- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-150-570/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-02228-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pažeidėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR piliečiui, lietuviui, gyv. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjusi administracinio pažeidimo bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. kaltinamas tuo, kad 2014-12-15, 12.30 val. Marijampolės m. Dariaus ir Girėno g. 3A vairuodamas automobilį Ford Galaxy, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad važiuoja nesaugiai, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė šalia stovinčią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė VW Caddy, v/n (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos su kuriuo susijęs pasišalino, tuo pažeisdamas LR Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
R. T. kaltu prisipažįsta pilnai, dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje nenusižengti. Nurodė, kad 2014-12-15 apie 12 val. 30 min. atvyko į parduotuvę RIMI, esančią Dariaus ir Girėno g. 3A apsipirkti. Tačiau automobilį aikštelėje pastatė šiek tiek per arti greta stovinčio automobilio ir išvažiuojant užkliudė minėto automobilio šoninį veidrodėlį. Daugiau jokių įbrėžimų ar pan. nepadarė, tik nulaužė veidrodėlio plastmasę. Pastebėjęs šį įvykį, apie 20 min. laukė ateinant minėto automobilio vairuotojo, tačiau nesulaukus paskambino sesuo ir pranešė, kad jų motina patyrė stiprų insultą ir sunkios būklės išvežta į Respublikinę Kauno ligoninę. Todėl jis nedelsiant privalėjo važiuoti pas motiną į ligoninę. Tačiau sugrįžęs tą pačią dieną maždaug po 4 val. pats nuvyko į Marijampolės VPK pranešti apie įvykį, pats susirado nukentėjusįjį automobilio VW Caddy, v/n (duomenys neskelbtini) savininką ir jam atlygino žalą, kuri sudarė apie 40 Lt. Patvirtino, kad įvykio metu buvo visiškai blaivus, o pas mirštančią motiną vykti buvo būtinasis reikalingumas. Beje motina V. T. po keleto dienų, t.y. 2014-12-26 mirė. Prašo netaikyti specialiosios nuobaudos ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, nes jis dirba UAB „Orlista“ statybos darbų vadovu, pats gyvena Vilniuje, o darbovietė yra Kauno m., šiuo metu dirba Marijampolės m. Todėl netekus vairuotojo pažymėjimo patirtų skaudžias pasekmes, t.y. liktų be darbo. Pateikė savo charakteristiką ir darbdavio prašymą neskirti specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
R. T. kaltę be jo prisipažinimo, padarius administracinius teisės pažeidimus įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.1), nukentėjusiojo A. P. paaiškininimai (b.1.4, 12), V. T. paaiškininimas (b.1.5), transporto priemonės techninės apžiūros aktai (b.1.6), PVM sąskaita-faktūra (b.1.11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l.14-15), pažyma iš Respublikinės Kauno ligoninės apie motinos ligą ir mirtį (b.l.23), nukentėjusiojo A. P. pakvitavimas, jog R. T. žalą pilnai atlygino (b.l. 24), darbdavio UAB „Orlista“ direktoriaus prašymas dėl nuobaudos skyrimo ir R. T. charakteristika (b.l.25), V. T. mirties liudijimas (b.l. 26), pažyma iš Sodros apie R. T. darbą ir įmokas (b.l. 27), kita bylos medžiaga.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Kelių eismo taisyklėmis. S. T. šioje dalyje inkriminuotas KET 132 p. pažeidimas.
KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. T. vairuodamas automobilį Ford Galaxy, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad važiuoja nesaugiai, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė šalia stovinčią transporto priemonę VW Caddy, v/n (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidėjui pagrįstai inkriminuotas KET 132 p. pažeidimas.
ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Šiuo konkrečiu atveju pažeidėjas manevruojant stovėjimo aikštelėje nežymiai apgadino kitos transporto priemonės veidrodėlį (b.l. 8-11), pats pažeidėjas pripažino buvus automobilių kontaktą, savanoriškai atlygino apie 40 Lt žalą nukentėjusiajam (b.l. 24). Todėl įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad S. T. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.
ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nagrinėjamoje byloje pažeidėjas pripažino, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau ne siekdamas išvengti atsakomybės, tačiau dėl susiklosčiusių itin sunkių šeimyninių aplinkybių, artimo šeimos nario sunkios ligos, t.y. esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.23, 26) nustatyta, jog S. T. buvo būtina skubiai vykti į Kauno klinikas pas insultą patyrusią motiną, kuri po keleto dienų mirė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tą pačią dieną 16 val. 50 min. prisistatė į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį, geranoriškai atlygino nukentėjusiajam žalą (b.l. 24) Duomenų apie jo neblaivumą byloje nėra. Todėl teismas konstatuoja, jog pažeidėjas S. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės ir nuslėpti įvykį, bet esant būtinajam reikalingumui.
R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. T. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „Orlista“ statybos darbų vadovu, darbdavys nurodo, kad neturi priekaištų R. T. darbo kokybei ir yra suinteresuotas, kad pastarasis ir toliau galėtų atlikti darbines funkcijas.
LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik asmenį nubausti, siekiant auklėti, tačiau ir auklėti, kad laikytųsi įstatymų, ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų. LR Vyriausiasis administracinis teismas anksčiau ne kartą buvo išaiškinęs, jog administracinė nuobauda ne tik nubaudžia asmenį, bet ir jam sukelia neigiamus padarinius, kurie kyla dėl padaryto teisės pažeidimo.
S. T. dirba darbe nutolusiame nuo gyvenamosios vietos per 100 kilometrų, vienerių metų bėgyje nėra baustas administracine tvarka. Teismo privalomai paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones paskyrimas sukeltų negrįžtamas pasekmes (darbo ir pareigų, tuo pačiu ir pajamų, pragyvenimo šaltinio praradimą), kas atsižvelgiant į R. T. amžių apsunkintų kito darbo suradimo galimybes ir vargu ar atspindėtų teisėtumo ir teisingumo principų įgyvendinimą bei užtikrinimą. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, kurios liudija pažeidėjo naudai, įvertinęs šiuo metu formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. ATP-400-185/2012; Šiaulių apygardos teismo byla Nr. ATP-212-332/2012; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-941-648/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. ATP-1357-493/2014), teismas daro išvadą, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus R. T. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tai yra neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. O piniginės baudos skyrimas yra pakankama nuobauda, siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei kad nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 30-30² str. , ATPK 30¹str.)
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pat organas, galutinai šiam asmeniu paskiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.)
Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų numatytų LR ATPK 127 str.2 d., 130 str.1 d. požymius.
Sutinkamai su LR ATPK 313 str. baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip du šimtai trisdešimt vienas euras, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000 „Swedbank“ , AB, LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300 Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos Bankas. Įmokos kodas-6030. Įrodymas apie baudos sumokėjimą (kvitas) turi būti pateiktas organui (pareigūnui) surašiusiam protokolą – Marijampolės AVPK. Laiku nesumokėjus baudos, protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str.,
nutarė:
R. T. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
R. T. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str.1 d. skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pritaikius LR ATPK 33 str. 2 d. R. T. skirti galutinę subendrintą nuobaudą skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo kopiją siųsti Marijampolės AVPK.