Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (753 EUR) bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (12 278,64 Lt vertės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (753 EUR) bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (1 125,34 Lt vertės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (753 EUR) bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (5 260,00 Lt vertės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (753 EUR) bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (800,00 Lt vertės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas) – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (753 EUR) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. S. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 5 200,00 Lt (1 506 EUR) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, ginant viešąjį interesą, civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš V. S. 19 463,98 Lt (5 637,16 EUR) sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ žalai atlyginti.

Nuspręsta laikiną V. S. nuosavybės teisių apribojimą į 0,1022 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); 0,0075 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki visiško žalos sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo.

Nuspręsta daiktinius įrodymus: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“; S. D. pateiktas dokumentų kopijas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. D..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

- neįforminęs apskaitos dokumentais 2009-08-16 savo skolos bendrijai už 800,00 Lt 2009-08-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrašęs į buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ bei 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. DC-574) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“, dėl to už 2009 metus nebuvo galima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

iš skirtų grynųjų pinigų apmokėjimui AB „(duomenys neskelbtini)“ – 13 308,64 Lt, įnešant juos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke, 2009-10-14 iš kasos gavęs 610,00 Lt, o į sąskaitą banke įnešęs tik 530,00 Lt ir 2010-04-27 iš kasos gavęs 600,00 Lt, o į sąskaitą banke įnešęs tik 500,00 Lt, netvarkė atskaitingų asmenų apskaitos – išduotų avansų atskaitingiems asmenims neįrašė avanso apyskaitose, netvarkė atskaitingų asmenų skolų bendrijai apskaitos, t. y. 12 278,64 Lt susidariusios skolos bendrijai nuo 2009-10-14 iki 2010-06-05 neįrašė avanso apyskaitose; neįforminęs apskaitos dokumentais nuo 2009-10-14 iki 2010-06-05 savo, t. y. bendrijos valdybos pirmininko V. S. skolos bendrijai už 12 278,64 Lt ir neįrašęs į buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ bei 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-574) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“, dėl to laikotarpiu nuo 2009-10-14 iki 2010-06-05 nebuvo galima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; neįforminęs apskaitos dokumentais 2010-10-08 bendrijos skolos V. J. 3 600,00 Lt už 145 tonas kelių statybinio laužo ir neįrašęs į buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ bei 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-574) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“, dėl to už 2010 metus nebuvo galima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

- neįforminęs apskaitos dokumentais savo skolos bendrijai už 1 125,34 Lt išmokėtos pagal 2011-05-12 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįrašęs į buhalterinę apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ bei 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX-574) – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“, dėl to už 2011 metus nebuvo galima iš dalies nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

Be to, V. S. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, t. y. būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku, laikotarpiu nuo 2009-10-14 iki 2010-06-05, žinodamas, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas AB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), už sunaudotą elektros energiją, iš viso – 28 130,26 Lt, atliktas mokėjimas per banką, jis iš kasos grynųjų pinigų apmokėjimui AB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 308,64 Lt, įnešimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas, išrašytuose 9 (devyniose) kasos išlaidų orderiuose, kiekviename pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, o būtent: 2009-10-14 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 610,00 Lt., 2009-10-27 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 867,57 Lt, 2009-11-30 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 1 170,53 Lt, 2009-12-23 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 600 Lt, 2010-02-23 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 1 300 Lt, 2010-02-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 1 714,81 Lt, 2010-04-27 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 600 Lt, 2010-06-05 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 1 335,19 Lt, 2010-06-05 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kasos gavęs 1 798,90 Lt, į minėtą sąskaitą banke įnešęs tik 1 030,00 Lt, tokiu būdu pasisavino ryšium su užimamomis pareigomis jam patikėtą, svetimą, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 12 278,64 Lt vertės turtą.

Be to, V. S. kaltinamas tuo, jog pasisavino svetimą turtą, t. y. būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku, 2011-05-12 išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašydamas kaip pinigų, gavėjas, kuris buvo įformintas, kaip grynųjų pinigų likučių išdavimas iš kasos bendrijos pirmininkui įnešimui į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, iš jų – tikslinių nario mokesčių – 983,16 Lt, 2010 m. surinktų lėšų už naują siurblį – 117,18 Lt, J. K. už vandens sistemos remontą sumokėtų – 25,00 Lt, iš viso – 1 125,34 Lt, neįnešęs į sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, minėtus pinigus 1 125,34 Lt, gautus pagal 2011-05-12 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pasisavino ryšium su užimamomis pareigomis jam patikėtą svetimą, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 125,34 Lt vertės turtą.

Be to, V. S. pasisavino svetimą turtą, t. y. būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku, laikotarpiu nuo 2008-01-08 iki 2010-12-23 iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) bankas, pervedė į savo asmenines sąskaitas 4 560,00 Lt, o būtent:

2008-01-08 į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 710,00 Lt;2008-01-26 į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 650,00 Lt;2008-01-30 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 50,00 Lt;2008:01-31 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 100,00 Lt;2008-02-01 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 80,00 Lt;2008-02-15 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 150,00 Lt;

2008-02-19 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale pervedė 50,00 Lt;2008-03-13 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 35,00 Lt;2008-04-15 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 145,00 Lt;

2008-06-02 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 100,00 Lt;2008-11-19 į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filiale, pervedė 200,00 Lt;2009-04-07 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 240,00 Lt;2009-04-21 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 400,00 Lt;2010-08-04 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 300,00 Lt;2010-12-01 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 300,00 Lt;2010-12-14 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 600,00 Lt;2010-12-23 į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią BAB banke (duomenys neskelbtini), pervedė 450,00 Lt,

bei į asmeninę R. S. banko sąskaitą pervedė 700,00 Lt, o būtent:

2008-01-09 į asmeninę R. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 500,00 Lt;2008-01-11 į asmeninę R. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 100,00 Lt;2008-01-14 į asmeninę R. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 100,00 Lt,

tokiu būdu pasisavino ryšium su užimamomis pareigomis jam patikėtą, svetimą, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 5 260,00 Lt vertės turtą.

Be to, V. S. pasisavino svetimą turtą, t. y., būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), valdybos bendrijos pirmininku, 2009-08-16 išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grynųjų pinigų – 800,00 Lt – išėmimo pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, kuris buvo įformintas pagal 2009-08-16 atliktų darbų aktą, nepagrindęs, nepateikęs akte nurodytų medžiagų įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, pasisavino ryšium su užimamomis pareigomis jam patikėtą, svetimą, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 800,00 t vertės turtą.

Taip pat skunde apeliantas neigia pasisavinęs 800 Lt (turto pasisavinimo 4 epizodas), nes ši pinigų suma buvo panaudota kelių tvarkymui ir tai įrodo atliktų darbų aktas, kuris buvo paduotas N. P., t. y. šiuos pinigus panaudojo bendrijos labui, tačiau dėl neapdairumo, nerūpestingumo lėšos buvo netinkamai apskaitytos. Nurodo, kad mokėjimai AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi tiek pavedimais, tiek grynaisiais, todėl jo gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti už elektros energiją (turto pasisavinimo 1 epizodas) ir šią aplinkybę patvirtina PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt., o likusios piniginės lėšos, skirtos atsiskaityti už elektros energiją, buvo panaudotos išskirtinai bendrijos labui ir panaudojimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti N. P., nurodant įvesti į buhalterinę apskaitą. Teigia, kad lėšos, pervestos į jo ir jo sutuoktinės asmenines sąskaitas buvo jo gaunamas atlygis einant valdybos pirmininko pareigas (turto pasisavinimo 3 epizodas) ir tai patvirtina nedidelės pervedimų sumos, o kita dalis lėšų buvo pervesta kaip atlygis bei kompensacija už sunaudotus degalus. Mano, jog lėšų gavėjo pakeitimas, kai lėšos uždirbtos teisėtai bei pagrįstai, ar atlyginimo išmokėjimas negali būti laikomi nusikalstama veika. Taip pat teigia, kad 1 125,34 Lt (turto pasisavinimo 2 epizodas) buvo panaudotos išskirtinai bendrijos labui – buvo atliekami būtini remonto, aprūpinimo darbai, o dokumentai dėl atsiskaitymo grynais buvo perduoti N. P., tačiau negali paaiškinti, kodėl jie nebuvo įtraukti į bendrijos buhalterinę apskaitą.

Skunde taip pat apeliantas nurodo, kad pradėjus tyrimą ir specialistei atliekant bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų reviziją, ruošiant išvadą, iš viso nebuvo objektyviai tikrintos bei vertintos jo nurodytos aplinkybės – atlyginimo mokėjimas, išlaidų už kurą padengimas, išlaidos pagal darbų priėmimo aktus ir pan., kurios pagrindžia jo vardu turėtas išlaidas. Teigia, kad specialistė atliko formalų dokumentų vertinimą, nepagrįstai darbų atlikimo aktą su nurodytomis pinigų sumomis ir asmenų (bendrijos sudarytos komisijos) parašais vertino kaip netinkamą dokumentą buhalterinės apskaitos prasme ir tuo pagrindu pripažino lėšų pasisavinimą. Mano, jog darbų atlikimo aktas pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą ir tai negali būti vertinama kaip turto pasisavinimas.

