Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2969-866/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2FB-1155-647/2018Nutartis · 2018-10-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-29Vilniaus apygardos teismas
  3. e2FB-5812-647/2019Nutartis · 2019-05-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. e2FB-7909-341/2019Nutartis · 2019-07-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
2S-2969-866/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03772-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2969-866/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03772-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties, suinteresuoti asmenys byloje bankrutuojantis fizinis asmuo L. T., AS „Plus Plus Capital“ ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartimi L. T. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Marius Tamošiūnas. Minėta nutartimi nustatytas bankroto administratoriui 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens L. T. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

2. 2018 m. birželio 20 d. teismui pateiktas mokumo atkūrimo planas, kuriam nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens L. T. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą pagal teismui pateiktą 2018 m. gegužės 24 d. plano projektą.

4. Teismas nutartyje nurodo, kad FABĮ 27 straipsnio 1 dalis numato, jog turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus, o atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Tai reiškia, kad mokumo atkūrimo plane esant neatitikimų, pradinę pardavimo kainą bet kuriuo atveju tvirtins kreditorių susirinkimas, taip pat bankroto proceso metu planas gali būti tikslinamas, pavyzdžiui atsiradus poreikiui naujam turto vertinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors fizinis asmuo mokumo atkūrimo plane iš dalies neišsamiai nurodo, kad sieks išlaikyti esamą darbovietę, atsiradus galimybei sieks geriau apmokamo darbo, didinti pajamas, taip pat jog tikisi, kad darbo užmokestis augs, tačiau tokie duomenys teismo vertinimu šiuo metu yra pakankami. Svarbu ir tai, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad bankrutuojančio fizinio asmens pajamos nežymiai padidėjo. Teismas pažymi, kad kreditoriaus nurodomi argumentai iš esmės nėra esminiai, o mokumo atkūrimo planas bankroto proceso metu gali būti tikslinamas, kreditorių teisės tvirtinant pateiktą mokumo atkūrimo planą pažeistos nebus, galimybė jas ginti, siekti mokumo atkūrimo plano patikslinimo, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą ir t.t. kreditoriams išlieka.

5. Teismas, įvertinęs pateiktame plane numatytas priemones, bankroto administratoriaus pateiktus ir byloje esančius duomenis apie skolininko gaunamų pajamų ir numatomų išskaitų santykį, kreditorių sąrašą, jų reikalavimų tenkinimo grafiką, reikalingų išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti duomenis, įsiskolinimų susidarymo aplinkybes, skolininko turimą turtą, jo elgesį, numatomą administravimo išlaidų sumą, kreditorių pastabas tvirtinamam planui, sprendė, kad pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, yra realus, įgyvendinamas, užtikrina skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl planą tvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį ir bankroto administratoriaus Mariaus Tamošiūno prašymą dėl bankrutuojančio asmens L. T. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtu.

7. Anot apelianto, pateiktas mokumo atkūrimo neatitiko FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl planas turėjo būti tikslinamas pagal kreditorių pateiktas pastabas ir tik tuomet teikiamas teismui.

Šalies argumentai

8. Apeliantas nurodo, kad kreditoriams pateiktame tvirtinti plane nurodoma dar 2017 m. balandžio 26 d. nustatyta turto vertė, kai tuo tarpu FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad numatoma turto pardavimo kaina turi būti nurodoma ta, kuri yra plano sudarymo metu. Taip pat, plane nenurodyti turto realizavimo terminai, tik nurodyta, kad kreditoriui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka bus nustatoma atskiru kreditorių susirinkimo nutarimu.

9. Nurodo, kad taip pat teikė pastabas dėl priemonių mokumui atkurti. Teigia, kad numatomos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditoriaus reikalavimo patenkinimą bei užtikrinančios bankrutuojančio fizinio asmens galimybę patenkinti minimalius būtinus jo poreikius.

10. Kreditoriaus manymu, itin svarbu mokumo atkūrimo plane nustatyti aiškiai apibrėžtus bankrutuojančio asmens veiksmus, iš kurių kreditoriai galėtų pagrįstai spręsti apie bankrutuojančio asmens pastangas ar vengimą atkurti savo mokumą bei gauti didesnes pajamas. Apelianto manymu, pareiškėjo turima patirtis ir kvalifikacija neabejotinai leidžia gauti didesnes pajamas, todėl siekiant maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, pareiškėjas neabejotinai turėjo geriau apmokamo darbo paieškas nurodyti kaip vieną iš savo mokumo atkūrimo priemonių FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu L. T. prašo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1155-647/2018 atmesti, o Viliaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį Nr. 2FB-1155-647/2018 palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad kreditoriaus AB „Swedbank“ atsisakymo pritarti planui priežastys nepateko į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, todėl bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo ir finansinių reikalavimų tenkinimo planą. Teigia, kad kreditoriaus siūlymas tikslinti planą 4.2 dalyje nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir yra formalus, kadangi turto pardavimo kaina ir tvarka bet kuriuo atveju bus sprendžiama kreditorių susirinkime.

