganizavimo klausimas civilinio kodekso 2.95 str. prasme, numatančio juridinio asmens pabaigą reorganizavimo būdu. KT jai suteiktos kompetencijos ribose sprendė LPS finansinės padėties klausimą ir priėmė sprendimą dėl struktūrinių pokyčių, o ne dėl LPS reorganizacijos, t.y. juridinio asmens pabaigos. Atsakovo įstatų 5.12.9. punkte nurodyta, kad LPS pirmininkas sudaro su LPS darbuotojais darbo sutartis ir atlieka kitas darbdavio funkcijas. LPS „Solidarumas“ pirmininkė priėmė įsakymą dėl etatų mažinimo, taip pat gauti pranešimai apie sutarčių su jais nutraukimą DK 129 str. 2 d. pagrindu, tačiau šios aplinkybės būtų aktualios sprendžiant ginčą, kilusį iš darbo teisinių santykių (t. 1 – b.l. 24, 29). Šiuo atveju pateikti įrodymai išeina už pateikto ieškinio ribų (LR CPK 180 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nurodė, kad byloje buvo pateiktas neginčijamas įrodymas – 2015-03-28 KT garso įrašas, iš kurio matyti, kad be privalomo paruošti nutarimo projekto, dalyvių informavimo, buvo paskelbta reorganizacija ir tuo pagrindu panaikinti etatai. Garso įraše nėra net užuominos apie struktūrinius pokyčius, tuo tarpu buvo siūlymas visiems darbuotojams susimažinti atlyginimus. Vėliau ginčijamas sprendimas nebuvo panaikintas, dėl ko ginčijamas sprendimas buvo ne rekomendacinio pobūdžio, o atspindi atsakovo keitinimus.
Atsakovo su 2016-01-20 lydraščiu pateikti duomenys ne patvirtina, o paneigia didžiosios dalies 2015-03-28 KT posėdyje dalyvavusių narių įgaliojimus.
Atsakovui nepateikus savo aukščiausiojo valdymo organo KT narių duomenų, tokių KT narių sprendimai yra negaliojantys.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat nurodė, kad ginčijamas sprendimas ieškovo teisių nepažeidžia.
Tretieji asmenys prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos 2015-03-28 sprendimo reorganizuoti profesinę sąjungą aiškinimo, taip pat dėl įrodymų vertinimo, nustatant ar nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai priimant ginčijamus sprendimus. Šioje byloje ieškovai ginčijo juridinio asmens organo sprendimą CK 2.82 str. 4 d. pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, aiškinant sprendimo reorganizuoti profesinę sąjungą esmę, pagrįstai neapsiribojo gramatiniu šio sprendimo aiškinimu. Šiuo atveju buvo svarbu atsižvelgti į tai kokiam tikslui buvo priimtas sprendimas, t.y. sprendžiant klausimą dėl atsakovo finansinės padėties, atkreipiant dėmesį į revizijos komisija ataskaitoje nurodytas išvadas mažinti profesinės sąjungos etatus, nes finansinė padėties LPS „Solidarumas“ yra sudėtinga. Be to, atsižvelgtina į tai, kad būtent į KT kompetenciją įeina darbo užmokesčio ir darbuotojų funkcijų nustatymo klausimai, ką patvirtina atsakovo įstatų 5.10.13., 5.10.14. punktai. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sprendime vartojama formuluotė „struktūriniai pokyčiai“. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog realizuojant šį sprendimą vyko profesinės sąjungos reorganizacijos procedūros. Priešingai, LITEKO duomenų bazės duomenimis Vilniaus apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-521-727/2017 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl jo atleidimo iš darbo Koordinacinės tarybos 2015-03-28 sprendimo pagrindu pripažinimo neteisėtu. Taigi, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, o ne vien atitinkamo susirinkimo garso įrašą, sistemiškai aiškinant ginčijamo atsakovo sprendimo esmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo svarstomas LPS „Solidarumas“ reorganizavimo klausimas civilinio kodekso 2.95 str. prasme, numatančio juridinio asmens pabaigą reorganizavimo būdu, tačiau KT jai suteiktos kompetencijos ribose sprendė LPS finansinės padėties klausimą ir priėmė sprendimą dėl struktūrinių pokyčių, o ne dėl LPS reorganizacijos, t.y. juridinio asmens pabaigos.
Apeliantas skundžia atsakovo sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų (ieškovo teigimu susirinkimo dalyviai nebuvo supažindinti su revizijos komisijos ataskaita, taip pat nustatyta tvarka nebuvo iš anksto parengtas sprendimo projektas ir pan.). Pažymėtina, kad vien formalūs procedūriniai pažeidimai, jei tokių ir būtų nustatyta, nesudaro besąlygiško pagrindo naikinti priimtą sprendimą. Svarbu pažymėti, kad šioje byloje ieškovai ieškinį pareiškė gindami tik savo teises. Tačiau šioje byloje ieškovai nepagrindė, jog nurodyti procedūriniai pažeidimai turėjo esminės įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, tuo labiau, kad ieškovai turėjo galimybę susilaikyti dėl pasiūlyto nutarimo projekto, jeigu buvo nepasiruošę, arba balsuoti prieš jį. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovų balsai būtų lemiami sprendžiant šį klausimą. Iš byloje esančio 2015-03-28 protokolo Nr. 1 matyti, kad posėdžio eigoje darbotvarkė nebuvo pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog KT posėdžio sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, apie darbotvarkę KT nariai buvo informuoti laiku ir atsakovo įstatų bei KT Darbo reglamento nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atmetė ieškovo teiginį, jog 2015-03-28 KT posėdyje dalyvavo neįgalioti nariai. Apeliantas iš esmės pakarotojo ieškinyje išdėstytus teiginius, o nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
Kita vertus, ieškovas ginčija kitų KT narių, kurie nereiškė jokių pretenzijų dėl jų atstovavimo, įgaliojimus, todėl šie apelianto argumentai yra nepagrįsti bei nėra susiję su ieškovų teisių pažeidimu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 d. sprendimą palikti nepakeistą.