Pripažįsta, kad nebuvo rūpestingas, atidus bei kompetentingas tinkamai tvarkyti bendrijos buhalterinę apskaitą, dėl to gailisi nevykdęs teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad liudytojų N. P., R. M., S. D. duoti parodymai turėjo būti vertinami kaip neobjektyvūs ir nepatikimi, nes bendrijos buhalterinius dokumentus tvarkė N. P., pas ją dokumentai ir buvo saugomi, tačiau atsisakius jos paslaugų, ji jam ilgą laiką neperdavė dokumentų, nurodydama abejotinas ir galbūt melagingas aplinkybes. Mano, kad N. P. ir S. D. (pas kurį N. P. prašymu buvo laikomi buhalteriniai dokumentai) veiksmais buvo sunaikinta dalis dokumentų, įrodančių kaltinime nurodytų pinigų panaudojimą ir jų apskaitymą. Pažymi, jog visi nesutarimai tarp jo ir bendrijos trijų narių prasidėjo iš pareigų atleidus N. P. ir iš jos perėmus visus buhalterinius dokumentus, kasą, dėl to mano, kad liudytojai R. M., N. P. ir S. D. yra suinteresuoti jį, kaip valdybos pirmininką pakeisti, todėl nėra objektyvūs. Taip pat mano, kad bendrijos buhalterinius dokumentus tvarkiusi ir laiku negrąžinusi N. P., dokumentus saugojęs S. D. bei R. M. galbūt neteisėtais ir neobjektyviais veiksmais siekia pakenkti jam. Apeliantas neatmeta galimybės, jog dalis jo N. P. pateiktų buhalterinių dokumentų yra sunaikinti, neparodyti ir neapskaityti buhalterijoje, tuo sudarant šią situaciją. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apsiribota tik N. P. perduotų dokumentų revizijos ir įvertinimo atlikimu, neobjektyvių liudytojų apklausomis, neatliekant kitų būtinų papildomų veiksmų tikrinant jo nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą bei V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir V. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pasisavinus 1 808,01 Lt vertės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl V. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal teismų praktiką turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Pagal teismų praktiką pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą ar turtinę teisę kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu elgiasi neteisėtai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku pasisavino 12 278,64 Lt, skirtų atsiskaityti už elektros sunaudojimą AB (duomenys neskelbtini), 1 125,34 Lt, išmokėtus jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 5 260 Lt, kurie buvo pervesti į jo ir jo žmonos sąskaitas bankuose, ir 800 Lt, kurie buvo išimti iš kasos pagal 2009-08-16 atliktų drabų aktą. Kaltinimas pasisavinus šias minėtas pinigų sumas V. S. buvo grindžiamas byloje esančiomis specialisto išvadomis – 2012-06-22 specialisto išvada Nr. 5-4/63 (1 t., 114–157 b. l.) ir 2013-07-10 specialisto išvada Nr. 5-4/72 (1 t., 167–182 b. l.), specialistės O. Prielaidienės paaiškinimais teisme, liudytojų S. D., R. M. ir N. P. parodymais.

Pirmiausia pažymėtina, kad V. S. veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip keturi atskiri nusikaltimai. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo pasisavintos, kai V. S. ėjo šios bendrijos pirmininko pareigas, jis buvo atskaitingas asmuo, piniginės lėšos buvo pasisavintos per 2008-2010 metus atlikus analogiškus veiksmus, todėl tokie V. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašydama pakeisti V. S. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, prašė V. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Be to, apeliacinės instancijos teisme papildomai atlikus įrodymų tyrimą ir byloje gavus papildomas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės ekspertizės aktus Nr. 11-708(15) ir Nr. 11-376(16) (4 t., 20–46, 103–113 b. l.), nustatyta, kad V. S. skola sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ yra žymiai mažesnė nei jam suformuluotame kaltinime pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (pagal keturias atskiras nusikalstamas veikas) nurodyta iš viso pasisavinta suma – 19 463,98 Lt. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. S. pasisavino kaltinime nurodytus pinigus – iš viso 19 463,98 Lt, išskyrus specialisto išvadą, kurios išvadas paneigia papildomai atliktų buhalterinės ekspertizės aktų išvados, byloje nėra. Taigi, V. S. kaltinimas pasisavinus iš viso 19 463,98 Lt bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų nepasitvirtino.

Įvertinusi byloje esančius visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir atlikusi buhalterinę ekspertizę ekspertė A. Spiečiūtė, priešingai nei specialisto tyrimą atlikusi specialistė O. Prielaidienė, nustatė, kad V. S. skola bendrijai yra iš viso 2 700 Lt (4 t. 20–46 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-12 už 300 Lt buvo nupirktas benzininis pjūklas, o 2010-09-13 už 377,33 Lt buvo nupirktas spausdintuvas (4 t. 56, 57 b. l.) bei teisme V. S. nurodė, kad gegužės mėnesį 1 200 Lt buvo išmokėti kaip darbo užmokestis D. D.. Taip pat V. S. pripažino pasirašęs ir gavęs kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą pinigų sumą – 1 125,34 Lt.

Teisme apklausta ekspertė A. Spiečiūtė nurodė, kad atsižvelgiant į V. S. po ekspertizės pateiktus duomenis, liudytojų paaiškinimus, kad sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirktas spausdintuvas ir benzininis pjūklas, tai šiai sumai V. S. skola bendrijai turėtų mažėti, o jeigu V. S. paėmė pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus ir 1 125,34 Lt neįnešė į banką, tai jo skola bendrijai didėja 1 125,34 Lt. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti liudytojai I. T., N. D., B. S. T. patvirtino, kad bendrijai buvo nupirktas spausdintuvas, benzininis pjūklas, kad N. D. gegužės mėnesį buvo išmokėta 1 200 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, o liudytojas N. D. taip pat nurodė, kad V. S. jam kompensavo patirtas santechnikos darbams naudotų acitileno dujų ir deguonies balionų pakeitimą – 150 Lt (4 t. 64–67, 77–78 b. l.). 2016-03-30 ekspertizės akto Nr. 11-376(16) išvadose nurodyta, kad V. S. skola sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2011-10-21 yra 1 808,01 Lt, jeigu 1 200 Lt ir 150 Lt buvo išmokėti N. D., o už 677,33 Lt nupirktas benzininis pjūklas ir spausdintuvas (4 t. 103–113 b. l.). Atsižvelgiant į šią ekspertizės akto išvadą, nuteistojo ir liudytojų paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, byloje kaltinimą palaikanti prokurorė, pasinaudojusi BPK 256 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą pakeisti V. S. kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaltinant V. S. tuo, kad jis, būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos valdybos pirmininku, laikotarpiu nuo 2008-01-08 iki 2011-05-12 pasisavino jam patikėtą, svetimą, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 523,63 € (1 808,01 Lt) vertės turtą.

