- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1664-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11489-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Lietuvos meno mokyklų profesinės sąjungos „Solidarumas“
- Atsakovas
- Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“
- Trečiasis asmuo
- R. K., P. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo Lietuvos meno mokyklų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kurioje atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų Šalčininkų rajono profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos meno mokyklų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl juridinio asmens organo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys R. K. ir P. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos 2015 m. kovo 28 d. sprendimus reorganizuoti profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir tuo pagrindu panaikinti etatus; taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sustabdyti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos 2015 m. kovo 28 d. sprendimų, kuriais nutarta reorganizuoti Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ ir tuo pačiu pagrindu panaikinti etatus, vykdymą. Ieškovai nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas.
Tretieji asmenys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2015 m. kovo 28 d. įvykęs balsavimas yra konsultacinio pobūdžio, juo remiantis nėra paskelbta profesinės sąjungos reorganizacija, be to, struktūriniai pertvarkymai iš esmės yra atsakovo vienasmenio organo prerogatyva (Įstatų 5.12. p. 9 papunktis), o tai reiškia, kad toks sprendimas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina trečiųjų asmenų teisių, nes darbo organizavimas ir etatų klausimai sprendžiami organizacijos pirmininkės įsakymais. Sprendimai priimti Įstatų nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, palaikęs atsakovo argumentą, kad priimti sprendimai yra konsultacinio pobūdžio, padarė išvadą, kad jie tiesiogiai nesukuria, nepakeičia ar nepanaikina trečiųjų asmenų teisių (Įstatų 5.12. p. 9 papunktis). Be to, įvertinęs atsakovo nurodytą aplinkybę, kad 2015 m. kovo 28 d. įvykęs balsavimas yra konsultacinio pobūdžio, juo remiantis nėra paskelbta profesinės sąjungos reorganizacija, o struktūriniai pertvarkymai iš esmės yra atsakovo vienasmenio organo prerogatyva (Įstatų 5.12. p. 9 papunktis), padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka CPK 144 str. įvardintų šių priemonių tikslų ir jų paskirties, o ginčijamų sprendimų stabdymas nėra tikslingas. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas Lietuvos meno mokyklų profesinė sąjunga „Solidarumas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdomas vyr. teisininko ir turto valdytojos atleidimo procedūras. Apeliantas nurodo, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus sunku įvykdyti teismo sprendimą, nes vyr. teisininko atleidimas padarys didelę žalą ieškovams, visai Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ ir nariams, apsunkins profsąjungos narių atstovavimą ir teisių gynimą. Tai, kad 2015 m. kovo 28 d. Koordinacinės tarybos sprendimai nėra tik rekomendacinio pobūdžio paneigia vyr. teisininkui duotas 2015 m. kovo 30 d. pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame rašoma, kad teisinis pagrindas yra ne atsakovo vienasmenio organo sprendimas, o tik skundžiamas 2015 m. kovo 28 d. Koordinacinės tarybos sprendimas panaikinti vyr. teisininko etatą. Šis pranešimas pagal Darbo kodekso 130 straipsnį sukelia teisines pasekmes, nes yra būtina prielaida nutraukti darbo sutartį, sukuria teises ir pareigas, nurodytas minėtame straipsnyje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtiną pagrindžia ir tai, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes atsakovas 2015 m. gegužės 11 d. taikos sutartyje pripažįsta ieškinį ir įsipareigoja panaikinti 2015 m. kovo 28 d. Koordinacinės tarybos sprendimus. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti įrodymus, iš kurių matytų, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo P. G. sutinka su atskirojo skundo argumentais, prašo jį tenkinti; papildomai nurodo, kad iki šiol negavo atsakymo, kodėl naikinamas vyr. teisininko ir turto valdytojo etatas. Be to, be rašytinio įsakymo trečiajam asmeniui P. G. nebeleidžiama vykdyti savo pareigų, nurodyta atstovavimo bylas perduoti sekretorei-administratorei, nors su tuo nesutinka P. G. atstovaujami darbuotojai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Šalčininkų profesinė sąjunga „Solidarumas“ sutinka su atskirojo skundo argumentais, prašo jį tenkinti. Ieškovas papildomai nurodo, kad vyr. teisininko etatas yra naikinamas dėl to, kad teisininkas P. G. yra principingas, nes neleido švaistyti pinigų, be to yra lojalus, profsąjungos narius ginantis teisininkas. Jis yra labai svarbus asmuo profesinės sąjungos gyvenime, o jį atleidus žlugtų organizacija.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. K. sutinka su atskirojo skundo argumentais, prašo jį tenkinti. Papildomai trečiasis asmuo nurodo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškiniu prašomus panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos 2015 m. kovo 28 d. sprendimus priėmė neįgalioti ir neturintys teisės priimti minimus sprendimus asmenys.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos profesinei sąjunga „Solidarumas“ su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
Siekiant nustatyti, ar byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į pareikštų reikalavimų pobūdį bei įvertinti, ar šių pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų įmanoma įvykdyti sprendimą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovai ginčija priimtus Koordinacinės tarybos sprendimų punktus, kurie susiję su etatų mažinimu, trečiųjų asmenų atleidimu iš užimamų pareigų. Teismui pripažinus šiuos ieškovo reikalavimus pagrįstais būtų atkurta iki ginčijamų sprendimų buvusi padėtis, todėl grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba bus neįmanoma jo įvykdyti, nėra. Apelianto Lietuvos meno mokyklų profesinės sąjungos „Solidarumas“ teiginys, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių žlugtų visa organizacija „Solidarumas“ ir dėl to teismo sprendimo įvykdyti bus sunku ar neįmanoma nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti įrodymus, kurie įrodytų, kad buvo pažeisti atsakovo įstatų 8 p., 5.10 p., 5.9.1. p., 5.9.3 punktai. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl šios priežasties taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tuo labiau negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismų praktikoje pripažįstamas tik vienintelis atvejis, kuriam esant laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti sprendžiami klausimai, į kuriuos paprastai turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, t. y. tik pareiškus prevencinį ieškinį. Pasak apeliacinio teismo, prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1745/2011, 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2012, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovai nepareiškė prevencinio ieškinio, dėl to taikomų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turi būti sprendžiamas išimtinai orientuojantis tik į teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalėjimą jo įvykdyti.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.