13. Teigia, kad hipotekos kreditoriui manant, kad verta atlikti naują turto vertinimą ir kreditorių susirinkimui priėmus tokį sprendimą, vertinimas be abejonės bus atliekamas.

14. Teigia, kad kreditorius informuotas apie padidėjusį bankrutuojančio asmens atlyginimą. Pažymi, jog svarbu įvertinti tai, kad bankrutuojantis asmuo ilgą laiką dirba draudimo tarpininkavimo paslaugų sferoje ir tai išmano geriausiai, tad keisti darbo pobūdį būtų rizikinga ir dėl kvalifikacijos dirbti kitokio pobūdžio darbą stokos. Teigia, kad AB „Swedbank“ nesutikimo su planu argumentai yra pernelyg formalūs, o planas priešingai nei teigia kreditorius, užtikrina galimybę maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

15. Teigia, kad iš pateikto plano matyti, kad kreditorių reikalavimus numatyta tenkinti ne tik iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, bet iš periodiškai bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų. Siekiant maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, bankrutuojantis asmuo parengtame plane prašo patvirtinti itin mažą būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą lėšų sumą (vos 300 Eur per mėnesį kelis vaikus auginančios šeimos poreikiams užtikrinti). Likusi gaunamų pajamų dalis, remiantis plano nuostatomis, yra skiriama kreditoriniams reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms dengti. Gaunamas bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų ir numatomų išskaitų santykis užtikrina, kad per plano įgyvendinimo laikotarpį skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra bus išlaikyta ir kreditorių teisėti interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. FABĮ 7 straipsnyje nustatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano turiniui keliami reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti fizinis asmuo, rengdamas šį planą, t. y. plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Parengtas planas tvirtinamas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).

19. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui.

20. Nagrinėjamu atveju 2018 m. birželio 7 d. vykusio bankrutuojančio L. T. pirmojo kreditorių susirinkimo metu didžiausias kreditorius AB „Swedbank“ nepritarė mokumo atkūrimo planui bei nurodė šias pastabas – <...> kreditoriams pateiktame tvirtinti plane nurodoma dar 2017 m. balandžio 26 d. nustatyta turto vertė (nepateikiami jokie susiję dokumentai), kuri banko nuomone galėjo pasikeisti iki šio plano tvirtinimo dienos (padidėti/sumažėti). Nenurodyti turto realizavimo terminai, papildomai nurodant, kad kreditoriui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka bus nustatoma atskiru kreditorių susirinkimo nutarimu. <...> Kreditorius siūlo plane numatyti, kad įkeistas turtas, būtų parduodamas nedelsiant po plano patvirtinimo teisme dienos. Nustatyti turto bendrą pradinę pardavimo kainą ne mažesnę kaip turto rinkos vertė (kaina turi būti patvirtinta kreditorių susirinkime), su sąlyga, kad turto rinkos vertė yra nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis ir Turto vertės nustatymo pažyma yra ne senesnė kaip 12 mėnesių iki varžytinių paskelbimo dienos. Papildomai siūlo plane numatyti turto pardavimo tvarką – nepardavus turto pirmose varžytinėse, turtą pardavinėti antrose varžytinėse, kainą mažinti 20 proc. nuo paskutinių varžytinių kainos. Nepardavus turto antrose varžytinėse, kviesti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naują turto pardavimo kainą/tvarką.

21. Kreditorius nesutikdamas su plano sąlygomis taip pat nurodė, kad plane nėra numatytos konkrečios priemonės, kurių bankrutuojantis asmuo ketina imtis (ir tikrai imsis), siekdamas atkurti savo mokumą. Teigia, kad bankrutuojantis asmuo plane formaliai nurodo, kad – atsiradus realiai galimybei gauti didesnes pajamas ar galimybei įsidarbinti geriau apmokamame darbe, bankrutuojantis asmuo nedelsiant pasinaudos tokiomis galybėmis. Banko nuomone, nurodytos mokumo atkūrimo priemonės nėra pakankamos mokumo atkūrimo priemonės. Siūlo plane numatyti sąlygą - ne rečiau kaip kad 6 mėnesius pateikti bankroto administratoriui ir kreditoriams dokumentus, pagrindžiančius, kokie buvo atlikti veiksmai ieškant apmokamo darbo ar bandant padidinti gaunamas pajamas.