Papildomai apeliacinės instancijos teisme pagal pakeistą kaltinimą apklaustas nuteistasis parodė, kad pripažįsta ekspertės nustatytą 1 808,01 Lt skolą bendrijai, kuri nepateisinta jokiais apskaitos dokumentais, bet teigė, kad šios pinigų sumos jis tikrai nepasisavino, tyčia to nedarė, visus bendrijos pinigus panaudojo bendrijos naudai – buvo valomi keliai, mokama elektrikui, perkamos santechnikos detalės, buvo nupirktas benzininis pjūklas, spausdintuvas. Taip pat V. S. nurodė, kad skola bendrijai galėjo susidaryti dėl jo patirties stokos, nes jis laiku pagal įstatymą nepareikalavo bendrijos dokumentų iš buvusios iždininkės N. P., kuri dokumentus pas save pralaikė daugiau kaip pusmetį, kad tokia suma galėjo susidaryti jam suklydus, susipainiojus skaičiuojant. Teisme papildomai apklausta liudytoja I. T. parodė, kad ji, kaip bendrijos revizorė, kiekvienais metais prieš ataskaitinį susirinkimą sutikrindavo visus bendrijos dokumentus, ir išleisti pinigai sutapdavo su kasos knyga, pinigų likučiais kasoje ir banke, bei liudytoja nurodė mačiusi visus V. S. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau, kai buvusi bendrijos iždininkė N. P. grąžino V. S. bendrijos dokumentus, ji pastebėjo, kad dokumentuose buvo daug taisymų, pribraukymų, dokumentai buvo sudėti netvarkingai, nei prieš susirinkimus jį juos matė, dalies dokumentų nebebuvo. Teisme papildomai apklausti liudytojai I. T., N. D., B. S. T. taip pat patvirtino, kad žiemos metu V. S. samdė ūkininkus, kurie traktoriais stumdė sniegą nuo bendrijos kelių, samdė elektriką, kad kiekvieną pavasarį bendrijoje buvo vykdomi santechnikos darbai. Liudytojas N. D. taip pat nurodė, kad V. S. jam detalių pirkimui davė pinigus grynaisiais, o jis jam perduodavo detalių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Be to, nei vienas liudytojas nepastebėjo, kad V. S. savo asmeninėms reikmėms būtų naudojęs bendrijos lėšas, liudytoja I. T. parodė, kad V. S. nėra susitvarkęs savo kiemo, o bendrijoje viską sutvarkė, o liudytojas B. S. T. nurodė, kad V. S. bendrijos reikalams tvarkyti naudojo savo asmeninį kompiuterį. Pažymėtina, kad V. S. buvo bendrijos pirmininkas ir atskaitingas asmuo, todėl kaip atskaitingas asmuo galėjo turėti bendrijos piniginių lėšų, dar nepanaudotų bendrijos naudai. Be to, pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-831/2006) išaiškino, jog dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimas ir gautų pinigų negrąžinimas per tam tikrą laiką dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas, t. y. patikėtas turtas buvo paverstas savo nuosavybe. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog atstatydinus N. P. iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ iždininkės pareigų, ji bendrijos dokumentus V. S., kaip bendrijos pirmininkui, perdavė tik praėjus pusmečiui po jos atstatydinimo iš pareigų, kad perduotuose dokumentuose yra daryti taisymai, prierašai, dėl to yra pagrindas manyti, kad ne visi dokumentai buvo perduoti V. S., daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad V. S. pasisavino bendrijos lėšas ir kad tai padarė tyčia, todėl jo veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. S. dėl bendrijos pinigų pasisavinimo išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pateikė prašymą V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes anksčiau tokio prašymo negalėjo reikšti dėl V. S. pareikštų kaltinimų skaičiaus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Viso baudžiamojo proceso metu V. S. pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio. V. S. anksčiau nebuvo teistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka buvo baustas tik 2000-11-21 už KET pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Be to, apeliacinės instancijos teismui V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog 2016-05-12 atlygino sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ susidariusią skolą – sumokėjo 524,43 Eur (4 t. 142 b. l.). Šios visos paminėtos aplinkybės kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas laiduotojos R. S. prašymas perduoti V. S. jos atsakomybei pagal laidavimą (4 t., 128 b. l.). Šiame prašyme nurodyta, kad V. S. ji pasitiki, garantuoja, kad ateityje jis nenusikals, kad ji yra autoritetas savo vyrui. R. S. teisme parodė, kad su V. S. santuokoje gyvena 41-ius metus, jų santykiai yra geri, palaiko santykius su užaugintais vaikais, kad jų šeima yra tvirta, kad per tuos penkerius metus, kol vyko bylos tyrimas, jų šeima patyrė didelius finansinius nuostolius, V. S. susirgo onkologine liga, turi kitų sveikatos problemų, bendrijai padarytą žalą atlygino iš bendrų šeimos pinigų (4 t., 137–138 b. l.). Iš teismui pateiktų R. S. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, šios įmonės akcininkės V. P. charakterizuojama teigiamai, kaip sąžiningas, kruopštus ir atsakingas vadovas, operatyviai priimanti sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu; R. S. neteista, nebausta administracine tvarka (4 t. 130, 133 b. l.). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad niekas kitas nei apelianto žmona R. S. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes, negalėtų daryti pastarajam geresnio teigiamo auklėjamojo poveikio, kad V. S. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Visa tai, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad R. S. dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, siekio, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, yra verta teismo pasitikėjimo, todėl pripažintina, kad R. S. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina V. S. laiduotoja.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra ir teisinis pagrindas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam 1 metų terminui be užstato, nes apelianto ir jo sutuoktinės pajamos yra mažos (R. S. prašyme nurodė, jog jų abiejų pajamos per mėnesį yra 600 Eur), neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir, atsižvelgiant į prokurorės pateiktą pakeistą kaltinimą, V. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu patenkintas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštas civilinis ieškinys ir iš V. S. priteista 19 463,98 Lt (5 637,16 Eur) sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ žalai atlyginti. Tačiau V. S. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Liudytojo S. D. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijos sunaikinamos, o sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai grąžinami sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai),

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. S. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą R. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti laikiną V. S. nuosavybės teisių apribojimą į 0,1022 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); 0,0075 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Daiktinius įrodymus: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, grąžinti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, o S. D. pateiktas dokumentų kopijas sunaikinti.