22. Teismas, patvirtindamas mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė didžiausias kreditorius AB „Swedbank“ nurodė, kad plane esant neatitikimų pradinę pardavimo kainą bet kuriuo atveju tvirtins kreditorių susirinkimas, taip pat bankroto proceso metu planas gali būti tikslinamas. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors fizinio asmens mokumo atkūrimo ir finansinių reikalavimų tenkinimo plane neišsamiai nurodoma, kad asmuo sieks išlaikyti esamą darbovietę, atsiradus galimybei sieks geriau apmokamo darbo, didinti pajamas, taip pat jog tikisi, kad darbo užmokestis augs, tokie duomenys šiuo metu yra pakankami.

23. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 7 ir 8 straipsnius, jų taikymą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas yra tvirtintinas. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).

24. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodyta: numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

25. Bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo plano 4.2. punkte bankrutuojantis asmuo nurodė, kad siūloma bankrutuojančiam asmeniui ir jo sutuoktinei (kuriai taip pat iškelta bankroto byla) priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) pardavinėti bendrai teisės aktų nustatyta tvarka t. y. bendrose varžytinėse, už pradinę kainą, kurią nustatys kreditorių susirinkimas). Nurodoma, kad šis turtas yra vienintelis parduotinas turtas, o kitą turimą kilnojamąjį turtą, 500 Eur vertės, – namų apyvokos daiktus, nuspręstas nepardavinėti dėl jo nelikvidumo. Taip pat, pažymėta, turtas po plano patvirtinimo, kaip įmanoma operatyviau bus sušauktas kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

26. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodoma, numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Šiuo atveju, plane aiškiai nurodyta, kad yra vienintelis parduotinas turtas, kurio vertės nurodyta pagal atliktą ataskaitą. Kito parduotino turto nėra, o aptariamo turto pardavimą nuspręsta organizuoti nedelsiant po plano patvirtinimo. Todėl, teismas nepagrįstais laiko apelianto argumentus, kad planas, šiuo atveju, neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes visa reikiam informacija yra nurodyta. Šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų nekartoja.

27. Nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus AB „Swedbank“ pastabomis, jog mokumo atkūrimo priemonės nurodomos tik formaliai. Mokumo atkūrimo ir finansinių reikalavimų tenkinimo plano 3 punkte nurodoma, kad L. T. nuo 2010 m. dirba UAB „Life Finance Consulting“ ir yra šios įmonės direktorius bei gauna 437 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius. Nurodo, kad dės pastangas gauti didesnes pajamas.

28. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nepateiktas detalus sąrašas priemonių, kurių turi imtis asmuo mokumui atkurti, todėl kiekvienu atveju asmens nurodomos priemonės vertintinos individuliai. Bankrutuojančio asmens pareiga, pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, yra įtvirtinta FABĮ 16 straipsnio 10 punkte. Pažymėtina, kad bankrutuojančiam asmeniu nevykdant įstatyme nustatytų pareigų, bankroto byla gali būti nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

29. Pateiktame plane, nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo dalį kreditorinių reikalavimų planuoja padengti pardavus nekilnojamąjį turtą, taip pat gaudamas stabilias pajamas, kurias sieks didinti. Tokių mokumo atkūrimo priemonių numatymas, FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas. Numatytų priemonių neįgyvendinimas, ar įstatyme nustatytų pareigų netinkamas vykdymas, kaip minėta, gali sąlygoti bankroto bylos nutraukimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, apelianto argumentai dalyje dėl netinkamai nurodytų mokumo atkūrimo priemonių šiuo atveju laikytini nepagrįstais, juolab, kad apeliantas teiginių apie tai, kad bankrutuojantis asmuo gali susirasti geriau apmokamą darbą, niekaip nepagrindė, iš esmės pateikdamas tik deklaratyvius teiginius. Pažymėtina ir tai, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi pareigą teikti visą informaciją susijusią su plano įgyvendinimu, taip pat pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnis).

30. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

31. Apeliantas teigia, kad planas neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl turėjo būti tikslinamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, nes plane yra nurodyta visa reikalaujama informacija, o tai, kad apeliantas nesutinka su kai kuriomis nurodytomis priemonėmis, nereiškia, kad planas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.

32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, dėl skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė